Būsto kainų burbulas II

[Analitikas PlėtRa]

gali būti ir taip, gali būti ir ne.. vienok, bankai, tikrai nieko neperima, kol mato galimybę be to apsieiti, nes su tais procesais tiek galvos skausmo periminėjant ir daug daugiau realizuojant vėliau, kad daroma viskas, kad iki to neprieiti. antrok, pats tas bpd reikalas tikrai smirda.. negana to, kad jis joks ne draudimas, o tik iš esmės dar viena "bobutės sms paskola" firma, laikinai sprendžianti likvidumo problemas, bet realiai žmogaus įsiskolinimo bėdos nesprendžianti, o dabar dar ir turėsianti būti gelbėjama, kaip koks fannie mae.. wow, mes visai kaip JAV, įsivaizduojat, finansiškai išsivystę.. trečiok, Kubilius braška per visas siūlės ir tuoj reikės pradėt galvot apie reitingų gerinimą, kitaip savivaldos rinkimuose bus prasti popieriai, todėl nori nenori, kad nebūtų dar didesnio erzelio, teks gelbėt šitą instituciją.. ironiška, bet tai tiesiog reiškia, kad reikės pasiskolint pinigų ir dengti tuos 40k kurie skolinosi sąskaitą visų mokesčių mokėtoju, ir vėl bus erzelis vis tiek.. "that's life.. that's what all the people say.."

[c2h5oh]

http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=30538107

Po Finansų ministerijos kojomis – tiksinti bomba. Jei nepavyks taikiai susitarti, valstybei priklausanti bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ turės sumokėti bankams daugiau nei 300 mln. litų kompensacijų, rašo „Lietuvos rytas”.
Kol kas bombos sprogimo bus bandoma išvengti valstybės biudžete sukrapščius 60 milijonų litų. Tiek pinigų valdžia ketina išleisti „Būsto paskolų draudimo“ (BPD) įstatiniam kapitalui didinti. BPD yra apdraudęs 40 tūkst. žmonių būsto paskolas.
Nepadidinus kapitalo BPD taptų nemokus ir bankams negalėtų kompensuoti nuostolių už gyventojus, kurie nebepajėgia grąžinti būsto paskolų.
2009 m. BPD bankams išmokėjo beveik 45 mln. litų ir patyrė 35 mln. litų nuostolių.
Stokodama lėšų bendrovė žalą bankams pradėjo kompensuoti dalimis. Pernai liko nesugrąžinta 211 išmokų.
BPD priklauso valstybei, o bendrovės akcijas valdo Finansų ministerija.

Ar jums neatrodo, kad dabartinė tyla ir ramybė (viskas gerai, pradelstų skolų mažai, iškraustytų iš butų nėra) - tik problemų nukėlimas į ateitį? Iš straipsnelyje minimų sumų aiškėja, kad neskausmingų atidėliojimų laikas baigiasi.

[c2h5oh]

Negalėjau susilaikyti nepacitavęs straipsnio http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=30199143 (nors gal reikėjo dėti į temą "Šiaip linksma"?)

(..) bendrovės „Ober-Haus“ vadovas Vytas Zabilius. Jis pastebėjo, kad kai kurios butus statančios ir pardavinėjančios įmonės šiek tiek kilstelėjo būsto kainų kartelę. Tai padaryta nesavanaudiškai (...)

[Analitikas PlėtRa]

Normalaus vadovėlinio būsto įperkamumo Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje nebus tol, kol nepriartėsim prie ES vidurkio pragyvenimo lygio, t.y. neimsim kažką kurt, kas leistų mums uždirbti daugiau pinigo, nes infrastruktūrinių ir statybinių medžiagų kainas lemia globalios resursų kainos, kurios linkusios tik didėti ilgame laike, bei vietinė mentalinio pagrindo korupcija ir protekcija bei komplikuotas biurokratizmas. Emigracija ir pirkėjų skatinimas čia antraeiliai veiksniai, o senus komiblokus, nepaisant jų renovacijos, vis vien ateis diena, kai teks masiškai griauti.. o jei valstybė neturės valios ir už ką juos griauti ir keisti naujais, jie vis viena nebus norima įsigyti prekė.. kaip tai paveiktų jų ir naujų butų kainas, toks vartotojų preferencijų pasikeitimas? Ir į kokį paveikslą rinkos visa tai tada kažkada susidėlios spręsti labai sudėtinga, teks pagyventi ir pamatyti. Pradžiai pažiūrėkim, kaip čia seksis išsikapstyti iš depresijos, o tada ar kai jau galėsim įsivesti eurą jis dar bus.. na, o po to jau matysim ir kas čia gausis su būstu, jo pasiūla-paklausa ir įperkamumu ilgame laikotarpyje.. nes ilgame laikotarpyje visiškai aiškus tik vienas trendas - visų mūsų išgyvenimo tikimybė artėja prie nulio.

[c2h5oh]

Bet kažkodėl nieks nepradeda. O jei pradeda, tai va gaunasi kaip su garsiuoju Sapiegos daugiabučiu su paplautais pamatais. Bet jei matai čia verslui puikią nišą, statyti kokybiškai, iš gerų medžiagų, už kainas, atitinkančias klientų pajamas, ir dar uždirbti iš to, tai pirmyn, statyk

Aš nestatysiu, nes aš ne statybininkas. Laikai, kai nestatybininkai (siuvėjai, kepėjai, pardavėjai ir pan) veržėsi statyti, manau, irgi jau praėjo.

Tik nesupratau tavo ironijos šiame tavo pasakyme - "kokybiškai, iš gerų medžiagų, už kainas, atitinkančias klientų pajamas, ir dar uždirbti iš to". Juk tai, po galais, ir yra bet kokio verslo esmė - padaryti kažką, ką klientas galėtų ir norėtų nupirkti, ir iš to uždirbti.

[kompotukas]

Yra - pradėti statyti už kainas, kurios atitinka klientų pajamas.

Bet kažkodėl nieks nepradeda. O jei pradeda, tai va gaunasi kaip su garsiuoju Sapiegos daugiabučiu su paplautais pamatais. Bet jei matai čia verslui puikią nišą, statyti kokybiškai, iš gerų medžiagų, už kainas, atitinkančias klientų pajamas, ir dar uždirbti iš to, tai pirmyn, statyk

[c2h5oh]

Kad išjudinti naujas statymas, reikėtų mažinti pasiūlą ir didinti paklausą.
Kuom galėtų prisidėti Vyriausybė:
*atsisakyti naujo soc. būsto statybos, o vietoj to išimti iš pasiūlos jau esamus;

Tai keliamas tikslas - žūtbūt padidinti kainą? Kam to reikia suinteresuotiems rinkos dalyviams, tai aišku. O kam tai valstybei ir jos piliečiams?

Ir dar - socialinio būsto gyventojai puls pirkti butus?

*suteikti finansinę paramą norintiems įsigyti, tačiau negalintiems to padaryti pagal gaunamas pajamas;

Bandymai padėti "norintiems įsigyti, bet neturintiems pajamų" (=subprime) jau artėja prie logiško galo - neturintys pajamų nebeišsimoka.

Jeigu uždirbi 2000 per mėn, tai negali už būstą mokėti 2500 per mėn - tai juk elementari matematika, visi bandymai ją paneigti (subsidijom, dirbtinių palūkanų mažinimu, atidėjimais, propaganda ir pan) žlugo (arba yra žlugimo procese šiuo metu).

(..)
Yra pasiūlymų?

Yra - pradėti statyti už kainas, kurios atitinka klientų pajamas. O valstybė galėtų prisidėti, padarydama reformą visame su statybomis susijusiame popierizme (kas labai stabdo projektus ir didina kainą dėl korupcijos).

[zajcik]

Iš principo tai faktas, kad ekonominė situacija daug ką lemia. Nors ne visada taip yra. (Vokietija burbulo metais) Bet vienas faktorius aiškiai rodo konkrečias tendencijas.
Reikėtų žiūrėti į rinkos talpą (pinigine prasme), kuri priklauso nuo tam tikrų sąlygų.
*Ji smarkiai plečiasi, kai palūkanos krenta žemyn: krentant paskolos aptarnavimo kaštam, žmonės gali paimti didesnias paskolas.
*Mažėjant potencialių klientų skaičiui, traukiasi.
*Didėjant pasiūlai - traukiasi (miršta daug butų savininkų - pensininkų; naujų pastato).

Kad išjudinti naujas statymas, reikėtų mažinti pasiūlą ir didinti paklausą.
Kuom galėtų prisidėti Vyriausybė:
*atsisakyti naujo soc. būsto statybos, o vietoj to išimti iš pasiūlos jau esamus;
*suteikti finansinę paramą norintiems įsigyti, tačiau negalintiems to padaryti pagal gaunamas pajamas;
*skatinti emigrantų grįžimą bei imigraciją;
*atsisakyti įdėjos įvesti NT mokestį.

Yra pasiūlymų?

[Lettered]

Gyventojų skaičius metų pradžioje. Požymiai: gyvenamoji vietovė, amžius (5 m. amžiaus grupės), lytis.

Netenkina?

Jeigu yra pageidavimas, galime įvesti papildomų kintamųjų, pakeisti skaičiavimą, sukonkretinti labiau. Bet ar neaiški tendencija? (dlia osoba tupych - žiūrėti į 0-14 metų amžiaus grupę).

Ši statistika palanki kainų burbului artimiausiems 5-10 metų.

Ne tame esmė, potencialių būsto pirkėjų ir dabar labai daug, nes tiesiog dar labai atsiliekam nuo vakarų pagal plotą tenkantį vienam gyventojui, kitas klausimas ekonominė situacija, kurią prognozuoti yra labai sunku, tuo labiau dešimtmečiais į priekį.

[zajcik]

Gyventojų skaičius metų pradžioje. Požymiai: gyvenamoji vietovė, amžius (5 m. amžiaus grupės), lytis.

Netenkina?

Jeigu yra pageidavimas, galime įvesti papildomų kintamųjų, pakeisti skaičiavimą, sukonkretinti labiau. Bet ar neaiški tendencija? (dlia osoba tupych - žiūrėti į 0-14 metų amžiaus grupę).

Ši statistika palanki kainų burbului artimiausiems 5-10 metų.

[Lettered]

Dabar apie paklausą (pirkėjus):
pagal statistikos departamentą, potencialių pirkėjų (nuo 25 iki 45 metų) per 10 metų turėtų padaugėti 70 000. Emigracija oficiali per paskutinius metus 17 000 - 20 000 (pagrinde potencialūs pirkėjai ir išvažiuoja). Taigi tokiais tempais po 10 metų, pirkėjų ratas susitrauks 100 000. Dar po 5 metų potencialių pirkėjų, neskaitant emigracijos, sumažėja 31079, po kitų 5 metų 78134, dar po 5 metų - 114157. Taigi, potencialių pirkėjų ratas (nuo 25 iki 45 metų, emigracijas po 10 metų laikom 0) po 25 metų turėtų susitraukti apie 323370.
Ko bus vertas 50 metų būstas tokiomis sąlygomis?

Kaip tu gali tokius dalykus prognozuoti, kas bus po 50 metų, jei nežinom, kas bus po 5 ar net vienerių.

[zajcik]

Dabar apie paklausą (pirkėjus):
pagal statistikos departamentą, potencialių pirkėjų (nuo 25 iki 45 metų) per 10 metų turėtų padaugėti 70 000. Emigracija oficiali per paskutinius metus 17 000 - 20 000 (pagrinde potencialūs pirkėjai ir išvažiuoja). Taigi tokiais tempais po 10 metų, pirkėjų ratas susitrauks 100 000. Dar po 5 metų potencialių pirkėjų, neskaitant emigracijos, sumažėja 31079, po kitų 5 metų 78134, dar po 5 metų - 114157. Taigi, potencialių pirkėjų ratas (nuo 25 iki 45 metų, emigracijas po 10 metų laikom 0) po 25 metų turėtų susitraukti apie 323370.
Ko bus vertas 50 metų būstas tokiomis sąlygomis?

[kompotukas]

Pvz., būtum lygiai prieš metus tą 100.000 Lt investavęs į "Žemaitijos pieno" akcijas, o šiandien pardavęs, uždirbtum lygiai 132.000 Lt. Gerai čia ar blogai, pačiam spręsti

Nuo kada akcijos tapo mažiau rizikinga investicija nei NT? Taip, pas mane estų SFGAT dabar rodo 480% pliusą, Snoro obligacijos apie 100%, bet tai buvo beprotiškai rizikingos investicijos. O ZMP, su Pažemecku prišakyje ir smulkiųjų išdūrinėjimu pradedant 2004 m. įvykusiu "Žemaitijos pieno investicijos" atskyrimu, dar kokį 1000 kartų rizikingesnė. Beja, tavo ZMP kritimo grafikas nerodo 1:10 akcijų split'o (kaina nekrito nuo 22,50 iki 2,5, o buvo padidintas akcijų skaičius). Beja, tas akcijų kainų svyravimas butent parodo investicijos rizikingumą. Jei NT nukrito maks. per pusę, nemažai akcijų kainos krito po 5-10 kartų ir pan. Taip, kad akcijos tikrai nėra "mažiau rizikingos priemonės" - bet pažaisti nedideliu kiekiu biržoje aišku smagu

O šiaip tai kiekvienas bankas, kiekviena maklerių įmonė tau pasiūlys ne vieną sprendimą, reiks tik išsirinkti.

Kažkaip nei SEB, nei Swedbanko asmeniniai bankininkai nieko įspūdingo nesiūlo. Nerizikingai ir daug kartu nevaikšto. Saugiai jaučiuosi tik pirkamas Vokietijos ar Prancūzijos valstybines obligacijas eurais - tačiau jų palūkanos kur kas mažesnės nei čia minimo buto yield'as iš nuomos. Bet nukrypom nuo temos

[praetor]

P.S. Ir ką reiškia "tos įmonės akcijos nebus pardavinėjamos"? Aš juk nesiūlau stambių paketų pirkt, tiesiog biržoj žaist. Iki tokių sumų kaip 100 k Lt, problemų įsigyti kelių įmonių akcijų tikrai nekils.

Kolega gal pirminę ir antrinę rinką supainiojo. Nes, kaip supratau, kalbama apie antrinę tik.
O apskritai krūva Bendrijos direktyvų reguliuojamą rinką saugo pakankamai nuo bet kokių norų/nenorų parduot ar užlaikyt pardavimą ir užtikrina skaidrumą.

[praeivis]

Lygiai taip pat butas po 20 metų nuvertėja - yra nugyvenamas. Taigi lyginimas yra korektiškas.

Imkim konkretu pavyzdi. Vilniuje ,jau atkurus nepriklausomybe ,seskines mikrorajone 1 kambario butas kainavo apie 12 000 doleriu. Jeigu tuos pinigus butum laikes banke, butum gaves procentus ,bet ar ka galetum dabar nusipirkti uz tuos 12 000 doleriu? O butas tegul bus reikalingas remonto ,bet jis bus ir jo verte zymiai didesne.

[c2h5oh]

Teoriskai taip,o praktiskai....prisimink ka galejai uz 100 litu nusipirkti pries 20 metu ir ka dabar.

Lygiai taip pat butas po 20 metų nuvertėja - yra nugyvenamas. Taigi lyginimas yra korektiškas.

[zixelis]

O paciam neatrodo,kad mastai siek tiek teoriskai. Praktiskai tikroveje viskas bus siek tiek kitaip. Kai imones akcijos pakyla net 250 proc., tai bus susije su jos modernizavimu ar isejimu i nauja rinka ar dar su kokiu nors esminiu pokyciu.Apie tuos busimus pokycius zino tik tos imones vadovai. Taip,kad jei jie zino,kad kazkas eis geryn -vadinasi tos akcijos nebus pardavinejamos. O tu jau tik po visko matai ta grafika ir galvoji: stai jei buciau investaves tada tiek ir tiek ,tai dabar tureciau sitiek. Ne velnio tu nebutum investaves,nes informacija buvo ne tavo rankose,o imones vadovu.Ir jei jie zino,kad akcijos brangs,vadinasi jos nebutu buve parduodamos.

Tai palauk palauk - tai vadinasi tos akcijos nebuvo parduodamos? O jeigu buvo parduodamos, tai reiskia vadovai nezinojo, kad kainos kils?

[Valiukas]

O paciam neatrodo,kad mastai siek tiek teoriskai. Praktiskai tikroveje viskas bus siek tiek kitaip. Kai imones akcijos pakyla net 250 proc., tai bus susije su jos modernizavimu ar isejimu i nauja rinka ar dar su kokiu nors esminiu pokyciu.Apie tuos busimus pokycius zino tik tos imones vadovai. Taip,kad jei jie zino,kad kazkas eis geryn -vadinasi tos akcijos nebus pardavinejamos. O tu jau tik po visko matai ta grafika ir galvoji: stai jei buciau investaves tada tiek ir tiek ,tai dabar tureciau sitiek. Ne velnio tu nebutum investaves,nes informacija buvo ne tavo rankose,o imones vadovu.Ir jei jie zino,kad akcijos brangs,vadinasi jos nebutu buve parduodamos.

Teoriškai ne teoriškai, tačiau tu pasižiūrėk truputį giliau į praeitį. Tas pats "Žemaitijos pienas", laikotarpis - 3 metai. Kaip manai, ar šios įmonės akcijų kursas turi potencialo augti?

Be abejo, daug kas priklauso nuo įmonės vykdomos politikos, plėtros ir rezultatų. Be abejo, mes jų nežinom, jei neturim "insaido" informacijos. Tačiau turint omenyje, kad beveik visų akcijų kursai krito keliolika kartų, tikimybė, kad jie "atšoks" bent 300-400 proc. yra labai nemaža. Todėl ir sakau, kad mano nuomone, šiuo metu vis dar yra palankus metas įsigyti lietuviškų įmonių akcijų.
P.S. Gal ir nelabai svarbu, tačiau mano asmeninis portfeliukas nuo 2007 pabaigos šiuo metu yra +90%.

P.S. Ir ką reiškia "tos įmonės akcijos nebus pardavinėjamos"? Aš juk nesiūlau stambių paketų pirkt, tiesiog biržoj žaist. Iki tokių sumų kaip 100 k Lt, problemų įsigyti kelių įmonių akcijų tikrai nekils.

[praeivis]

Pvz IT, biotechnologijų ir pan. sričių įmonių akcijos Arba, jei netiki, kad bus dar viena krizė, tai pats laikas dabar užsipirkt kad ir Lietuviškų akcijų ir palaikyt bent metus laiko. Tiesa, dugnas turbūt jau buvo maždaug prieš metus (kai kurios akcijos nuo to laiko pabrango net apie 250 proc.). Pvz., būtum lygiai prieš metus tą 100.000 Lt investavęs į "Žemaitijos pieno" akcijas, o šiandien pardavęs, uždirbtum lygiai 132.000 Lt. Gerai čia ar blogai, pačiam spręsti
Atvaizdas


Bet bendrai žiūrint, beveik visų kompanijų akcijų kursai šiuo metu yra labai labai žemai ir turi potencialą augti.
O šiaip tai kiekvienas bankas, kiekviena maklerių įmonė tau pasiūlys ne vieną sprendimą, reiks tik išsirinkti.
P.S. Tema apie būsto kainų burbulą.

O paciam neatrodo,kad mastai siek tiek teoriskai. Praktiskai tikroveje viskas bus siek tiek kitaip. Kai imones akcijos pakyla net 250 proc., tai bus susije su jos modernizavimu ar isejimu i nauja rinka ar dar su kokiu nors esminiu pokyciu.Apie tuos busimus pokycius zino tik tos imones vadovai. Taip,kad jei jie zino,kad kazkas eis geryn -vadinasi tos akcijos nebus pardavinejamos. O tu jau tik po visko matai ta grafika ir galvoji: stai jei buciau investaves tada tiek ir tiek ,tai dabar tureciau sitiek. Ne velnio tu nebutum investaves,nes informacija buvo ne tavo rankose,o imones vadovu.Ir jei jie zino,kad akcijos brangs,vadinasi jos nebutu buve parduodamos.

[Valiukas]

Pvz.?

Pvz IT, biotechnologijų ir pan. sričių įmonių akcijos Arba, jei netiki, kad bus dar viena krizė, tai pats laikas dabar užsipirkt kad ir Lietuviškų akcijų ir palaikyt bent metus laiko. Tiesa, dugnas turbūt jau buvo maždaug prieš metus (kai kurios akcijos nuo to laiko pabrango net apie 250 proc.). Pvz., būtum lygiai prieš metus tą 100.000 Lt investavęs į "Žemaitijos pieno" akcijas, o šiandien pardavęs, uždirbtum lygiai 132.000 Lt. Gerai čia ar blogai, pačiam spręsti


Bet bendrai žiūrint, beveik visų kompanijų akcijų kursai šiuo metu yra labai labai žemai ir turi potencialą augti.
O šiaip tai kiekvienas bankas, kiekviena maklerių įmonė tau pasiūlys ne vieną sprendimą, reiks tik išsirinkti.
P.S. Tema apie būsto kainų burbulą.