Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Projektai Neringoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tylus
    replied
    Kuršių mariose – plaukiojantys turgūs

    Neringos ir Šilutės rajono savivaldybių vadovai užsimojo atgaivinti senovinę tradiciją – iš rytinio Kuršių marių kranto į pusiasalį laivais plukdyti daržoves, šviežias žuvis. Svarstoma, kad šių prekių tiesiai iš laivų arba Nidos turgelyje galėtų įsigyti ir turistai, ir vietos žmonės.

    „Kuršių nerijoje – smėlynai, čia nėra dirbamos žemės laukų. Kuršininkai nuo seno plaukdavo į Šilutės turgų įsigyti labai derlingos Nemuno deltos ūkininkų produkcijos. Neringiškiai siūlydavo šviežių žuvų, o grįždavo pilnais laivais daržovių, šieno. Norime prikelti gražią dviejų krantų puoselėtą tradiciją“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

    Jis jau susitiko su Šilutės rajono vadovu Vytautu Laurinaičiu ir aptarė šią idėją. Artimiausiu metu sumanymas bus pristatyta ūkininkams ir verslininkams.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Dėl Neringos žvejybos projektų kreiptasi į prokurorus

    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu ištirti įtarimų sukėlusius Neringos savivaldybės projektus Nidoje bei Juodkrantėje, statant žvejams skirtas žuvies iškrovimo vietas.

    Šie projektai pateikti 2014 m., kai Neringos savivaldybės administracija pateikė paraiškas, siekdama gauti paramą žuvininkystės produktų iškrovimo infrastruktūros plėtrai Nidoje ir Juodkrantėje. Didžiąją dalį investicijų buvo numatyta atlikti atviroje jūroje. Parama savivaldybei pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ buvo skirta tų pačių metų rugsėjį, tačiau jau po kelių mėnesių savivaldybės administracija paprašė leidimo pakeisti projekto investicijas.

    Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigia, kad jam kelia abejonių ne tik toji aplinkybė, jog gavus paramą, vos per kelis mėnesius projektai buvo iš esmės pakoreguoti. Daugiausia klausimų esą kyla dėl to, kad pakeitus ir supaprastinus šiuos projektus, t. y. vietoj žuvų krovos vietų atviroje jūroje pastatymo nuspręsta tokias vietas įrengti krante, pinigų poreikis išliko nepakitęs.

    „Preliminariais skaičiavimais, taip pakeisti projektai turėjo atpigti bent tris kartus, tačiau taip neatsitiko, nes projekto įgyvendintojai įrodinėjo, kad jiems būtini visi pirminiame prašyme numatyti pinigai. Vis dėlto liūdniausia yra tai, kad nuo pat 2015 m., kai šie projektai buvo baigti, nė vienas žvejys taip ir nepasinaudojo šiais įrenginiais“, - sako ministras B. Markauskas.

    Ministro nuomone, minėtiems žvejybos infrastruktūros projektams buvo išleistos solidžios pinigų sumos, todėl nepaisant to, kad formalus auditas pažeidimų nerado, elementarus ūkiškas požiūris į padarytas investicijas reikalauja įsitikinti ir patikrinti, ar minėti projektai buvo skaidrūs, o deklaruotos išlaidos atitinka tikrovę.

    „Todėl ir prašome kompetentingų institucijų nešališkai ir išsamiai pasiaiškinti, ar tai, kas akylesniam stebėtojui atrodo kaip neracionalus lėšų panaudojimas, galbūt yra nusikalstama veikla“, - sako žemės ūkio ministras.

    Pagal projektą „Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Nidoje“ iš viso buvo išmokėta daugiau kaip 1,4 mln. eurų, o projektui „Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Juodkrantėje“ - kiek mažiau nei 1,4 mln. eurų.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė nomad Rodyti pranešimą
    Tikrai labai aktuali tema, nes Nidoje kopų greitai gali nelikti. Tai sovietinio pokario laikotarpio per daug intensyvaus ir chaotiško medžių sodinimo pasekmė.

    Nesuprantu kodel negalima būtų tiesiog vietomis iškirsti daugiau medžių (tai Nidoje jau po truputį daroma, ačiū die), nuplėšti velėną ir tiesiog atverti smėlį, kuris ten visur yra.

    Žmonės nelabai susimąsto ar gal net ne visada žino, kad Kuršių Nerija yra dirbtinis, ne natūralus, landšaftas, todėl į jo tvarkymą ir reiktų žiūrėti kaip į sodo puoselėjimą, o ne miško saugojimą. Vienintelis natūralus, žmogaus neformuotas ir neatvežtas į Neringą dalykas yra, būtent, tik smėlis. Jį ir reiktų ten labiausiai saugoti.
    Ar tikrai kopos mažėja dėl augmenijos? Gal kaip tik padeda smėlio neišpustyti?

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Draudimai Neringoje baisesni nei sovietmečiu?

    Šiandien sukanka lygiai 60 metų, kai Nidoje ir Juodkrantėje buvo sušvelnintas sustiprintas pasienio zonos režimas ir šios gyvenvietės pamažu vėl pradėjo vertis turistams.

    Sugriežtintą pasienio zonos statusą Nidai ir Juodkrantei 1946 m. liepos 26 d. suteikė Sovietų sąjungos Ministrų taryba. Jis buvo sušvelnintas 1957 m. gegužės 10-ąją, kai Kuršių neriją administravęs Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas priėmė atitinkamą sprendimą.

    Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad šiuo metu Neringoje egzistuojantis „režimas“ yra baisesnis nei sovietmečiu. Nuo ko neriją saugojo sovietai, esą bent jau buvo aišku, o nuo ko dabar ji saugoma, merui nesuprantama.

    Kad Neringa yra mirštantis kurortas, mano ir ilgamečiai jos gyventojai. Istorikai kartu konstatuoja, kad kurorto infrastruktūra šiais laikais dar nėra pasiekusi net to lygio, kokį turėjo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringa rengiasi vasaros sezonui

    Po mėnesio Neringa ketina griausmingai paskelbti vasaros sezono pradžią. Pirmąjį birželio savaitgalį kurorte netrūks aktyvių pramogų, džiugins išskirtinė kultūrinė programa. Gyventojai turėtų atsipūsti, praėjusiais metais įvažiavimo mokestį kilstelėjęs kurortas šiemet dar labiau jo nedidins.

    Neringa nusprendė, kada ir kaip paskelbs sezono pradžią. Šiemet kurortas vasarą pradės birželio pradžioje – 2–4 d. festivaliu "Sveika, Neringa".

    "Sezono atidarymo formatą paliekame tokį patį, koks ir buvo pernai, – vyks daug sporto renginių. Tačiau tobulėjame, nes bus ir koncertų", – apibendrino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Kurorto gyventojams bei svečiams koncertuos Kaliningrado simfoninis orkestras, pristatysiantis išskirtinę programą. Nidos uoste pasirodymą surengs Leon Somov & Jazzu.

    Dienomis susirinkusieji bus kviečiami aktyviai leisti laiką – žaisti lauko tenisą, dalyvauti bėgimo, orientavimosi ir kitose įvairiose rungtyse.

    Neringos meras tvirtino, kad šiemet kurortas lankytojus pasitiks ir kiek atsinaujinęs.

    "Mes tvarkomės nuolat. Atverta daug įvairių erdvių ir vietų, kurių anksčiau nebuvo galima matyti. Pavyzdžiui, kalnas Preiloje. Ant jo galima užlipti, pažiūrėti kraštovaizdį. Tokių erdvių yra daug", – dėstė D.Jasaitis.

    Kurorte nuolat tvarkomi takai, atsirado naujų vaikų žaidimų aikštelių, treniruoklių, teniso stalų.

    Praėjusiais metais įvažiavimo mokestį į saugomą Neringos teritoriją kilstelėjęs kurortas šiemet rinkliavos didinti neketina.

    "Palikome taip, kaip pernai. Iki birželio 20 d. – 5 eurai automobiliui, iki rugpjūčio 20 d. – 20 eurų, paskui – vėl 5 eurai", – dėstė D.Jasaitis.

    Pašnekovas pripažino, kad padidinus mokestį atvykstančiųjų nesumažėjo.

    D.Jasaitis pridūrė, kad nuolat stengiamasi atvykstantiesiems pasiūlyti alternatyvių kelionės būdų. Viliamasi, kad šiemet sėkmingai pradės kursuoti keltas Šilutė–Nida, kuriuo galės plaukti 100 žmonių, o reisai vyks kasdien.

    Poilsiautojai savo automobilius galės palikti Šilutėje, keltu pasiekti Nidą ir vėliau grįžti atgal.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringoje sumažės bendrųjų pliažų

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Tikrai labai aktuali tema, nes Nidoje kopų greitai gali nelikti. Tai sovietinio pokario laikotarpio per daug intensyvaus ir chaotiško medžių sodinimo pasekmė.

    Nesuprantu kodel negalima būtų tiesiog vietomis iškirsti daugiau medžių (tai Nidoje jau po truputį daroma, ačiū die), nuplėšti velėną ir tiesiog atverti smėlį, kuris ten visur yra.

    Žmonės nelabai susimąsto ar gal net ne visada žino, kad Kuršių Nerija yra dirbtinis, ne natūralus, landšaftas, todėl į jo tvarkymą ir reiktų žiūrėti kaip į sodo puoselėjimą, o ne miško saugojimą. Vienintelis natūralus, žmogaus neformuotas ir neatvežtas į Neringą dalykas yra, būtent, tik smėlis. Jį ir reiktų ten labiausiai saugoti.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Svajonei skraidyti į Neringą nelemta išsipildyti?

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Nidos kopas gelbėja smėlio gaudyklės

    Smarkiai mažėjančias didžiąją Parnidžio kopą Nidoje ir Naglių gamtos rezervato smėlio kopas bandoma gelbėti smėlio gaudyklėmis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

    „Pernai atsižvelgdami į mokslininkų rekomendacijas ant Parnižio kopos sustatėme pirmąsias smėlio sieneles, kitaip dar vadinamas smėlio šukomis. Mums buvo svarbu išsiaiškinti, ar šis principas veikia. Ir tai iš tikrųjų veikia - kur buvo gaudyklės, ten smėlis užsilaikė, o kur dar papildomai dėjome šakų, net kopelės supustytos“, - sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

    Naglių rezervate buvo įrengtos kelių rūšių smėlio gaudyklės. Siekiama išsiaiškinti, kurios jų veikia efektyviausiai. Metų pabaigoje tikimasi parengti ilgalaikę kopų tvarkymo programą.

    Teigiama, kad per 10 metų kopų viršūnės Nidoje sumažėjo maždaug penkiais metrais.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    „Jie nėra apgyvendinti. 2005 metais kai kurie nameliai buvo įrengti ir iki dabar jie tokie yra, taip ir palikta. Niekas ten nedaroma, net žolės negalima pjauti“, – komentavo pašnekovas.
    Netiesa. Vasarą ten jie beveik visi yra gyvenami. Žolė irgi pjaunama

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Apsamanoję, bet griūties išvengę Sabonio boteliai Preiloje ruošiami naujam gyvenimui
    Pelėsiais ir kerpėm apaugę vadinamieji Sabonio boteliai greitu metu gali būti prikelti naujam gyvenimui. Bendrovė „Preilos uostas“ planuoja rekonstruoti namelius ir pastatyti uostą aptarnausiantį administracinį pastatą. Jei viskas klostysis gerai ir bus gauti visi reikalingi leidimai, nameliai bus apgyvendinti per dvejus metus.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė medukas Rodyti pranešimą
    nevisai, nors linksmas poziuris, jei irengsim patogu oro uosta jis bus panaudotas, matyt musu kariskiams nepatogu ar ne pagal kisene ji ginti, siaip tai yra kryzius ilgiems metams siam oro uostui kol putinas valdzioj o Rusija nesuskaldyta
    Pasirodo problemą bus galima lengvai išspręsti, užteks kelių biurokratinių procedūrų lauko aikštelę pervadinti į aerodromą, nes jiems draudimas negalioja.

    Kitas į pasienio zoną patenkantis nusileidimo takas Druskininkuose turi aerodromo statusą, o virš jo įsteigta oro eismo zona. Čia civiliniams orlaiviams leistis bei iš jo kilti ir toliau bus leidžiama. „Kuriozas tame ir yra, jeigu yra aerodromas, kariuomenės vado įsakymas negalioja, jis galioja tik lauko nusileidimo aikštelėms“, – piktinasi Neringos meras D. Jasaitis.

    Aviatoriai sako, kad kariuomenės vadas iki kovo 30 d., kol dar įsakymas neįsigaliojęs, galėtų jį pataisyti.

    „Kad tas įsakymas nebūtų taikomas ne tik aerodromams, bet ir lauko aikštelėms, kurios yra pasienio zonoje, jeigu norime, galime ir konkrečiai įrašyti – Nidoje“, – siūlo Lietuvos aeroklubo prezidentas.

    Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas sako, kad tuo atveju, jei kariuomenės vadas nekeistų savo įsakymo, vienintelė išeitis Nidos lauko aikštelės statusą keisti į aerodromo, tik tokiu atveju virš jo būtų oro eismo zona, ir kariuomenės vado draudimas jau negaliotų.

    Nidos lauko aikštelei suteikti aerodromo statusą, pasak A. Šumsko, keblumų nekiltų, nes jau dabar aikštelė įrengta pagal visus aerodromams taikomus reikalavimus.

    Trūksta tik trijų dokumentų ir klausimas būtų išspręstas per dvi savaites.

    Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/transpor....d?id=74022330

    Komentuoti:


  • medukas
    replied
    Parašė Gladiator Rodyti pranešimą
    Tikra tiesa, Ukrainoje nebuvo tokio įstatymo dėl to ir atskrido, pas mus yra todėl tikrai niekas neatskris, galim būti ramūs. Ai dar reiktų įstatymo draudžiančio išsilaipinti pajūryje diversantam, čia KAM nesužiūrėjimas.
    nevisai, nors linksmas poziuris, jei irengsim patogu oro uosta jis bus panaudotas, matyt musu kariskiams nepatogu ar ne pagal kisene ji ginti, siaip tai yra kryzius ilgiems metams siam oro uostui kol putinas valdzioj o Rusija nesuskaldyta

    Komentuoti:


  • Gladiator
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Čia turbūt toks perdėtas atsargumas, kad netyčia nesugalvotų atskristi kokie žali žmogeliukai kaip rytų Ukrainoje atsitiko, bet manau tikrai persistengė.
    Tikra tiesa, Ukrainoje nebuvo tokio įstatymo dėl to ir atskrido, pas mus yra todėl tikrai niekas neatskris, galim būti ramūs. Ai dar reiktų įstatymo draudžiančio išsilaipinti pajūryje diversantam, čia KAM nesužiūrėjimas.

    Komentuoti:


  • RamasN
    replied
    Kaip asmeniškai suinteresuotam, nepatinka, kad toks draudimas galioja visoms oro transporto priemonėms, tame tarpe ir oro balionams. Užskristume ir apmėtytume )) Na bet įstatymo svarstymas čia matyt yra off-topic.

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Čia turbūt toks perdėtas atsargumas, kad netyčia nesugalvotų atskristi kokie žali žmogeliukai kaip rytų Ukrainoje atsitiko, bet manau tikrai persistengė.

    Komentuoti:


  • arturiux
    replied
    Pristatomi Preilos uosto projektiniai pasiūlymai

    http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...iulymai-800482

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
    Kadangi realių priežasčių neįvardino tai belieka manyti, kad taip padaryta dėl to, jog dabartiniai mūsų radarai nesugeba atskirti lengvųjų lėktuvėlių nuo karinių
    Šiaip tai kad ir kaip gerbčiau mūsų kariuomenę, bet čia užsidirbo minusą.
    Jei nėra gudresnių priemonių, o tik draudimas. Tikėkimės, kad "saugumo sumetimais" pajūrio neuždarys kaip sovietai. Nors tai išties būtų saugiau - jei kiekvienas pajūryje pasirodęs žmogus būtų laikomas nelegaliu
    Čia turbūt toks perdėtas atsargumas, kad netyčia nesugalvotų atskristi kokie žali žmogeliukai kaip rytų Ukrainoje atsitiko, bet manau tikrai persistengė.

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Kadangi realių priežasčių neįvardino tai belieka manyti, kad taip padaryta dėl to, jog dabartiniai mūsų radarai nesugeba atskirti lengvųjų lėktuvėlių nuo karinių
    Šiaip tai kad ir kaip gerbčiau mūsų kariuomenę, bet čia užsidirbo minusą.
    Jei nėra gudresnių priemonių, o tik draudimas. Tikėkimės, kad "saugumo sumetimais" pajūrio neuždarys kaip sovietai. Nors tai išties būtų saugiau - jei kiekvienas pajūryje pasirodęs žmogus būtų laikomas nelegaliu

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Prie visų geriausių norų, deja Nida yra lėtai ir užtikrintai marinama paveldo gestapininkų (KPD), pūgžlių mailiaus ir pušų sakų fetišistų (NPD), o dabar - ir lego kareivėlių (KAM)!

    Niekam iš jų neatėjo į galvą, kad didžiausia grėsmė Lietuvos saugumui yra nepasitenkinimo valdžia pilni liumpenproletarai šalies viduyje, o geriausias Lietuvos saugumo nuo Rusijos garantas yra atvira ir išsivysčiusi ekonomika? Joks Putino informacinis karas Delfyje ar 15Min net neveiktų, jei Lietuvoje būtų aiškiai ir vienareikšmiškai geresnės ekonominės ir socialinės sąlygos, nei Rusijoje. Tokie sprendimai tuo keliu nepadeda vesti.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    kiek milijonu euru suinvestuot ir marinuojama o dabar ir panaudot nebus galima?

    Komentuoti:

Working...
X