Miestai ir architektūra - Miestai ir architektūra https://www.miestai.net/forumas/ Nuotraukos ir diskusijos apie architektūrą, transportą ir visą kitą, kas susiję su miestais. lt Thu, 09 Apr 2026 05:14:55 GMT vBulletin 60 images/misc/rss.png Miestai ir architektūra - Miestai ir architektūra https://www.miestai.net/forumas/ Pabiržė ir Likėnai - miestelis ir kurortas Biržų r. https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/maži-miestai-ir-miesteliai/2247992-pabiržė-ir-likėnai-miestelis-ir-kurortas-biržų-r Sun, 29 Mar 2026 17:35:00 GMT Dabar Likėnai yra mažai žinomas kaimas, Jame vis dar veikia sanatorija, tai Likėnų kaip kurorto dar negalima nurašyti.
Visai šalia yra Pabiržės miestelis, kuris važiuojant į Biržus iš tolo šviečia neogotikinės bažnyčios bokštais. Pabiržė ir Likėnai buvo jungiami ir skiriami, kai tuo tarpu ne mažiau gyventojų gyvena šalia esančiuose Naciūnuose.

Likėnai 1946 m. rugpjūčio 3 d. Likėnai tapo miesto tipo gyvenviete (kaip kurortas), teisės panaikintos 1992 m.
1955 m. gydykla rekonstruota (1948–2002 m. vadinta sanatorija), pradėjo dirbti ištisus metus. 7-ajame dešimtmetyje pradėti gręžti arteziniai mineralinio vandens gręžiniai, aštuntame dešimtmetyje kasmet gydydavosi po 4000 ligonių.1970–1989 m. prie Likėnų buvo prijungtas Pabiržės miestelis.
XX a. pabaigoje dėl melioracijos išnyko dvi iš trijų mineralinių Smardonės versmių. 2002 m. sanatorija pertvarkyta į reabilitacijos ligoninę, gydymas tapo labiau specializuotas. Po 1989 m. atskyrus Pabiržę, Likėnai smarkiai sumažėjo, bet apie 2020 m. vėl išaugo (priskirti Kiršoniai, kitų kaimų dalys).

https://lt.wikipedia.org/wiki/Lik%C4%97nai
Pabiržė 1946 m. Likėnai tapo miesto tipo gyvenviete, prie jų 1970 m. birželio 30 d. prijungta Pabiržė. 1986 m. valdžios sprendimu Pabiržės pavadinimas buvo panaikintas, o miestelis kartu su sanatorija pavadintas vienu vardu – Likėnais. 1988 m. sugrąžintas Pabiržės pavadinimas, 1989 m. ji atskirta nuo Likėnų, o 1992 m. vėl tapo miesteliu.
~2020 m. dalis Pabiržės vėl grąžinta Likėnams.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Pabir%C5%BE%C4%97
Pabiržės valsčiuje 1923 m. absoliučią daugumą gyventojai sudarė lietuviai . Ženklesnė tautinė mažuma buvo tik latviai (2,3% valsčiaus gyventojų


Gyventojų skaičius (Pabiržė + Likėnai + Nociūnai + Kiršoniai)
1897 m. 363 (195 + 57? + 111+ ??)
1923 m. 620 (223 + 260 + 109 + 28)
1959 m. 827(101+ 447+ 202+ 77)
1989 m. 1020 (0 + 531 + 434 + 55)
2001 m. 925 (364 + 33 + 455 + 73 )
2021 m. 627 (179 + 100 + 339 + 9)
Buvo galima tikėtis kad gyventojų skaičius svyruos. Tačiau toks svyravimas buvo įmanomas kai vienai metai tie patys žmonės gyveno Pabiržėje, paskui Likėnuose, o kažkuriais metais Kiršoniuose.

Didelės įvairovės su administracinio padaliijmo pokyčiais nėra - Pabiržė ir Likėnai priklausė Biržų apskričiai, o nuo 1950 metų iki dabar - Biržų rajonui.
Labai keista, kad nei Pabiržė, nei Likėnai neturi savo herbo

Dvi nuotraukos
Pabiržė


Likėnai
]]> Maži miestai ir miesteliai Romas https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/maži-miestai-ir-miesteliai/2247992-pabiržė-ir-likėnai-miestelis-ir-kurortas-biržų-r Pivašiūnai*, piligrimų miestelis Alytaus r. https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/maži-miestai-ir-miesteliai/2247919-pivašiūnai-piligrimų-miestelis-alytaus-r Sun, 29 Mar 2026 10:37:45 GMT Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje yra šventas paveikslas
Pivašiūnuose nuo seno garsėja nežinomo Lietuvos dailininko bene XVII a. viduryje nutapytas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Vainikuoti Marijos ir dieviškojo Kūdikio atvaizdai simbolizuoja Dangaus Valdovę su Pasaulio Išganytoju. Prie paveikslo meldžiantis iš Dievo gautas malones liudija daugybė votų – padėkos ženklų

https://pivasiunai.lt/paveikslas/
Pivašiūnai miestelis yra prie krašto kelio Nr. 220 (Vilnius) - Trakai - Onuškis - Alytus. Neseniai išasfaltuotas kelias Nr. 1122 į Butrimonis.
Pivašiūnai po I pasaulinio karo turėjo valsčiaus centro statusą ir yra ištisinio senesnio užstatymo požymių, tačiau iki šiol neturi oficialaus miestelio statuso.


Pivašiūnuose gyventojų skaičius augo iki 1989 metų. 189+7 m. buvo tik 66 gyventojai, 1923 m. - 249 , 1959 - 367 , 1970 - 279, 1989 - 316, o 2021 m. sumažėjo iki 256.

Alytaus apskrities Pivašiūnų valsčius sudarytas 1919 metais iš Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Butrimonių valsčiaus ir gal kaimyninių valsčių kaimų ir panaikintas apie 1931 metus, jo teritorija atitiko Butrimonių, Daugų ir gal Alovės valsčiams. Pivašiūnų valsčiuje 1923 m. gyveno 4500 gyventojų. Net 20,4% gyventojų sudarė lenkai (visoje tuometinėje Alytaus apskrityje - tik 3,6%).


Pivašiūnų apylinkė 1950- 1959 m. priklausė Daugų rajonui, 1959 - 1962 m. - Jiezno rajonui, o nuo 1962 metų iki dabar - Alytaus rajonui.
1995 m. Lietuvoje apylinkės buvo pervardintos į seniūnijas.

Pivašiūnai nuo 2026 metų turi herbą

https://lt.wikipedia.org/wiki/Piva%C...n%C5%B3_herbas]]> Maži miestai ir miesteliai Romas https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/maži-miestai-ir-miesteliai/2247919-pivašiūnai-piligrimų-miestelis-alytaus-r Panoteriai*, miestelis Jonavos r. https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/maži-miestai-ir-miesteliai/2246721-panoteriai-miestelis-jonavos-r Sun, 22 Mar 2026 15:13:10 GMT Prieš keletą metų išsfaltuoti du vakarų ir pietvakarių kryptimi - RK1515 į Milagainius - Žeimius (iki plento KK224 Jonava - Bukonys) ir KK1506 į Satkūnus (prie plento RK1502 Bukonys - Markutiškiai. Važiuojant kitomi kryptimis teks kratytis žvykeliais - RK1506 iki Jasudų (prie kelio Nr. 145 Kėdainiai - Ukmergė) arba keliukais be numerio į Tarakus - Siesikus ar Pagelažius - Veprius .

Miestelio pavadinimas kilęs nuo Noteros upeliuko (įteka į Lokį, kuris savo ruožtu įteka į Šventąją)
Panoteriai reformacijos laikais (XVI a. antroje pusėje – XVIII a. pradžioje) buvo kalvinistų centras. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIII–XX a. pr. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis (Lenk Kaplice, rus. Kaplica, Kaplicy). Senuose žemėlapiuose galima rasti pavadinimą Popotera (turbūt dėl kopijavimo klaidos pakeistas Ponotera, ir ta kalida pakartota įvaitiuose žemėlapiuose).

Kalbant apie šį miestelį yra minimas žodis "buvęs"
Šis miestelis tik trumpam (1919 - 1950 m.) tapo valsčiaus centru, to to buvo apylinkės centru kuris perkelta kitur o dabar net nėra seniūnijos centras.
Miestelyje kažkada buvo mokykla, o dabar neliko net mokyklos skyriaus.
Tačiau Panoteriuose 1994 m. pavyko pastatyti naują bažnyčią - vietoj 1944 m. sudegusios bažnyčios ir kelis dešimtmečius buvusią laikinose patalpose.

Administraciniu požiūriu vietovė priklausė Kauno gubernijos Kauno apskrities ("ujiezdo") Jonavos valsčiui. Lietuvos laikais susikūrė Panoterių valsčius, kuris priskirtas Ukmergės apskričiai.
Rajonų laikais Panoterių apylinkė priskirta Jonavos rajonui. Šis rajonas išsilaikė iki trečiojo rajonų stambinimo (1962.12.08). Jonavos rajonas buvo išdalintas kauno, Ukmergės ir Kėdainių rajonams Ši dalis . Pripažinus "perlenkimą" 1965.01.07 d. buvo atkurti Jonavos ,Širvintų ir Akmenės rajonai.
Panoterių apylinkė 1963 m. prijungta prie (tuomet Urmergės r. r., dab. Jonavos r.) Markutiškių apylinkės, ši 1976 m. prijungta prie Šilų apylinkės. Apylinkės (dab. seniūnijos) centras atsidūrė priešingame seniūnijos gale - Šiluose, kurie 12 km nuo Panoterių, tačiau vos 6 km Jonavos miesto.

Ukmergės apskrities Panoterių valsčiuje 1923 metais gyveno 3790 gyventojų - šioje apskrityje mažesnis buvo tik Veprių valsčius.
Panoterių valsčiuje vyravo lietuviai (83,2%) .Valsčiuje gyveno 491 lenkas (13,0%) ir 134 rusai (3,3%). Valsčiuje beveik nebuvo žydų (tik 15), tai galima spėti jog tarpukariu Panoteriai buvo menkas apylinkių prekybos centras lyginant su Žeimiais, Šėta ar Gelvonais.


Gyventojų skaičius Panoteriuose buvo nedidelis - 1897 m. 172 , 1923 - 242, 1970 - 254, 1989 m. - 394.
Paskutinio 2021 m. "surašymo" duomenimis čia gyvena 321 gyventojas. Beje, Panoteria ir dabar yra didesni nei seniūnijos centras Šilai (305 gyventojai)

Kad pasakojimas apie Panoterius nebūtų per daug liūdnas, įdedu nuotrauką iš drono saulėtu oru

https://www.jkrk.lt/panoteriai/

Panoterių apylinkėse, Piliakalniuose, gime Lietuvos dramos teatro pradininkas Petras Vaičiūnas (1890 - 1959)

Panoteriai nuo 2016 metų turi savo herbą, kuriame atsipint ir istorinis Koplyčių pavadinimas

https://lt.wikipedia.org/wiki/Panoteri%C5%B3_herbas]]> Maži miestai ir miesteliai Romas https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/maži-miestai-ir-miesteliai/2246721-panoteriai-miestelis-jonavos-r Kruopiai*, miestelis Akmenės r. https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/maži-miestai-ir-miesteliai/2245618-kruopiai-miestelis-akmenės-r Sun, 15 Mar 2026 18:56:44 GMT
Jis yra Lietuvos šiauriniame pakraštyje. Per miestelio pakraštį eina plentas Nr. 154 Šiauliai - Naujoji Akmenė, nutiestas tik apie 1975 - 1980 metus. Iš Kruopių dar eina plentas RK 1010 į Žagarę bei žvyrkeliai RK1006 į Klaišius (toliau - į Kuršėnus) ir RK1027 į Papilę.

Caro laikais per 1897 m. surašymą čia buvo 248 gyventojų (mažiau nei 500), todėl nėra išlikę duomenų apie religinę sudėtį.

1923 m. miestelyje gyveno 236 gyventojai (12%).
Kruopių valsčiuje 1923 m. gyveno 5859 gyventojai. Žydų buvo tik 3 asmenys. Didžiausia tautinė bendrija buvo latviai- 703 žmonės


Sovietų laikais gyventojų skaičius augo: 1959 m. - 260 žmonių, 1970 m. - 377, 1979 m. - 435, o 1989 m. - 562
Mūsų laikais gyventojų skaičius dešimtmetį net didėjo, o paskui smuko (nors lėčiau nei kituose miesteliuose) : 2001 m. 614, 2011 m. - 508, 2021 - 465.
Tam įtakos galėjo turėti atsiradęs patogus susisiekimas su Šiauliais ir Naująja Akmene.

Administraciniu požiūriu Kruopių valsčius beveik visada priklausė Šiaulių apskričiai. Caro laikas Kruopių valsčius priklausė Kauno gubernijos Šiaulių apskričiai (Kovenskaja gubernija Šavel'skij ujiezd Krupenskaja volostj). Lietuvos laikas Kruopiai buvo Šiaulių apskirties vlasčiaus centras, o 1947 - 1950 m. priklausė Kuršėnų apskričiai.
Rajonų laikais Kruopių valsčius 1950 m. priskirtas Žagarės rajonus. Jį sustambinus nuo Kruopiai 1959 m. priskirti Akmenės rajonui. 1962 m. rajono centras perkeltas į Naująją Akmenę, o pats Akmenės rajonas netrukus irgi sustambintas. Kruopiai atiteko Joniškio rajonui. Kruopių apylinkė 1965 m. priskirta atkurtam Akmenės rajonui su centru Naujojoje Akmenėje - taip yra ir iki šiol, tik apylinkė 1995 m. pervardinta į seniūniją.

Kruopiai nuo 1999 m. turi savo herbą, kuriame pavaizduotas tetervinas.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Kruopi%C5%B3_herbas]]> Maži miestai ir miesteliai Romas https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/maži-miestai-ir-miesteliai/2245618-kruopiai-miestelis-akmenės-r