Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

NT rinka Vilniuje (2013 -...)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mv013
    replied
    Gal kas galite pasidalinti savo patirtimi kas liecia pardavimo vadybininkus naujuose bustu projektuose Vilniuje. Kol kas kiek teko bendrauti, tai dauguma atrodo tokie, kur net nenori parduoti bustu. Ar cia toks darbo standartas ar kaip? Taip pat, ar verta yra bandyti sneketis su kitais vadybininkais tuose paciuose projektuose? Aciu uz izvalgas!

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą

    visu pirma, ir kitose salyse daug zmoniu dirba pagal verslo liudijimus, individualia veikla ir panasiai, visu antra i "income" ieina ir pajamos uz individualia veikla, pensijos, pasalpos, dividentai, pelnas uz parduotas akcijas, paveldeta zeme ir daugybe kitu "income" (pajamu, ne aylyginimo) rusiu (isskyrus, kai kurias labai specifines iplaukos rusis - komandiruotpinigius, savanorytes dienpinigius, internshippu dienpinigius, labai specifines rusis, kurios beje Vakaru valstybese yra gerokai didesnes, internship allowance yra apie 1000-1500 euru), visu trecia, pateikta statistika yra po mokesciu, tai ar 15% ar 40% moki mokesciu, sita mediana yra jau po ju.
    Ar tikrai vakaruose populiaru nurašinėt normalią algą į dienpinigius kaip pas mus su fūristais ir komandiruojamais į užsienį statybininkais?

    Gal turi kokios statistikos kiek pas mus ir kitur skiriasi dirbantys ne su darbo sutartim?

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Ir įtraukus tą dalį vidurkis su mediana būtų ryškiai geresni.
    visu pirma, ir kitose salyse daug zmoniu dirba pagal verslo liudijimus, individualia veikla ir panasiai, visu antra i "income" ieina ir pajamos uz individualia veikla, pensijos, pasalpos, dividentai, pelnas uz parduotas akcijas, paveldeta zeme ir daugybe kitu "income" (pajamu, ne aylyginimo) rusiu (isskyrus, kai kurias labai specifines iplaukos rusis - komandiruotpinigius, savanorytes dienpinigius, internshippu dienpinigius, labai specifines rusis, kurios beje Vakaru valstybese yra gerokai didesnes, internship allowance yra apie 1000-1500 euru), visu trecia, pateikta statistika yra po mokesciu, tai ar 15% ar 40% moki mokesciu, sita mediana yra jau po ju.

    Minimas pavyzdys is rekvizitu yra "atlyginimu mediana" (angliskai butu median salary), statistikos joje nerandu, bet ar ji butu gerokai mazesne ar didesne sunku pasakyti, nes Lietuvoje neitiketinai mazos ne tik "algos", bet ir socialinio draudimo ismokos ar pasalpos. Pavyzdziui, netekus darbo normalesne socialinio draudimo ismoka mokama tik 3 menesius, dar 6 menesius mokama simboline. Pavyzdziui, Danijoje del semi-flex security sistemos, metus mokama socialinio draudimo ismoka, netolima buvusiam atlyginimui, dar metus mokama pakankama isgyvenimui. Taip yra daroma, nes tiek saliai, tiek paciam zmogui yra geriau jei jis susirastu darba, kuriame galetu save realizuoti, nebuti "underemployed" (kai dirbama darba, neatitinkanti igudziu, issilavinimo ar patirties), taip tas zmogus suskuria daugiau vertes ir cia minimo GDP, nei kad butu verciamas dirbti beleka, tik kad isgyventu.

    Dar baisiau Lietuvoje yra su netekto nedarbingumo ismoka, kurios vidurkis siekia vos 220 euru. Pabandykite uz tiek isgyventi! Net teoriskai neimanoma
    Isivaizduokite, zmogus dziaugias tais "neitiketinais" 100-300 euru per diena uz darba statybose ir ivyksta incidentas, per kuri netenkamas darbingumas, tas zmogus pasmerkiamas neitikitenam skurdui

    Kalbant apie tuos baisiuosius bedarbius, tai deja, bet dauguma is ju yra 55+, neturi pilno darbingumo ar gyvena mazesniuose miesteliuose, kuriose darbo nera
    Paskutinis taisė TIME; 2022.05.10, 11:17.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    O tai kam mokėti atlyginimą (40% mokesčių) jeigu galima mokėti dividendus (15% mokesčių)? Ir tada keista, kodėl tiek daug pajamų ne iš atlyginimo Lietuvoje...

    Komentuoti:


  • Kristisz
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Ir įtraukus tą dalį vidurkis su mediana būtų ryškiai geresni.
    Ir dar kiek yra UABų, ir MBų, kur “direktoriai” oficialiai minimumą sau išsimoka.
    Turiu vieną ir įdomesnį pavyzdį iš Vilniaus, atkreipiau dėmesį, nes įmonės naujas tvarkingas ofisas Panerių g., kieme automobilių parkas neblogas - vieno automobilio vidutinė kaina koks 60-80 tūkst. Įmonė Eigesa, 31 darbuotojas, užsiima vandens valymo įranga, dalyvauja visokių savivaldybių viešuosiuose pirkimuose. Ką rodo rekvizitai: https://rekvizitai.vz.lt/m/imone/eigesa/
    Vidurkis - 772 Eur, mediana - 92 Eur, nors turi 8 automobilius, o 2020 metų pajamos solidūs 12 mln eur, iš kurių 2 mln pelno. Va tau ir lietuviškas verlas ir statistika.
    Paskutinis taisė Kristisz; 2022.05.09, 22:08.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą

    nei to, nei to neturejusiu 2019 metais buvo 1.1 mln, 10 kartu daugiau
    Ir įtraukus tą dalį vidurkis su mediana būtų ryškiai geresni.

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Greitai pasiddginęs radau, kad 2019 individualią veiklė vykdė 170k, verslo liudijimus turėjo 90k.
    nei to, nei to neturejusiu 2019 metais buvo 1.1 mln, 10 kartu daugiau

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą

    Vokeliuose, juodais ir pan gauna labai siauras ir specifinis zmoniu ratas - turgaus prekeiviai, freelanceriai darbininkai ar kokie gidai vilniu uzsienieciams rodantys. Absoliuciai didzioji dalis Lietuvos zmoniu yra samdomi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutarti
    Greitai pasiddginęs radau, kad 2019 individualią veiklė vykdė 170k, verslo liudijimus turėjo 90k.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą

    Vokeliuose, juodais ir pan gauna labai siauras ir specifinis zmoniu ratas - turgaus prekeiviai, freelanceriai darbininkai ar kokie gidai vilniu uzsienieciams rodantys. Absoliuciai didzioji dalis Lietuvos zmoniu yra samdomi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutarti
    Labai daug žmonių dirba kažką papildomai, jau nekalbant apie freelanceriai ir visus kitus dirbančius visą laiką ant savęs ir kurių pajamų nesimato atlyginimų statistikoje. Lietuvoje dideli mokesčiai darbo jėgai, todėl kas gali nedirba samdomo darbo arba tik mažą dalį pajamų ant jo rodo. Pvz. vien bedarbių yra 165 tūkst., nors akivaizdu dauguma jų kažkokias pajamas turi jei neina dirbti už 800 eur. Tai vertinant pajamų nelygybę reiktų vertinti visas pajamas, ne tik algas.
    Paskutinis taisė Lettered; 2022.05.09, 16:38.

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą


    Reiktų įskaičiuot visus su minimalke ar išvis nepilnu etatu ir vokeliuose viskuo kituo.
    Vokeliuose, juodais ir pan gauna labai siauras ir specifinis zmoniu ratas - turgaus prekeiviai, freelanceriai darbininkai ar kokie gidai vilniu uzsienieciams rodantys. Absoliuciai didzioji dalis Lietuvos zmoniu yra samdomi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutarti

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą
    Plius, nepaisant dar gana puse velnio vidutines algos, atlyginimu mediana (50proc dirbanciuju uzdirbo daugiau; 50proc maziau) Lietuvoje neitiketinai maza - 2020m. NET metiniu pajamu mediana buvo tik 8606 eurai (arba vos 717 eurai per menesi), tad zymiai maziau nei praktiskai visose ES salyse: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu...TableAction.do

    Reiktų įskaičiuot visus su minimalke ar išvis nepilnu etatu ir vokeliuose viskuo kituo.

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kodėl taip manote? Pvz. Vokietijoje vidutinis atlyginimas didesnis 2,4 karto, panašiai kaip ir BVP. Olandijoje 1,7 karto, nors BVP net 3 kartus didesnis. Plius Lietuvoje tie patys statybininkai dažniausiai dirba ne už tas oficialias algas, o "ant savęs" kaip ir nemažai kitų daugiau uždirbančių. Plius dar šešėlis pas mus manau tikrai ne mažesnis nei Vokietijoje ar Olandijoje. Todėl taip ir gaunasi, kad vartojimas jau beveik toks pats kaip vakarų Europoje, nors BVP dar kelis kartus mažesnis, nes žmonių realios pajamos nėra mažos.
    Lietuvoje pajamu nelygybe antra didziausia ES po Bulgarijos (tad, taip bendrai pinigu yra, bet jie nuseda tarpt turtingiausiu 10% zmoniu) : https://ec.europa.eu/eurostat/databr.../default/table

    Plius, nepaisant dar gana puse velnio vidutines algos, pajamu mediana (50proc dirbanciuju uzdirbo daugiau; 50proc maziau) Lietuvoje neitiketinai maza - 2020m. NET metiniu pajamu mediana buvo tik 8606 eurai (arba vos 717 eurai per menesi), tad zymiai maziau nei praktiskai visose ES salyse: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu...TableAction.do

    Tad, tos "vidutines" pajamos ar "vidutines" islaidos Lietuvoje yra gerokai isdidanamos top10% daugiausiai uzdirbanciu zmoniu (stambiu verslininku, dideliu imoniu direktoriu ir pan), gerokai daugiau nei kitose salyse del beprotiskos (ir grizus neoliberaliai valdziai nuolatos auganciai) pajamu nelygybei Lietuvoje.


    Paskutinis taisė TIME; 2022.05.10, 13:00.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą

    bet pajamu nelygybe zymiai didesne Lietuvoje - didesne pyrago dalis Lietuvoje nei jusu isvardintose salyse nueina patiems turtingiausiems zmonems, imoniu savininkams, nei darbuotuojams
    Kodėl taip manote? Pvz. Vokietijoje vidutinis atlyginimas didesnis 2,4 karto, panašiai kaip ir BVP. Olandijoje 1,7 karto, nors BVP net 3 kartus didesnis. Plius Lietuvoje tie patys statybininkai dažniausiai dirba ne už tas oficialias algas, o "ant savęs" kaip ir nemažai kitų daugiau uždirbančių. Plius dar šešėlis pas mus manau tikrai ne mažesnis nei Vokietijoje ar Olandijoje. Todėl taip ir gaunasi, kad vartojimas jau beveik toks pats kaip vakarų Europoje, nors BVP dar kelis kartus mažesnis, nes žmonių realios pajamos nėra mažos.

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Jeigu lyginam tuos atlyginimus eurais su kitomis eurozonos šalimis, tai mums ir iki jų BVP toloka (pvz. Olandijos 3 kartus didesnis, Prancūzijos 2 kartus). Žinokite ne tik Lietuvoje skundžiamasi, kad statybininkai daugiau uždirba už white-collar darbuotojus.
    bet pajamu nelygybe zymiai didesne Lietuvoje - didesne pyrago dalis Lietuvoje nei jusu isvardintose salyse nueina patiems turtingiausiems zmonems, imoniu savininkams, nei darbuotuojams

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė TIME Rodyti pranešimą
    Na, 300 euru uz diena, uz sunku, daugiausiai sezonini darba, kuriame traumu tikimybe didele, nuo kurio oficialiai veliau reikia ir mokescius sumoket, nera kazkokie "kosminiai pinigai". Lietuvoje problema, kad uz dauguma kitu darbu mokamos neitiketinai juokingos "algos" (labiau primenancios kazkokios pasalpas, nei "algas" ,kurios nesiekia daugumos ES valstybiu, kurioje jau esam 18 metu, minimalaus atlyginimo), uz kurias neskaiciuojant kiekvieno cento neimanoma isgyvent, tad tie 300 euru ir atrodo labai daug
    Jeigu lyginam tuos atlyginimus eurais su kitomis eurozonos šalimis, tai mums ir iki jų BVP toloka (pvz. Olandijos 3 kartus didesnis, Prancūzijos 2 kartus). Žinokite ne tik Lietuvoje skundžiamasi, kad statybininkai daugiau uždirba už white-collar darbuotojus.

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Na, 300 euru uz diena, uz sunku, daugiausiai sezonini darba, kuriame traumu tikimybe didele, nuo kurio oficialiai veliau reikia ir mokescius sumoket, nera kazkokie "kosminiai pinigai". Lietuvoje problema, kad uz dauguma kitu darbu mokamos neitiketinai juokingos "algos" (labiau primenancios kazkokios pasalpas, nei "algas" ,kurios nesiekia daugumos ES valstybiu, kurioje jau esam 18 metu, minimalaus atlyginimo), uz kurias neskaiciuojant kiekvieno cento neimanoma isgyvent, tad tie 300 euru ir atrodo labai daug

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą

    Jau nusiritot iki to, kad grindžiate savo kosmonautinius teiginius delfi straipsniais sudarytais iš facebook komentarų?
    Jeigu būtumėt bent kažkiek susidūręs su statybomis pastaraisiais metais tikrai nesistebėtumėte tokiomis kainomis tiek medžiagų, tiek darbo jėgos. Beje, neveltui Lietuvoje proporcingai ir NT kainos užkilo dabar:

    Būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis euro zonos šalyse yra pasiekęs visų laikų aukštumas ir yra 8% didesnis nei 2007 metų būsto kainų burbulo metu. Vidutinio ploto (90 kv. m.) būsto įsigijimui įprastai pakakdavo 5 metų vidutinių šeimos pajamų, tačiau dabar šis rodiklis euro zonos šalyse yra pakilęs iki 9 metų (Vilniuje siekia 12 metų).
    Paskutinis taisė Lettered; 2022.05.09, 09:34.

    Komentuoti:


  • ttttt
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Siūlau paskaityti nesuprantantiems, kodėl statybininkai uždirba daugiau už IT specialistus ir kodėl NT kainos yra tokios, kokios yra.

    Arūnas Milašius. Nauja realybė, kai 300 eurų per pusdienį mažoka, o meistrelių uždarbiai verčia iš koto

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=90123227
    Jau nusiritot iki to, kad grindžiate savo kosmonautinius teiginius delfi straipsniais sudarytais iš facebook komentarų?

    Juokingiausia, kad net tokiame straipsnyje puikiai paaiškinta: jeigu esi debilas ir nemoki google pasidomėt kainom - moki tokius pinigus.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Siūlau paskaityti nesuprantantiems, kodėl statybininkai uždirba daugiau už IT specialistus ir kodėl NT kainos yra tokios, kokios yra.

    Arūnas Milašius. Nauja realybė, kai 300 eurų per pusdienį mažoka, o meistrelių uždarbiai verčia iš koto

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=90123227
    Paskutinis taisė Lettered; 2022.05.06, 19:00.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kalbam apie gyvenamus, ne investicijas. Įrengti namą kainuoja dar daugiau nei butą, reikia šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų, jau nekalbant apie tai, kad daugiau ploto ir visų kitų medžiagų atitinkamai daugiau reikia.
    Ką ir sakau, kad arklio dalis kotedžų/namų būna n metų neįrengti iki galo Namas ar net kotedžas suteikia daug daugiau laisvės įsirengti tik minimaliai. Bankai dėl pridavimo irgi nespaudžia kol moki įmokas.

    Komentuoti:

Working...
X