Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Projektai Palangoje ir Šventojoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    /\ Anglų kalbos idioma “don’t bring sand to the beach” pasirodo Lietuvoje nebūtų suprasta. Lietuvoj įprastas dalykas nešti smėlį į pliažą
    There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

    Comment


      Būtent. Jei smėlis dingsta, reiškia jūra jį išplauna. O tai reiškia pripylus papildomai jis irgi bus išplautas. Kas tų inžinierių galvoje darosi? Juk taip elementarų daryti akmeninius molus kas 50-100 m. Tarp jų ir pradėtų kauptis smėlis.

      Comment


        Platinamas įvažiavimas į Palangą sulaukia ir kritikos

        Comment


          Įvažiavimo platinimo gegužės 6 dienos atnaujinimas. Sorry už kokybę.

          Comment


            Nuo šiandien pradedama rinkti vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą


            Nuo šiandien iki rugsėjo 15 d. pradedama rinkti vietinė rinkliava už naudojimąsi Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Rinkliavos dydis priklauso nuo konkrečios automobilio stovėjimo vietos bei trukmės.


            Raudonojoje zonoje
            už vieno automobilio stovėjimą:

            trisdešimt minučių – 0,6 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

            vieną valandą – 1,2 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

            Raudonoji zona – Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės pietuose iki Kęstučio gatvės šiaurėje, nuo J. Basanavičiaus gatvės pietuose iki Žvejų g. šiaurėje ir nuo Vytauto gatvės rytuose iki Meilės ir Naglio alėjų vakaruose bei automobilių statymo vietos Jūratės gatvės vakariniame gale, Jūratės ir Vytauto gatvių sankirtoje, Vasario 16-osios gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Piktuižio gatvės, Ronžės gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Plytų gatvės, L.Vaineikio gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Medžiotojų gatvės, Vytauto gatvės atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Aitvarų gatvės bei tarp Žvejų ir Šermukšnių gatvių.


            Geltonojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą:

            trisdešimt minučių – 0,3 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

            vieną valandą – 0,6 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

            Geltonoji zona – Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo Žemynos ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių pietuose iki Bangų ir Druskininkų gatvių šiaurėje ir nuo Klaipėdos plento rytuose iki Vytauto gatvės vakaruose, Kontininkų gatvės atkarpa nuo Paliepgirių kelio iki sklypo Kontininkų g. 9A bei Vanagupės gatvė.



            Žaliojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą:

            trisdešimt minučių – 0,9 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

            vieną valandą – 1,7 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

            už automobilio stovėjimą, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko – 12,00 EUR, sumokant vėliau ar išvykus iš nustatytos mokėjimo vietos, iki kitos dienos 12 val.;

            Žalioji zona – Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo Kęstučio gatvės pietuose iki J. Basanavičiaus gatvės šiaurėje, nuo Vytauto gatvės rytuose iki Meilės al. vakaruose.


            Išsamiau mokamas zonas galima matyti ir čia:

            https://unipark.lt/lt/parkavimas/pal...geltonoji-zona

            Comment


              Gelbėja Palangos pajūrį

              Prieš pusantro mėnesio paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių, kurorto savivaldybė iki vasaros sezono pradžios suskubo gelbėti pajūrio dalį šiauriau jūros tilto.

              Baiminantis apsauginės kopos griūties, į pliažą atvežta 9 tūkst. kubinių metrų smėlio.

              Apie šią grėsmę palangiškius įspėjo Klaipėdos universiteto mokslininkai.

              Krantotvarkininkai nustatė, kad kopagūbrio būklė yra kritinė, būtina imtis stabilizavimo priemonių, kad būtų užkirstas kelias didesnėms nelaimėms.

              "Artėja vasaros sezonas, ir dabar jau pradėti tos ekstremalios situacijos likvidavimo darbai. Iš Šventosios valstybinio jūrų uosto į Palangos paplūdimį yra vežamas sukauptas smėlis, juo tvirtinamas ir formuojamas apsauginis kopagūbris. Vėliau jis bus apipintas žabtvorėmis, sukloti šakų klojiniai. Mes labai džiaugiamės, kad į mūsų problemą buvo labai greitai sureaguota ir iš Vyriausybės rezervo tam buvo skirta kiek daugiau nei 230 tūkst. eurų", – pasakojo Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė.

              Šiuo metu paplūdimyje smėlio kauburiai bus išstumdyti, bus suformuotas 6–7 m aukščio kopagūbris, koks jis ir buvo, tada dalis smėlio keliaus į patį paplūdimį, jis paaukštės ir pailgės.

              "Jeigu mes nieko nebūtume darę, tokiu atveju didelė tikimybė, kad apskritai apsauginio kopagūbrio nebūtų likę ir Baltijos jūra prasiveržtų į Palangos miestą. Smėlis dabar taps užtvara vandens bei vėjo jėgai ir kopagūbris taps atsparesnis", – pasakojo R.Kairienė.

              Per 7 metus, nuo 2012-ųjų, paplūdimys sunyko dviem metrais, o jo plotis sumažėjo dešimčia metrų.

              2011–2012 m. ši teritorija buvo pamaitinta beveik 100 tūkst. kubinių metrų smėlio. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad tokio papildymo užtenka maždaug penkeriems metams.

              R.Kairienė tikino, kad piečiau nuo jūros tilto esančio stabilaus paplūdimio pavyzdys rodo, jog smėlio papildymas yra veiksminga priemonė.

              Tiesa, šis darbas negali būti vienkartinis, o turi būti daromas nuolat.

              Comment


                Vogdami smėlį iš mano paplūdimio Šventojoje

                Comment


                  Molų pastatymas matyt ne variantas....

                  Comment


                    Parašė RamasN Rodyti pranešimą
                    Molų pastatymas matyt ne variantas....
                    vokietijoje variantas, o mūsų stebuklų krašte "ne variantas"
                    pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                    Comment


                      Parašė RamasN Rodyti pranešimą
                      Molų pastatymas matyt ne variantas....
                      Gal užtektų supilti akmenų krūveles? 2000-aisiais prie Birutės kalno buvo išmestas laivas į krantą. Jį atkasinėjant, susidarė krūvelė akmenų, kurie buvo atkasti iš giliau. Dalį jų vėliau išvežė, bet dar šiek tiek liko. Galima pastebėti, kad paplūdimys toje vietoje pasidarė pastebimai platesnis. Krantą į šiaurę nuo tilto (Šventosios link) pradėjo plauti irgi labiausiai po to, kai rekonstravus tiltą išvežė daugumą po juo buvusių akmenų ir išrovė senus medinius polius. Manau, supilti akmeninius pylimus nebūtų labai sudėtinga, būtų turbūt pigiau ir jie neatrodytų tokie svetimkūniai, kaip betoniniai molai. Iš kitos pusės, jei nepasiteisintų, tuos akmenis būtų galima perkelti arba išvežti/išplukdyti.

                      Comment


                        Tiesą sakant visokie bagolaužiai pridėtų ir saugumo paplūdimiams. Kasmet nuskęsta ne vienas žmogus.

                        Comment


                          Atsinaujinęs „Anapilis“ bei sutvarkyta aplinka jau traukia praeivių žvilgsnius

                          Atsinaujinusi viena iš gražiausių Palangos vilų „Anapilis“ bei sutvarkyta jos aplinka jau traukia praeivių žvilgsnius. Papuoštos ir šioje viloje įsikūrusio Kurorto muziejaus prieigos – čia įrengti gėlynai, pasodinta rododendrų bei hortenzijų.

                          Vilos aplinkos tvarkymo darbus atlikusios bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Zokaitis pabrėžė, jog visa senosios vilos teritorija alsuoja retro stiliumi. Tvarkant „Anapilio“ aplinką nuo vilos iki Birutės alėjos nutiesti vandentiekio, nuotekų bei lietaus vandens šalinimo tinklai, pakeistos link vilos vedančios liepų alėjos bei šaligatvių dangos, įrengtos dvi nedidelės aikštelės automobiliams statyti.

                          Taip pat buvo pasirūpinta viso sklypo teritorijos apšvietimu, įrengtos teritorijos vaizdo stebėjimo sistemos. Sutvarkytoje teritorijoje įkurdinti retro stiliaus stovai dviračiams, suolai, šiukšlių dėžės, nauji apšvietimo stulpai. Teritorijos apšvietimas suprojektuotas taip, kad akcentu taptų „Anapilis“: šviestuvų skleidžiama šviesa nukreipta taip, kad išryškintų pastatą bei atskiras jo detales– stogo kraigą, smailę, medžio raižinius. Kiti apšviečia liepų alėją bei pėsčiųjų takus.

                          Vakarinėje sklypo pusėje esatis rūsys taip pat pagražėjo – restauratoriai sutvarkė jo fasadą, duris, įrengė hidroizoliaciją.

                          Tvarkant vilos aplinką, didelis dėmesys buvo skirtas ir želdiniams. Pasak Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos Kairienės, vila „Anapilis“ yra Palangos miesto istorinėje dalyje, o joje yra saugomi pušų masyvai. „Pušynai yra neatsiejama pajūrio, Palangos dalis, todėl ir vilos teritorija buvo papildyta naujais sodinukais – pasodintos 36 pušys“, – sakė R. Kairienė.

                          Comment


                            Stringa pasaulinio tinklo viešbučio statybos

                            http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...tybos-1641832/

                            Comment


                              <...>anksčiau planuotas 8 metrų statinio gylis sumažės trimis metrais<...>Atsisakoma antrojo požeminio aukšto, kuriame buvo numatyta dalis technologinių įrenginių ir keliasdešimt automobilių vietų.<...>
                              Manau, kad tai ne blogos naujienos. Nes esant dideliam parkingui, kurortas pavirstų priemiesčiu su nesibaigiančiu automobilių eismu. Nors čia galėtų iš vis parkingo nebūt. Tokio viešbučio poilsiautojai tikrai nesiveš bulvių ir patalynės, kad reiktų išsikrovinėt automobilį prie durų
                              O tiems, kas dabar teigs, kad "tokio lygio viešbutyje privalomas automobilinis komfortas", reiktų priminti, kad jo klientai oro uostuose su lagaminais sugeba riedėti kiek reikia
                              Paskutinis taisė Rimas_OK; 2018.06.12, 21:06.

                              Comment


                                Močiučių Palanga: kiek mokesčių sumokama už nuomojamus kambarius?


                                Palangos viešbučiai kaltina Palangos močiutes ir kitus savo kambarių nuomotojus nemokant mokesčių. Išties ne visi turi verslo liudijimus, leidžiančius verstis tokia veikla, tačiau inspektoriai tvirtina, kad vis daugiau žmonių dirba legaliai. 15min pasidomėjo, kiek mokesčių sumoka tokie verslininkai ir kiek jų apskritai turi išsiėmę verslo liudijimus.

                                „Vietų yra“, „Nuomojami kambariai“, „Pas Aldutę“ – į panašias vietas mėgsta užsukti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai, tikrinantys, ar visi kambarių nuomotojai sumoka duoklę valstybei. Pasirodo, kad ne visi, vis tik sąžiningų verslininkų daugėja.

                                Viešbučiai piktinasi

                                Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė, 15min aiškino, kad apie 30–50 į Palangą atvykstančių poilsiautojų apsistoja ne viešbučiuose, o pas vietinius. Jie, kalbėjo moteris, būstą nuomoja gerokai pigiau, ir tai laiko nekonkurencinga aplinka.

                                „Problema yra ta, kad nesurenkami mokesčiai. Nelygiomis sąlygomis dirbame. Viešbučiai moka rinkliavos mokestį, jiems keliami griežti higienos reikalavimai, yra LATGA mokesčiai“, – kalbėjo I.Valaitienė.

                                Jos teigimu, sezono metu keturių žvaigždučių viešbutyje nakvynė 2 asmenims kainuoja 80–90 eurų. Privačiajame sektoriuje kambarį galima išsinuomoti ir už 10 eurų.

                                „Šis privatus verslas mokesčių išvengia, jis skelbiasi tose pačiose sistemose, tuose pačiuose bookinguose, užsidėję mažą kainą. Kodėl ta kaina maža? Nes jie gali. Jie neturi dalies sąnaudų“, – kalbėjo I.Valaitienė. Ji žada teikti siūlymą Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai žvaigždutėmis reitinguoti ne tik viešbučius, bet ir privatų būstą.

                                Sumokėjo beveik 2 mln. eurų

                                „Situacija Palangoje (privačiame apgyvendinimo paslaugų/patalpų nuomos sektoriuje) keičiasi į gerąją pusę, šiuos pokyčius stebime jau ne vieneri metai. Daugėja veiklą registruojančių gyventojų – auga verslo liudijimus šioms paslaugoms įsigijusių gyventojų skaičius“, – 15min sakė Laimutė Mačernienė, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė.

                                Naujausiais duomenimis, verslo liudijimus yra įsigiję daugiau nei 900 šalies gyventojų, nuomojančių būstus, turimus Palangos savivaldybės teritorijoje, arba teikiančių kurorte apgyvendinimo paslaugas.

                                „Dalis gyventojų renkasi pajamų mokestį nuo gautų pajamų iš nuomos sumokėti savarankiškai metams pasibaigus – šiemet NT nuomos pajamas (už 2017 m.) deklaravo vien tik 400 Palangos gyventojų, jų deklaruota pajamų suma – apie 1,9 mln. eurų“, – sakė L.Mačernienė.

                                VMI periodiškai rengia ir tokio sektoriaus patikrinimus. Paskutinį kartą gyventojai, nuomojantys būstą, lankyti prieš Jonines.

                                „Pastarojo vizitavimo duomenimis, verslo liudijimą patalpų nuomai ar apgyvendinimo paslaugai buvo įsigiję 82 proc. aplankytų būstų nuomotojų“, – pridūrė VMI ekspertė.

                                VMI tikina, kad tikrina būstus ne tik pagal registruotus skundus, bet vertina ir viešai prieinamą informaciją, tarkime, nuomos skelbimus nuomos platformose BOOKING.com, AIRBNB.com, kitose nuomos paslaugų svetainėse (priejuros.lt, pan).

                                Comment


                                  Vytauto gatvės eismą ketinama dar tobulinti

                                  Vytauto gatvėje jau metus visi važinėja viena eismo kryptimi. Ir, atrodo, visi jau įprato, netgi ir miesto svečiai, kad taip ir reikia važiuoti. Kai kurie skeptikai prognozavo, jog toks eismas nesibaigs geruoju. Pirmus metus didelių nelaimių buvo išvengta ir prognozės nepasitvirtino. Keletas nelaimių įvyko šios vasaros pradžioje ir tai, galima sakyti, ne dėl eismo, o dėl to, kad vairuotojai po ramios žiemos važinėjo išsiblaškę, pamiršę, jog prasidėjo aktyvusis dviratininkų sezonas.

                                  Ten, kur daugiau įvykių – priverstinai sustoti

                                  Kaip teigė Eismo saugumo komisijos pirmininkas, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, Vytauto gatvėje pasikeitęs eismas per metus jau tikrai prarado naujienos statusą. „Visi jau įprato, kad Vytauto gatvėje galioja vienos krypties eismas. Tik kai kurias sankryžas stebime, kuriose dažniau įvyksta susidūrimų, pavyzdžiui, Kastyčio ir Vytauto gatvės sankryžoje. Dėsime „Stop“ ženklus, kad vairuotojai labiau atkreiptų dėmesį. Nes dabar ne visi supranta, ką reiškia pagrindinio ir šalutinio kelio ženklai. Sieksime, kad vairuotojas, važiuodamas iš šalutinės gatvės, būtų priverstas sustoti ir apsižvalgyti“, – pasidalino mintimis R. A. Mikalkėnas.

                                  Pasak vicemero, kitokių pageidavimų ar pastebėjimų komisijos nariai negirdėjo. Tiesa, ateityje ketinama ir dar vienu būdu Vytauto gatvę patobulinti. „Centrinę Vytauto gatvę planuojama naujai asfaltuoti, o kai tai bus padaryta, tuomet galėsime įrengti metalizuotus bortelius, atskirsiančius dviračių juostą nuo automobilių. Europoje tokie borteliai daug kur naudojami, jie labai naudingi“, – papasakojo Eismo saugumo komisijos pirmininkas R. A. Mikalkėnas.

                                  Comment


                                    Vasara Palangoje skirta ne tik poilsiautojams

                                    Geriau padaryti greičiau

                                    Palangos savivaldybės nesiryžo darbų ištęsti per kelis sezonus, jeigu remontuoti gatvių nebūtų leista visą šiltąjį metų laiką, o tik pavasarį ir rudenį. „Tos statybos išsitęstų per 5-6 metus. Kelius tinka remontuoti pagal įstatymus, nustatytas taisykles tik nuo kovo, net balandžio, kai nebelieka įšalo, tada atsidaro asfaltbetonio gamyklos. Ir baigiasi sezonas geriausiu atveju gruodžio pradžioje. Kad ateitų rangovas ir pradėtų kovo mėnesį darbuotis, o mes jam leistume dirbti tik mėnesį, tai mes nė vieno tokio rangovo nerasime. Juk tai sąnaudos, vien atvežti techniką“, – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

                                    Dėl šios priežasties darbai turbūt galėtų prasidėti tik rugsėjo mėnesį, o per rudens mėnesius, kai dar labai svarbu orai, sunku būtų tikėtis rezultatų.

                                    „Be abejo, yra nepatogumų. Čia kaip remontuojant butą, lygiai taip pat: jeigu neturi kur laikinai išsikraustyti, eini į kitą kambarį. Dulkės, erzina, bet po to turi rezultatą. Visame pasaulyje taip vyksta, visuose kurortuose, kiek esame jų aplankę, visus metus vyksta tokie dalykai. Kaip sakau – žiūrėkime į priekį. Įvažiavimo projektą įgyvendina Valstybė, 7 mln, eurų investicija. Tai bus įgyvendinta per pusę metų, tiek tikrai galima pakentėti. O ir problemų nėra, eismas vyksta, nuolat laistoma, jokių dulkių nekyla. Aš, tarkim, stovėjau spūstyje Vilniuje nuo Vyriausybės iki Žaliojo tilto valandą ir jokio remonto nebuvo“, – palygino meras, akcentuodamas – bent kol kas problemų poilsiautojams ir miestiečiams nekyla.

                                    Š.Vaitkus taip pat priminė, kad remontuoti įvažiavimą į Palangą buvo būtina – to nesiima tik dėl estetinio vaizdo ar pan. Pabaigus darbus ši gatvių bus keturių eismo juostų, taip pat žadama įrengti keturis žiedus. Bus pasodinta 1200 augalų, iš jų pušų 400. Kaip sako meras, pagaliau į Palangą įvažiuosime kaip į tikrą kurortą – pušynu.

                                    Tiesiami ir šaligatviai, dviračių takai, atnaujinta gatvė bus moderniai apšviesta, iš abiejų pusių stovės atitvarai, kad pėstieji nevaikščiotų bet kur. Viename iš žiedų švies Palangos miesto ženklas.

                                    Infrastruktūra ilgai netvarkyta

                                    „Palangoje daugelį metų, tą galiu pripažinti, buvo labai blogai. Žmonės turbūt buvo įsitikinę, kad galime gyventi tik iš jūros ir saulės, bet taip nėra. Viskas buvo apleista – kelių infrastruktūra, šaligatviai. Štai Jūratės gatve 20 metų negalėjai praeiti neužkliuvęs už plytelių“, – nesenus laikus minėjo Š.Vaitkus.

                                    Nuo 2012 m. sutvarkytos 24 gatvės. Tačiau iš savo biudžeto Palanga nieko panašaus nebūtų įstengusi padaryti – miesto metinis biudžetas yra 19 mln. eurų, iš kurių 60 proc. skiriama švietimui, 20 proc. kultūrai, o miesto tvarkymui – vos 10 proc. Tad ne pilni du milijonai eurų per metus neleistų Palangai savo lėšomis išasfaltuoti naujai nė vienos gatvės. Kaip sako meras, tų pinigų užtenka nebent patvarkyti kokį nors kiemą arba užlopyti duobes.

                                    Pagalbos tenka prašyti Vyriausybės ir, kaip rodo Palangos gatvėse verdantys darbai, sėkmingai. Jau sutvarkytos Palangos Meilės alėja, Kęstučio g., Grafų Tiškevičių alėja, Jūratės g., Vasario 16-osios g., Vanagupės g., Sodų g., Suvalkiečių g. ir kt., taip pat Šventosios Pušyno g., Senojo turgaus g., Piktužio g., Žvejų g., Janonio g. ir kt.

                                    „Tai ir miesto centras, pagrindinės gatvės, ir gyventojų daugiabučių kvartaluose, tarkim, tame, kuris matosi tik įvažiavus į Palangą, ten jokio dėmesio niekada nebuvo skiriama. Ten padarėme ir dar vieną dalyką – sutvarkėme ir parkavimą. Ten kaip irg visoje Lietuvoje, sovietmečiu statyti kiemai nepaskaičiuoti tam kiekiui automobilių, kaip šiandien šeima turi po du. Statydavo mašinas visur, ant žolynų. Buvo priimtas sprendimas, kad gatvės ten gana plačios, buvo žalios juostos, tai jų pakraščiuose užteko vietos parkavimo vietoms. Padarėme jų apie 600“, – pabrėžė meras.

                                    Be jau minėto įvažiavimo į Palangą šiuo metu tvarkoma Maironio g., kur šiek tiek į akis krenta tai, kad prasidėjus individualių namų kvartalui naujai tiesiami šaligatviai yra gana siauri, o dar vidury stovės apšvietimo stulpai. Š.Vaitkus nesiginčija, kad galbūt ir projektuotojai kiek suklydo, tačiau kartu pabrėžia, kad ne sezono metu vaikštančių čia žmonių nėra daug, todėl galbūt užteks ir tokio pločio šaligatvių.

                                    Remontuojama ir Šventoji

                                    Šventojoje irgi pluša kelininkai. Čia baigiama suremontuoti Šventosios g., antrasis įvažiavimas į Šventąją, kur niekada nebuvo šaligatvių, žmonės turėdavo eiti važiuojamąja kelio dalimi. Taip pat tvarkomos gatvės ir daugiabučių kvartale.

                                    „Jau po kelių dienų turi prasidėti centrinės Šventosios aikštės statybos darbai, esame pasirašę sutartis, laukiame, kada rangovas susidėlios savo grafikus, darbus, ten įrengsime per kelerius metus įspūdingą aikštę. Šventoji sulaukė didžiulio dėmesio, esame rekonstravę Jūros g., įrengę alėją. Baigti tvarkyti mokyklų stadionai“, – vardijo meras.

                                    Džiugina Palangos savivaldybę ir sprendimas dėl Šventosios uosto, kuris perduotas savivaldybei, netrukus bus perimtas turtas. Dabar rengiama paraišką Žemės ūkio ministerijai dėl darbų įgyvendinimo. Meras įsitikinęs, kad uostas Šventojoje tikrai perspektyvus, tereikia sukurti tinkamą infrastruktūrą – krantines, kuriomis bus galima ir pasivaikščioti, šviežios žuvies turgeliai, galbūt jachtų įplaukimo vietos. Tai galėtų tapti puikiu traukos objektu.

                                    Comment


                                      Palangoje kainos didesnės nei Paryžiuje: naktis už 320 eurų

                                      Anksčiau vila priklausė grafams Tiškevičiams. Pirmojo pasaulinio karo metu pastatas buvo apgadintas, bet išliko. 1933 metais jis buvo atnaujintas ir naudojamas studentų komiteto. Antrojo pasaulinio karo metu „Komoda“ buvo dar labiau pažeista ir daug kartų degė. Pastaraisiais metais pastatas buvo apleistas, neturėjo net stogo. 2009 metais pastatas šiame regione buvo įregistruotas kaip kultūros paveldas. 2016 metais vietinis verslininkas Egidijus Vičius nusipirko šį objektą ir renovavo iš savo lėšų. Dabar šia vila rūpinasi Martynas Meidus su žmona Karolina Vičiūte-Meide.

                                      Pasak jų, vila „Komoda“ pavadinta todėl, kad pastatas primena komodos spintelę. Kai viskas buvo sulenkinta, šis pastatas vadinosi „Baltoji gulbė“, vėliau „Jūrapilis“, o tik tada tapo vila „Komoda“. Toks pavadinimas įrašytas dar iš Tiškevičių laikų.

                                      „Taip ir mes ją vadiname“, – sakė vilos šeimininkai.

                                      Vila XIX amžiuje buvo suprojektuota Lenkijoje gyvenusio italų kilmės architekto Leonardo Marconi. Manoma, kad L. Marconi pardavė šį dizainą užsienio rinkai, nes labai panašus pastatas šiuo metu stovi Monake, Prancūzijoje.



                                      Atidarymo metu vilos durys buvo atvertos visiems. Norintys galėjo pasivaikščioti po „Komodos“ menes, apžiūrėti kambarius. Iš viso – dešimt prabangių kambarių, kur kiekvienas turi pavadinimą, susijusį su čia gyvenusiais kilmingos giminės atstovais.

                                      Viloje yra dešimt prabangių apartamentų. Naktis prašmatniuose dviviečiuose apartamentuose kainuoja 320 eurų, šiek tiek paprastesniame kambaryje – 240 eurų. Į kainą įskaičiuoti pusryčiai.

                                      Vilos „Komodos“ namų galerijos ciklą pradėjo Londone gyvenančios menininkės Agnės Bučmytės modernūs darbai. Meno kolekcija „Minčių tomografija“ viloje kabės metus. Visi norintys galės įsigyti dailininkės darbus čia pat vietoje ir nusikabinti tiesiog juos nuo sienos.

                                      Tuo tarpu birželio mėnesį teko lankytis Paryžiuje, kur panašaus tipo dviviečiuose apartamentuose gyvenau pačiame miesto centre. Tokia naktis – 100 eurų, tad trys naktys kainavo – 300 eurų.

                                      Comment


                                        Tuo tarpu birželio mėnesį teko lankytis Paryžiuje, kur panašaus tipo dviviečiuose apartamentuose gyvenau pačiame miesto centre. Tokia naktis – 100 eurų, tad trys naktys kainavo – 300 eurų.
                                        Čia gal reikėtų lyginti su kokia Nica.

                                        Comment


                                          Nelabai suprantu kodėl pagrindinė tema - kainos. Jei kaina tokia, vadinasi yra kodėl, arba užtenka norinčių už ją mokėti (kaina yra etiška, tol, kol už ją yra mokančių). Čia laisva šalis, todėl niekas neverčia rinktis apsistoti būtent šioje vietoje (ir priverstinai leisti pinigus).

                                          O šiaip, man labai patiko kaip viskas įrengta ir pateikta. Matosi, kad nepigu. Kiek nuvylė bendros informacijos stoka. Kol kas dar nėra ir tinklapio.

                                          Comment

                                          huluhub.com
                                          porno video
                                          antalya escort
                                          Working...
                                          X