Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Būsto paskirties keitimas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Būsto paskirties keitimas

    Sveiki, gal kas esat susidūrę? Žvalgausi po naujus projektus ir labai daug kur (ypač centre) paskirtis būna ne butų, o pvz Centro Duete - kūrybinės dirbtuvės, koriuose, ozo parke - poilsio, Wow city - berods viešbučių. Kaip būna nusipirkus? Įdomiausia būtų praktika keičiant paskirtį į "butų" - kiek trunka, kaip lengva ir kiek kainuoja.

    #2
    Su tuo tikslu ir daromi visokie svečių namai bei dirbtuvės, kad nesilaikyti reikalavimų butams. Tad jei vystytojams per brangu, nemanau kad ir pačiam bus pigu.

    Comment


      #3
      Parašė Ginthus Rodyti pranešimą
      Su tuo tikslu ir daromi visokie svečių namai bei dirbtuvės, kad nesilaikyti reikalavimų butams. Tad jei vystytojams per brangu, nemanau kad ir pačiam bus pigu.
      O pats projekto padarymas ne pagal butams reikalavimus, jau savaime nepanaikina galimybės pakeisti paskirties?
      Vystytojui per šimtus butų nuo vieno buto keli tūktančiai, jau sudaro labai dideles sumas/pelną.
      Paskutinis taisė andyour; 2018.04.01, 17:36.

      Comment


        #4
        Parašė Ginthus Rodyti pranešimą
        Su tuo tikslu ir daromi visokie svečių namai bei dirbtuvės, kad nesilaikyti reikalavimų butams. Tad jei vystytojams per brangu, nemanau kad ir pačiam bus pigu.
        Dažnas atvejis kai tokie projektai daromi ne dėl siekio sutaupyti, bet dėl to, kad žemės paskirtis neleidžia gyvenamosios, o vystytojas vis tiek nori statyti ir parduoti kaip butus. Įrengiama daugiau mažiau pagal gyvenamosios paskirties (buto) reikalavimus, bet registruojama kaip poilsio patalpos ar pan. Ir tai dažniausiai svečių namuose ar poilsio namuose pusė patalpų (minus viena patalpa) būna gyvenamosios, kitos poilsio/apartamentai ar pan., kad išlaikytu pastatą poilsio (ar komercinės ar kt.) paskirties, nors pačios patalpos viena nuo kitos pagal specifikacijas nesiskiria.

        Tad ta paskirtis nebūtinai kažkoks blogis (nebent mokestine prasme arba jei kas nors tikrinų ar naudojama pagal paskirtį).



        Comment


          #5
          Keisti paskirtį galima. Buto atvejui svarbus momentas, kad tame name paskirties nepakeistų >50% gyventojų, nes tokiu atveju ir pats namas iš dirbtuvių virs gyvenamuoju. O tai padaryti dažniausiai nepavyks (jei jau pats pastatas statytas kaip ne gyvenamosios paskirties) ne tik dėl žemės paskirties, o ir dėl kitų reikalavimų daugiabučiams, pavyzdžiui, stovėjimo vietų kiekis, užstatymo plotas, intensyvumas ir kiti faktoriai.
          Keitimas vyksta tokiu principu, kad paprastai architektas paruošia projektą ir paruošia kitus būtinus dokumentus, tada vykdomas gyventojų balsavimas ir jei daugiau nei pusė sutinka su keitimu, tuomet prašančiam/prašantiems gyventojams pasikeisti paskirtį leidžiama. Čia galioja principas, kas pirmesnis tas gudresnis, nes pasikeitus pusei, likusiems pasikeisti nebus leista be viso pastato paskirties keitimo, ko padaryti nepasikeitus teisės aktams neišeis.

          Keitimo nauda yra tokia, kad, pvz., gauni leidimą statytis automobilį (jei to neturėjai), pakyla turto vertė ir nepažeidinėji įstatymų gyvendamas ne tos paskirties patalpose. Už pastarąjį atvejį, beje, numatytos baudos, tik iki šiol niekas netikrina ir baudų neskiria. Keitimo kaina, kiek teko susidurti kažkas apie 1000 EUR, bet gali skirtis, nes architektui tai ne toks jau ir didelis darbas, labiau pasipinigavimas. Apie tokius NT plėtotojus turiu atskirą nuomonę, bet jie įstatymų nepažeidžia. Tai yra perkančiojo atsakomybė, kokį jis turtą perka ir kaip su juo elgsis.
          Pats užsiimu statybos organizavimu ir konsultacijomis, tai liūdna matyti, kad nesamdydami specialistų žmonės patys prisidaro tokių ir panašių sprendimų, kurie vėliau kainuoja keleriopai daugiau

          Comment


            #6
            Parašė BM1 Rodyti pranešimą
            Keisti paskirtį galima. Buto atvejui svarbus momentas, kad tame name paskirties nepakeistų >50% gyventojų, nes tokiu atveju ir pats namas iš dirbtuvių virs gyvenamuoju. O tai padaryti dažniausiai nepavyks (jei jau pats pastatas statytas kaip ne gyvenamosios paskirties) ne tik dėl žemės paskirties, o ir dėl kitų reikalavimų daugiabučiams, pavyzdžiui, stovėjimo vietų kiekis, užstatymo plotas, intensyvumas ir kiti faktoriai.
            Keitimas vyksta tokiu principu, kad paprastai architektas paruošia projektą ir paruošia kitus būtinus dokumentus, tada vykdomas gyventojų balsavimas ir jei daugiau nei pusė sutinka su keitimu, tuomet prašančiam/prašantiems gyventojams pasikeisti paskirtį leidžiama. Čia galioja principas, kas pirmesnis tas gudresnis, nes pasikeitus pusei, likusiems pasikeisti nebus leista be viso pastato paskirties keitimo, ko padaryti nepasikeitus teisės aktams neišeis.

            Keitimo nauda yra tokia, kad, pvz., gauni leidimą statytis automobilį (jei to neturėjai), pakyla turto vertė ir nepažeidinėji įstatymų gyvendamas ne tos paskirties patalpose. Už pastarąjį atvejį, beje, numatytos baudos, tik iki šiol niekas netikrina ir baudų neskiria. Keitimo kaina, kiek teko susidurti kažkas apie 1000 EUR, bet gali skirtis, nes architektui tai ne toks jau ir didelis darbas, labiau pasipinigavimas. Apie tokius NT plėtotojus turiu atskirą nuomonę, bet jie įstatymų nepažeidžia. Tai yra perkančiojo atsakomybė, kokį jis turtą perka ir kaip su juo elgsis.
            Pats užsiimu statybos organizavimu ir konsultacijomis, tai liūdna matyti, kad nesamdydami specialistų žmonės patys prisidaro tokių ir panašių sprendimų, kurie vėliau kainuoja keleriopai daugiau
            Dėkui už išsamų atsakymą. Kiek matau projektus, tai pardavinėjami skirtingos paskirties butai - dalis kaip gyvenamieji, dalis kaip kitos paskirties. Tokiu atveju jau pakeisti nepavyktų turbūt? Statytojas pats suinteresuotas maksimizuoti gyvenamąjį plotą, todėl jau pats parduoda tiek gyvenamųjų, kiek gali.

            Comment

            Unconfigured Ad Widget

            Collapse
            Working...
            X