Ar nėra samdomas ekspertinis nepriklausomas rangovas/inspektorius, kuris tikrina darbų kokybę?

Namas buvo vienas neefektyviausių rajone. Dėl to net ir be specialistų nesunkiai pertaisė projektą į tokį, kuris bent jau nebuvo į minusą. Sunkioji dalis buvo pramušti savivaldybėj patvirtinimą ir įveikti kai kurių namo administratoriaus suagituotų kaimynų pasipriešinimą. Kurie neturėjo nieko prieš ryškiai didesnę kainą dėka šildymo kompensavcijų

sankauskas Susigaudymas statybose irgi labai svarbu. Gerai, kad buvo pensininkių 24/7 sėdinčių prie lango. Pastebėjo kelias labai naglas statybininkų chaltūras ir laiku buvo užkirstas kelias. Neaišku kiek dar prasprūdo pro nespecialisto akis... Nenoriu pagalvoti kaip atrodo renovacijos Vilniuje kur didelė dalis gyventojų neturi nei laiko, nei noro gilintis.

Uošvių daugiabutis buvo pats pirmas (ir vienintelis) renovuotas namas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Tiksliau, yra renovuojamas (esamasis laikas). Uošviai negali atsidžiaugti, o vietiniai gyventojai daro ekskursijas prie namo, organizuoja susirinkimus, ir planuoja savo renovacijas. Tad teigiamas pavyzdys be abejo kad užkrečia. Tiesa, uošvių name gyvena pora finansiškai raštingų vyrukų, neblogai besigaudančių statybose + vienas Savivaldybės Tarybos narys, tai jie kruopščiai (suvalkiečiai, gi) tikrino ir tobulino projektą. Rezultatas tikrai neblogas.

Taip rengiami beveik visi investicijų planai - po renovacijos gyventojai bendrai paėmus mokėtų daugiau, negu iki renovacijos. Darbų kaina išaugusi, o šildymo kaina - ne, 9 proc. PVM šildymui. Na o už renovaciją dažniausiai reikia mokėti nuo 6 Eur/ kv.m. (čia jau metinė suma su palūkanomis). Jeigu prieš renovaciją namas sunaudojo 5 Eur/kv.m. per šildymo sezoną, tai po renovacijos sunaudos 2,5 Eur/kv.m. Viso mokėsi 8,5 Eur/kv.m. vietoj 5 Eur/kv.m., bet turėsi atnaujintą namą... Tik per šildymo sąskaitas renovacijas nebeatsiperka - nebent namas buvo labai neefektyvus.

Visko gali būti. Bet švogeris liko patenkintas. Namą ir taip reikėjo verkiant renovuoti. Pasiteisino ir tai kad buvo pastatytas bendras ekonomiškas katilas, o ne atskiros buržuikos. Na ir aišku savivaldybė dengė nemažą išlaidų dalį. Jei už tokius pinigus ir taip palyginti kokybiškai atliktų, tai Vilniuje norintys su rankomis tokį projektą išplėštų. Tiesa tai buvo prieš 6 metus, ir projektas buvo laikomas kaip pavyzdinis rajone.

Pavyzdys iš asmeninės patirties. Tėvų namą irgi būtų surenovavę praktiškai be gyventojų įsikišimo. Bet pradėjus vartyti popierius paaiškėjo, kad renovacija būtų tik padidinusi bendrą išlaikymo kainą ir su daug kvestionuotinų darbų. Tiems, kas negauna šildymo kompensacijos per paskolos išsimokėjimo laikotarpį būtų tekę mokėti ryškiai daugiau nei prieš renovaciją Teko nueiti kryžiaus kelius kol buvo patvirtintas finansiškai naudingas minimalistinis projektas. Miestelis mažas, namą adminsitruojanti įmonė, statybininkai ir savivaldybė vieni kitus pažįsta. Buvo agituojama daryti kuo brangiau ir kuo daugiau darbų. Gyventojų, ypač tų kurie negauna kompensacijų, interesai buvo paskutinėje vietoje.

Kai iš vidaus pamačiau renovcijos virtuvę - dingo bet koks noras kadanors pirkti butą renovuotame name...

Švogerio namą kaime renovavo savivaldybė praktiškai be gyventojų įsikišimo, tik sutikimus surinko. Iš esmės jie net iniciatyvos nerodė.
Vilniuje mūsų pirmininkas skundžiasi - jokios pagalbos savivaldybėje, greičiau - atvirkščiai, reikalauja tarytum mums vieniems to reikia. Pagal seniūnijų duomenis Vilniuje norinčių renovuotis yra apie 600 daugiabučių. Kame problema, nelabai suprantama.
Kitas nesuprantamas dalykas, tai kad renovacijos efektas Vilniuje kur kas didesnis dėl NT kainos. Jei tame kaime 3 k. butas kainuoja 5000 EUR, Vilniuje - 60000 EUR

Na galiu paneigti tamstą. Neturiu nė 30-ies (sakykime jaunas), uždirbu kur kas daugiau nei vidurkį, tačiau Lazdynuose, senos statybos būstą ir nusipirkau. Nemažai pensininkų - turim privalumą dėl parkavimo daugumos pritarimu daromės ir laiptinės remontą (pritarė 100 proc.), keičiamės langus (50+1 proc. pritarimas buvo) Facebook grupėje turime apie trečdalį gyventojų iš 90 butų - reiškia yra ir jaunimo - nėra taip jau blogai. Daugiabutis pakankamai efektyvus - vasario mėn. - 0,83 Eur/kv.m., kai Lazdynuose naujesnės statybos (nuo 2005 iki 2015 metų) - 0,65 Eur/kv.m, 0,89 Eur/kv.m., 0,58 Eur/kv.m. Darželiai, mokyklos yra prie pat. Tad tikrai yra nemažai žmonių kurie renkasi senesnį butą su infrastruktūrą už mažesnę sumą.

O Vilniuje nesirenovuoja, nes ir taip čia pragyvenimas brangesnis, gauna mažiau kompensacijų už šildymą, didesni daugiabučiai, mažiau sklinda kaimynų ir kt. pažįstamų kalbos apie gerąją renovaciją. VIlniuje žmonės labiau išsilavinę - daugiau nagrinėja investicijų planą, skaičiuoja daugiau ekonomiškai, o gyvenantys regionuose - padėjai ant lėkštutės ir jie su viskuo sutinka (labai dažnu atveju) Regione žmonės mąsto, kad čia vienintelis būdas atsinaujinti - o Vilniuje turi ir kitų alternatyvų. Galų gale - savivaldybės požiūris. Jei 1 specialistas dirba su renovacija Švenčionyse, o Vilniuje - 2, tai didelio mąsto Vilniuje ir negali būti.

Žiūrėkite į viską plačiau, paimkim ne tik tiek renovuojamus, bet ir kiek dar pastatoma naujų, tada situacija nebus tokia liūdna. Jauni ar bent vidurkį uždirbantys žmonės arba nuomojasi arba perka naujos statybos butą/namą, niekas apie kažkokius komiblokus lazdynuose į kuriuos dar neaišku, kiek reiks investuoti, ir dar su kaimynais pensininkais net negalvoja, o ten gyvenantiems pensininkams irgi arba nėra iš ko renovuotis arba nėra motyvacijos dėl amžiaus, kompensacijų ir kitų priežasčių. Tuo tarpu mažesniuose miestuose niekas naujų butų nestato, todėl senuose gyvena ne tik pensininkai, bet ir vidurinioji ar net aukštesnė klasė, kuri žymiai labiau motyvuota renovuotis ir tuos reikalus susitvarko.

Užtat Vilniaus tempai su 23 daugiabučias (iš 6000) jau tiesiog nejuokinga.

Pakruojo, kaip nedidelio užkampio, renovacijos tempai kartais stebina...

Kauno 56 / 577 labai proporcinga gyventojų skaičiui. Kad Trakų rajonas turi 48, tas labiau stebina. Ar net Pakruojo rajonas su 18...

Gražėjantys miesteliai vilioja šiltesniu būstu ir jaukia aplinka

Šiemet irgi - iš 577 paraiškų, Kauno - 56.

Šiuo metu skelbiama Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) informacija:

Atnaujinti 1932 daugiabučiai;
Šiuo metu atnaujinamas 491 daugiabutis namas (dalis jų - pagal 2017 metais įvykusius kvietimus);
576 suderinti IP pagal 2017 metais įvykusius kvietimus (dalis jų - šiuo metu atnaujinama);
577 pateikta paraiškų pagal paskutinį 2018 kvietimą (pasibaigė 2018.02.01);

BETA tikisi, kad bus palaikoma renovacija po 500 daugiabučių per metus.

Lietuvoje yra ~35 000 daugiabučiai namai, kurie pastatyti iki 1993 metų (šiems daugiabučiams ir skirta renovacijos programa).
Tai reiškia, kad palaikant 500 daugiabučių/metus, tuos namus, kurie pastatyti iki 1993 metų baigsime renovuoti 2083 metais.

Ignalina – tarp Europos pirmūnų: kloja pamatą inovatyviam energetikos projektui

Juk sakiau, kad pagal savivaldybes

Jo, greičiausiai čia yra konkretaus periodo skaičiai. Įdomu pamatyti žemėlapį ir sulyginti. Gali būti, kad net mūsiškį teks papildyt

EDIT: tikėjausi detalesnio žemėlapio

Per klaidą paspaudžiau 2, o ne 5. Lietuvoje yra 5 savivaldybės, kuriose nerenovuoti daugiaubučiai. Neringa, Pagėgiai, Kazlų Rūda (rimtai???), Kalvarija ir Visaginas.

TOP5:
1. Vilnius 143
2. Kaunas 145
3. Klaipėda 101
4. Druskininkai 81
5. Ignalina 80

Žemėlapyje Vilniuje pažymėti 143 daugiabučiai (BETA). Tačiau čia naujojo periodo nuo 2013 m. (viso apie 1750 daugiabučių).

P.S. ar rodo nuotrauką? Ar įskaitoma?

EDIT: kaip įkelti paveiksliuką, kad jį leistų visiems padidinti?

Forumo lankytojų dėka Vilniaus projektų žemėlapyje yra pažymėti 188 renovuoti daugiabučiai. Tokio skaičiaus niekur neteko matyti oficialiuose dokumentuose, kas yra keista.