"Verslo žinios": Vilniaus apskritis - pusė valstybės

2007-03-14
Politikų nepaisymas jokių ideologinių įsitikinimų ir siekis bet kokia kaina įsitvirtinti Vilniaus miesto valdžioje ne be pagrindo - Vilniaus apskrityje sukuriama didžiausia BVP dalis, nekilnojamojo turto vertė sudaro pusę visos šalies nekilnojamojo turto vertės.

VĮ Registrų centras (RC) vasario 1 d. duomenimis, Vilniaus apskrities nekilnojamojo turto vertė sudarė pusę visos Lietuvos nekilnojamojo turto vertės, o skaičiuojant vien tik žemės sklypų vertę šis rodiklis dar didesnis – 60%.

Tomas Bučas, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės UAB „inRED“ direktorius ir investicinės bendrovės AB „Invalda“ Nekilnojamojo turto sektoriaus vykdomasis direktorius, sako, kad RC informacija gana gerai iliustruoja padėtį Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje.

„Sostinėje, kur nekilnojamojo turto kainos aukščiausios, objektų vertės gerokai lenkia šalies nekilnojamojo turto verčių vidurkį“, – sako p. Bučas.

Tačiau jis pažymi, kad padėtį kiek koreguoja Vilniaus rajonas, kur atokiausiose jo vietose žemės sklypų kainos, pvz., netoli Baltarusijos pasienio, net iki kelių kartų mažesnės nei nutolusiose, pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities vietose.

Vilniaus ir Kauno apskrities viršininkų administracijų duomenimis, tiek Vilniaus, tiek Kauno apskritys užima labai panašią Lietuvos teritorijos dalį (atitinkamai 14,8% ir 12,4% ).

„Klaipėdos apskritis pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių kiek atsilieka nuo Vilniaus ir Kauno, tačiau uostamiesčio ir Neringos nekilnojamojo turto kainos, dažnokai aukštesnės nei Kauno, gerokai kilsteli ir bendrą Klaipėdos apskrities nekilnojamojo turto vertę“, – skaičiuoja p. Bučas.

Kaina pagal paskirtį

Didieji miestai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda - kartu yra ir stambūs pramonės, logistikos, prekybos centrai, kuriuose nekilnojamojo turto kainos aukštesnės nei kituose šalies miestuose, todėl, vertina ekspertai, žemės sklypai bei kiti nekilnojamojo turto objektai, esantys šių didžiausių miestų ribose, yra patys brangiausi.

„Jų kainas lemia tiek vieta, tiek sklypo paskirtis, tiek juose numatytas leistinas aukštingumas, komunikacijos ir daugelis kitų dalykų“, – analizuoja p. Bučas.

Pasak jo, šalies nekilnojamojo turto rinkos pasiskirstymas yra gana subalansuotas: didžiausių verčių nekilnojamojo turto objektai yra didžiuosiuose šalies miestuose ir apskrityse, tačiau ir mažesniuose šalies miestuose bei apskrityse yra sutelkta nemažai nekilnojamojo turto objektų, nors jų vertės yra žemesnės.

„Tokia padėtis kažkiek panaši į Ukrainos, kur Kijevas bei kiti didieji miestai turi sutelkę daugiausia didžiausių verčių objektų. To nebūtų galima pasakyti apie Latviją, ten ryškiausiai tiek nekilnojamojo turto objektų skaičiumi, tiek jų verte išsiskiria Ryga“, – išvadą daro p. Bučas.

BVP flagmanas

Statistikai skaičiuoja, kad Vilniaus apskritis daugiausia pritraukia tiesioginių užsienio investicijų, čia taip pat sukuriama didžioji BVP dalis (2005 m. – 35,8% ).

Vidmantas Šaferis, AB „Hansabankas“ Ekonominės analizės skyriaus vadovas, pažymi, kad nors ES fondų lėšos iš dalies numatytos regionų plėtrai skatinti, mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose gana sunku investuoti į didesnius projektus.

„Dažniausiai atsiremiama į žmogiškųjų išteklių problemą - pritraukti profesionalų, išsilavinusių žmonių į vadinamąją provinciją sunkiausia“, – sako p. Šaferis.

Anot jo, užsienio kapitalo įmonės kuriasi sostinėje, nes čia pagrindiniai valstybės valdymo organai, nors būta kalbų dalį jų perkelti į Kauną.

„Logistikos požiūriu tikrai geros galimybės Kaunui ir Klaipėdai, tačiau neatrodo, kad šie miestai artimiausiu metu galėtų pasivyti, o juo labiau aplenkti Vilnių, turint galvoje sostinės vystymosi tempus“, – mano p. Šaferis.

Anot jo, regionuose kuriasi įmonės, pavyzdžiui, lengvosios pramonės, medienos apdirbimo, kurios naudojasi pigesne darbo jėga, tačiau jaunimas iš regionų bėga.

Statistikų duomenimis, apie 70% BVP Vilniaus apskrityje tenka paslaugoms, anot p. Šaferio, tai natūralu, nes daugiau pajamų gaunantys žmonės daugiau skiria lėšų paslaugoms, pramogoms, laisvalaikiui.

Be vizijos

Žymantas Svetikas, socialinių mokslų daktaras, M. Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros vedėjas, sako, kad ir Vilniaus regiono įtaka, jo dalis ekonomikoje toliau didės.

„Nėra nei koncepcijos, nei sudarytų sąlygų, politikos, kaip regionai turėtų vystytis“, – įsitikinęs p. Svetikas.
Pasak jo, būtina plėtoti infrastruktūrą, tačiau ji – tik pirminė sąlyga.

„Jei infrastruktūros nėra, tuščia, Sacharos dykuma, žinoma, kad niekas ten nesikurs ir nevystys verslo“, – sako p. Svetikas, tačiau kartu pažymi, kad pigios darbo jėgos traukinys jau nuvažiavo ir atsilikusių apskričių tai neišgelbės.

„Sąlygos turi būti sudarytos, tačiau reikia galvoti apie verslo konkurencingumą ne Lietuvos, o europiniu mastu. Reikia galvoti ir apie išvykstantį žmogiškąjį kapitalą, kurį norint susigrąžinti reikia kurti vietas, kur jis galėtų dirbti. Vietas kuria verslas, o ne savivaldybė. Reikia sudaryti ilgalaikes perspektyvas regioniniu, o ne vien nacionaliniu mastu“, – problemas regi p. Svetikas ir mano, kad kiekvienas regionas turi tradicinį verslą, tad turi įvertinti perspektyvas ir stengtis, kad jis būtų konkurencingas, grystas naujomis technologijomis.
Jo teigimu, apskričių statusas taip pat nepasiteisina, regionais jų vadinti negalima, nes jų yra per daug ir jos neatlieka savo funkcijų.

„Net ir vykdant tikslingą regioninę politiką Vilniaus įtaka neišvengiamai augs“, – prognozuoja p. Svetikas.

Renaldas Jakubauskas
Daugiau verslo naujienų: www.verslozinios.lt

na va, įdėjom ir kelias nuotraukas iš šiuo metu vykstančios MIPIM 2007 parodos

Lietuva MIPIM 2007 parodoje

Aprašymas gražus, sudomino. Dabar norisi ir patį filmą pamatyti, tikiuosiu talpinimas internete netruks kelias savaites