Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Projektai Neringoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tylus
    replied
    Nidos oro uostui – kirtis iš kariuomenės

    Didžiules viltis pritraukti į kurortą lengvaisiais lėktuvais keliaujančių turistų puoselėjusi Neringa gavo netikėtą žinią iš Lietuvos kariuomenės. Jos vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasirašė nuo kovo 30-osios įsigaliosiantį įsakymą, kuris neleis eksploatuoti prie Nidos esančio orlaivių kilimo ir tūpimo tako, pranešė „Lietuvos žinios“.

    „Buvo pakeistas įsakymas, susijęs su skrydžiais pasienio zonoje, o visa Kuršių nerija į ją ir patenka. Pagal naują tvarką, nebebus išduodami leidimai grupiniams, sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams. Kitaip tariant, Nidos oro uostą bus galima uždaryti. Jau rengiame kreipimąsi į Krašto apsaugos ministeriją, Vyriausybę, prašysime pakeisti minėtą įsakymą, Neringai pritaikant išimtį“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

    Lietuvos kariuomenės vado atstovo spaudai majoro Mindaugo Neimonto teigimu, keisti tvarką reikėjo imantis papildomų saugumo priemonių: „(...) būtina taikyti papildomas priemones, susijusias su civilinių skrydžių organizavimu pasienio zonoje, ypač besiribojančioje su ne Europos Sąjungos šalimis. Todėl ne tik Kuršių nerijos teritorijoje (Nidoje), bet ir visoje Lietuvos pasienio zonoje civilinių orlaivių skrydžiai yra ribojami, išskyrus valstybės funkcijų vykdymą, paieškos ir gelbėjimo darbus.“

    Bulvikio rage esantis vadinamasis Nidos oro uostas neveikė nuo 1999 metų. Tačiau pernai iškirtus aukštus medžius, perdažius kilimo ir tūpimo taką, įrengus vėjarodes, nuo birželio, gavus Civilinės aviacijos administracijos leidimą, čia ėmė leistis lėktuvai. Pernai vasarą jų buvo per 40 – ir iš Lietuvos, ir iš užsienio.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Bent jau vietoje to žuvininkystės ūkio visgi pagaliau statys "Radisson blu". Tai, kad nuotraukoje jau aptverta statybine tvora nuteikia gerai.

    http://g1.dcdn.lt/images/pix/radisso...s-72568256.jpg

    http://g2.dcdn.lt/images/pix/radisso...s-72568232.jpg

    http://vz.lt/apps/pbcsi.dll/bilde?Si...lastupdate=313
    Paskutinis taisė Romas; 2017.04.02, 16:49. Priežastis: Gigantiškos nuotraukos

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Siūloma apšviesti Parnidžio kopą

    Neringos savivaldybė sulaukė pasiūlymo specialiu žibintu apšviesti nakties apgaubtą ryškiausią Nidos gyvenvietės simbolį - Parnidžio kopą.

    Kaip atrodo žibinto spindulio išryškintas kopos fragmentas bus galima išvysti visą artėjantį savaitgalį. Jei šį pasiūlymą palaikys Neringos gyventojai ir svečiai, svarstoma galimybė neintensyvia šviesa išryškinti visą, į Nidos gyvenvietę žvelgiančios kopos siluetą.

    Komentuoti:


  • RoNNeR
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Tikrai ne savivaldybė saugo tą apleistą uostą ar sandėlius, čia akmuo turėtų kristi Seimui ir ministerijoms, kurios patvirtina tuos kvailus planus praktiškai neleisdami nieko legaliai statyti arba stipriai prailgindami terminus.
    Nors kai pakalbi su paprastais net išsilavinusiais ir gerai uždirbančiais žmonėmis, tai daugumai irgi gerai kaip yra dabar ir yra prieš bet kokias statybas Neringoje, tad gal nekeista, kad ir atitinkami įstatymai egzistuoja, kai vyraujas toks konservatūvus visuomenės požiūris.
    Didelė dalis žmonių nori, kad Neringa būtų lyg ramus užkampis poilsiui, bet ten nevažiuoja, nes brangu ir nėr ką veikt. Taip ir gaunasi užburtas ratas. Realiai, man Neringa taip pat kelia asociacijas su ramiu poilsiu, tačiau aš negaliu savo šeimai leist ilsėtis Neringoje - mums tai per brangu.
    Kas liečia statybas, jos ten tikrai turėtų vykti, bet turi būti ir kontroliuojamos. Deja, pas mus įprasta: arba, arba.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė nomad Rodyti pranešimą
    Dar vienas straipsnis apie Nidos merdėjimą dėl pernelyg uolaus "saugojimo" ir konservavimo. Absoliučiai neaišku kodėl Neringos savivaldybė nekvestionuoja tų visų vienas kitam prieštaraujančių reguliavimo įrankių teismuose.

    Sovietinis per didelio reguliavimo sindromas + lietuviškas rūtų darželio nekaltybės saugojimas =

    Atvaizdas


    Atvaizdas
    Tikrai ne savivaldybė saugo tą apleistą uostą ar sandėlius, čia akmuo turėtų kristi Seimui ir ministerijoms, kurios patvirtina tuos kvailus planus praktiškai neleisdami nieko legaliai statyti arba stipriai prailgindami terminus.
    Nors kai pakalbi su paprastais net išsilavinusiais ir gerai uždirbančiais žmonėmis, tai daugumai irgi gerai kaip yra dabar ir yra prieš bet kokias statybas Neringoje, tad gal nekeista, kad ir atitinkami įstatymai egzistuoja, kai vyrauja toks konservatyvus visuomenės požiūris.
    Paskutinis taisė Lettered; 2017.02.02, 11:30.

    Komentuoti:


  • LBP
    replied
    Šiaip jau visokių kazino ir spa pristatyti yra lengviausia. Klausimas, ar Kuršių nerijos atveju tokie sprendimai būtų teisingi.
    O šiaip pritariu - tiesiog trūksta elementarios tvarkos, kurią palaikyti visokie spec. planai netrukdo.

    Komentuoti:


  • RoNNeR
    replied
    Na su statybom gal ten ir sudėtinga, ir meras nepajėgia (klausimas, kodėl?) išspręsti tų bėdų, bet šį bei tą aptvarkyti, padailinti tikrai būtų galima, nes Neringa labai sensta.
    Branginti, riboti jie ten visi greiti, bet kažką daryti tai visi nebegali.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Dar vienas straipsnis apie Nidos merdėjimą dėl pernelyg uolaus "saugojimo" ir konservavimo. Absoliučiai neaišku kodėl Neringos savivaldybė nekvestionuoja tų visų vienas kitam prieštaraujančių reguliavimo įrankių teismuose.

    Sovietinis per didelio reguliavimo sindromas + lietuviškas rūtų darželio nekaltybės saugojimas =



    Paskutinis taisė nomad; 2017.02.02, 09:03.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Planai dėl Nidos uosto rekonstrukcijos

    Prieš dvejus metus Nidoje ant Kuršių marių kranto esantį jachtų prieplaukos pastatą įsigiję verslininkai planuoja jį kapitaliai suremontuoti, o viduje įrengti ištisus metus veikiančią kavinę ir ilgai laukiamą, itin reikalingą laivybai su Kaliningrado sritimi muitinės ir pasienio postą. Jei pavyks sėkmingai atlikti biurokratines procedūras, statybos turėtų prasidėti jau šių metų rudenį. Atnaujintas pastatas duris atvertų kitų metų vasaros pradžioje.

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    "norėtume pažymėti, jog teisinėje valstybėje teismų sprendimai turi būti vykdomi. Taikos sutartys teisės aktuose numatytais atvejais yra įmanomos, tačiau dėl jų turi derėtis bylos šalys“, – teigė Vyriausybės kanclerė Minda Dargužaitė.
    Korupcijos įteisinimu kvepia. Viena bylos šalis labai suinteresuota, o kita matai privalo derėtis. Tegyvuoja 1. Statau kiaulės akimis. 2. Taikos sutarties būdu pasidarau baigtumą ir leidimą eksploatuoti.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Vyriausybės kanclerė: taikos sutartys dėl griaunamų statinių – bylos šalių reikalas

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    /\ Geras straipsnis apie tai, kaip neefektyviai ir netvariai įsisavinama ES parama. Iš kitos pusės, reiktų tokius dalykus rašyti ir analizuoti ne po fakto, o svarstant tokių projektų idėjas, kadangi visin tie procesai turi vykti viešai ur skaidriai.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Įrenginiai - laivams, kurių žvejai neturi

    Vienas didžiausių pastaraisiais metais įgyvendintų projektų Neringoje - pastatyti inžineriniai statiniai, skirti žvejybos laivams nuleisti į Baltijos jūrą ar iš jos ištraukti, kainavę daugiau kaip 3 mln. eurų. Nidos žvejai sako, kad jais kol kas naudotis negali, nes jų valtys per mažos, o Juodkrantės viskas yra "po spyna". Naudos kol kas tik tiek, kad dabar kur kas lengviau privažiuoti prie jūros ir nebereikia valčių tempti per kopas.

    Valdžios atstovai tikina, kad viskas padaryta gerai. Be to, tas žvejybos iškrovos vietas pamėgo poilsiautojai ir turistai.


    Geriau burliokai?


    Šiauriniame paplūdimyje, priešais pirmąjį įvažiavimą į Nidą, pastatytas įrenginys kainavo 1,675 mln. eurų. Juodkrantėje, Žaliajame kelyje, už kapinių, - 1,676 mln. eurų. Išlaidas padengė parama iš Europos Žuvininkystės fondo bei valstybės biudžeto lėšos.

    Obejektų atidarymo renginio metu buvo kalbama apie tai, kad žvejams bus sudarytos sąlygos kokybiškai vykdyti veiklą, pagerintos jų darbo sąlygos, sudarytos prielaidos žvejybos verslo plėtrai ir konkurencingumui didinti ir kad šie objektai padės žvejams dirbti civilizuotomis sąlygomis. Jiems esą nebereikės patiems valčių traukti iš šaltos jūros, tikėtasi ne tik ekonominės naudos, bet ir teigiamo poveikio žvejų sveikatai. Džiūgauta, kad toks objektas atsirado ir Juodkrantėje.

    "Lapkričio 3 dieną Juodkrantėje ant Baltijos kranto pastebėjau štabelius skaldytų akmenų, per gervės nasrus iki pat jūros tįsojo nerūdijančio plieno lynas, apipustytas smėliu, o jūroje plūduriavo buja. Smėlyje braidė varnos, aplink - jokio darbo požymio. Pasirodo, šis mokslo, technikos ir inovacijų šedevras pusmetį ramiai rymo pajūryje net nepradėjęs darbų. Susidarė įspūdis, kad dėl šių investicijų nesuka galvos nei aukščiausieji, nei žemesnieji pareigūnai. Jeigu šie du objektai nuo pastatymo dienos dar neištraukė nė vieno laivo iš Baltijos bangų ir nebuvo iškrautas nė vienas kilogramas žuvų, gal ekonomiškiau būtų buvę jiems išleistus pinigus padėti į banką ir už palūkanas samdyti burliokus", - rašoma redakcijai adresuotame laiške.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringos savivaldybė sieks Urbo kalno pokyčių

    Neringos savivaldybė puoselėja planus sutvarkyti Nidoje esantį Urbo kalną ir į kraštovaizdžio formavimo procesus kviečia įsitraukti visuomenę. Ketvirtadienį Neringos savivaldybėje bus pristatytas visuomenės dalyvavimas kraštovaizdžio formavimo programoje ir galima teikti siūlymus Urbo kalno teritorijos su prieigomis sutvarkymui. Viešajame svarstyme dalyvaus istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

    Urbo kalnas yra viena iš pirmųjų vietinių gyventojų apželdintų kopų Kuršių nerijoje. Bene ryškiausias šio gamtos paminklo simbolis - Nidos švyturys. Tai antrasis švyturys šiame kalne. Pirmasis aštuoniabriaunis susprogdintas Antrojo pasaulinio karo metu. Iki šių dienų yra išlikęs senąjį švyturį ir jo prižiūrėtojo namelį jungęs akmenimis grįstas takas.

    Urbo kalnas pasižymi savo išskirtine reljefo forma, čia yra daug žmonių pramintų miško takelių, o pakloti kietos dangos takai jungia Nidos gyvenvietę su regioniniu keliu ir veda į Nidos paplūdimius.

    Urbo kalno tvarkybos darbais būtų sprendžiamos esamos problemos - atnaujinama ir vystoma takų infrastruktūra, apšvietimas. Pašalinus menkaverčius medžius ir krūmus, pasenusius kalnapušynus norima įrengti apžvalgos aikšteles Nidos panoramoms apžvelgti. Norima tvarkyti ir mažąją architektūrą - atnaujinti suoliukus, šiukšliadėžes, informacinius stendus. Puoselėjami planai pagal galimybes atkuri istorinius želdinius, nustatyti ir pažymėti senojo švyturio vietą bei įprasminti senąjį, akmenimis grįsta taką. Atliktus tvarkybos darbus teritorija būtų pritaikyta pažintiniam poilsiui.

    Neringos savivaldybės administracijos specialistų nuomone, planuoti teritoriją reikia taip, kad būtų išsiryškintas teritorijos kraštovaizdžio savitumas, nebūtų pažeidžiamas jo ekologinis stabilumas. Projektuojant reikia siekti gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo tikslų, istorinių faktų atskleidimo, todėl reikalingas įvairių sričių specialistų ir kurorto bendruomenės bendradarbiavimas.

    Urbo kalno ir gretimos aplinkos teritorijos sutvarkymo darbams atlikti bus siekiama gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Kad nebus ten viešbučio kaip supratau. Bendruomenės namas.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    /\ Prirašyta daug mitologinių nesąmonių apie praeitį, bandant mistifikuoti paprastą žvejo trobą (sorry, "villą"), bet taip ir neparašyta koks ten bus "viešbutis", patogumai ir paslaugos. Eilinis pagoniškas seiliojimasis apie nebūtį, užmirštant šiandienos ir gyvų žmonių poreikius

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Atgimė seniausias Preilos viešbutis

    http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...butis-1503745/

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Dar vizualizacijų:





    Paskutinis taisė nomad; 2016.10.20, 21:57.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Dar naujienų apie Radissoną.

    Apie 9 tūkst. kv. m ploto viešbutyje ketinama įrengti 90-100 kambarių. Investicijos į šį projektą sieks apie 20 mln. eurų








    Paskutinis taisė nomad; 2016.10.20, 21:57.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringoje – aukščiausias verslo laisvės indeksas

    Komentuoti:

Working...
X