Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Projektai Neringoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tylus
    replied
    Mirusiose kopose – naujas pažintinis takas

    De­šim­tis tūks­tan­čių tu­ris­tų kas­met pri­vi­lio­jan­tis Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko (KNNP) Nag­lių gam­ti­nis re­zer­va­tas ren­gia­si po­ky­čiams.

    Rezervate esantis medinių lentų pažintinis takas bus išmontuotas ir už keliasdešimties metrų įrengtas naujas takas, labiau pritaikytas didžiuliam tokiai jautriai teritorijai lankytojų srautui.

    „Dabar vyksta projektavimo darbai. Naglių pažintiniame take, jam gilėjant, įgriūva šlaituose esančios kopų briaunos, takas užpilamas smėliu. Todėl svarstome, kad šiai atkarpai reikia leisti pailsėti ją uždarant ir netoli įrengti naują taką. Jis bus platesnis, dviejų judėjimo krypčių ir galbūt su borteliais, kad žmonėms nekiltų pagunda nulipti nuo medinio pagrindo“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KNNP direktorė Aušra Feser.

    Dar šį pavasarį įvairių sričių specialistų darbo grupė ėmė teikti pasiūlymus, kaip kovoti su KNNP aukštųjų kopų žemėjimu, jų išpustymu.

    Vėjo ir žmonių labiausiai pažeistose vietose buvo statomos vadinamosios smėlio gaudyklės – eilėmis įkasti kuoliukai. Jų prireikė beveik 20 tūkstančių. „Įdomiausia buvo apžvelgti Naglių gamtiniame rezervate pavasarį pastatytų įvairių smėlį sulaikančių barjerų, vėjo „šukų“ ir kitų įrenginių poveikį smėlio judėjimui. Ankstyvą pavasarį padaryti užtvarai pasiteisino – daugelyje vietų kuoliukus teko ištraukti keletą kartų, žabų barjerai užnešti iki viršūnių. Šių priemonių būtina imtis, nes ties pažintiniu taku kopa drastiškai mažėja“, – sakė A. Feser.

    Vis dėlto nenutrūkstamas Mirusias kopas norinčių išvysti žmonių srautas padarė savo: prie pažintinio tako viena kopa tiesiog įgriuvo, vietomis užneštas ir pats medinis takas.

    „Pastebėjome, kad šalia dabartinio tako buvo senesnis, jau užpustytas. Todėl svarstome galimybę uždaryti ir dabartinį, medinė danga bus nuardyta. Problema ta, kad lankytojai nesilaiko taisyklių ir nulipa nuo tako, eina į šonus, išmindžioja kopų augmeniją. Susidaro plikos vietos, jos išpustomos. Keliasdešimt metrų nuo dabartinio tako yra miško technikai skirtas keliukas. Toje vietoje bus įrengtas naujas pažintinis takas. Jis nuo miško pradžios padarys lankstą ir ves ten pat, kur ir dabar – į apžvalgos aikštelę“, – pasakojo parko vadovė.

    Apskaičiuota, kad tiek pernai, tiek šiemet turistinio sezono metu Naglių gamtinio rezervato pažintinį taką aplankė po maždaug 30 tūkst. poilsiautojų.

    „Naujasis pažintinis takas bus klojamas už pinigus, gautus iš lankytojų, kurie perka bilietus į Naglių rezervatą. Vėl dėsime lentutes ant paklotės, tačiau šįkart norime padaryti dviejų judėjimo krypčių taką. Taip pat įrengsime naujus suoliukus poilsiui“, – teigė A. Feser.

    KNNP aplinkosaugininkai jau ne vienus metus suka galvas, kaip pagelbėti nykstančioms kopoms. Esą neigiamos įtakos daro ne tik nekultūringi turistai, kurie lipa į smėliakalnius, juos ardo dėl įspūdingesnio kadro, bet ir besikeičiantis klimatas.

    „Nebėra šaltų žiemų. Klimato kaita kopose itin juntama – žiemą iškrinta labai mažai sniego, nesusidaro įšalas, tad stiprūs vėjai neša smėlį tiesiai į marias ir dar labiau žemina kopas“, – sakė KNNP direktorė.

    Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Morkūnaitė yra minėjusi, kad per metus kopos didžiajame kopagūbryje (prie marių) vidutiniškai sumažėja nuo 50 centimetrų iki metro. Rytinis šlaitas į marias taip pat pasistūmėja maždaug po metrą.

    Jei tokia tendencija išliks, ateityje baltąsias kopas žmonės matys tik atvirukuose. Sklandytojų kopa XX amžiaus pradžioje siekė 70, šiandien – tik apie 50 metrų. Naglių kopa, esanti to paties pavadinimo rezervate, per 10 metų tapo penkiais metrais žemesnė (buvo 57,9 metro aukščio, dabar – apie 52 metrų).

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kuršių nerijos kopose stabdomas smėlis

    Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su mokslininkų grupe vykdo kopų tvarkymo projektą. Rugsėjo mėn. 22 dieną įvyko susitikimas su mokslininkais.

    „Įdomiausia buvo apžvelgti Naglių gamtiniame rezervate pavasarį pastatytų įvairių smėlį sulaikančių barjerų, vėjo „šukų” ir kitų įrenginių poveikį smėlio judėjimui. Ankstyvą pavasarį padaryti užtvarai pasiteisino – daugelyje vietų kuoliukus teko ištraukinėti keletą kartų, žabų barjerai užnešti iki viršūnių. Šių priemonių būtina imtis, nes ties pažintiniu taku kopa per 10 metų sumažėjo 5 metrais.

    Ant Parnidžio kopos susidarė itin statūs šlaitai, besikesinantys nugriauti apžvalgos aikštelę. Tad svarbiausias susitikimo tikslas buvo numatyti rudeninius darbus statant naujus smėlio sulaikymo įrenginius. Klimato kaita kopose jaučiama itin ženkliai – žiemomis iškrenta labai mažai sniego, nesusidaro įšalas, tad stiprūs šaltojo sezono vėjai neša smėlį tiesiai į marias ir dar labiau žemina kopas.

    Didžiausia problema yra Naglių pažintiniame take, kuriam gilėjant, įgriūna šlaituose esančios kopų briaunos, smėliu užpilamas takas. Todėl buvo svarstoma galimybė šiai atkarpai leisti pailsėti jį uždarant ir netoliese įrengti naują alternatyvų taką, kurio projektavimą turime pradėti kuo greičiau, kad kitam sezonui būtų galima tinkamai pasiruošti.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringai grąžins pirmykštį kraštovaizdį


    Nuo šio ru­dens uni­ka­lio­jo­je Kur­šių ne­ri­jo­je vėl pok­šės kir­viai ir gaus ben­zinp­jūk­liai – bus at­lie­ka­mi dar ne­re­gė­to mas­to kraš­to­vaiz­džio tvar­ky­mo dar­bai.

    Per trejus metus planuojama atverti, suformuoti naujas erdves, pašalinti sumedėjusią augmeniją iš kopų beveik 700 hektarų teritorijoje.

    „Tai bus labai sudėtingi ir atsakingi darbai. Pilkosios kopos kasmet vis apželia pušaitėmis, kitais medžiais, todėl norint jas išsaugoti šiuos procesus reikia stabdyti. Tikimės, kad rezultatu bus patenkinti ir lankytojai, nes gražiausių vietų kraštovaizdis taps labiau mozaikiškas, įvairesnis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.

    Projekto vertė – apie 380 tūkst. eurų. Tai Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės lėšos.



    Padaugės kopų


    Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos strateginiai kraštovaizdžio darbai nebuvo vykdomi ištisus dešimtmečius. Tik nuo 2013-ųjų padėtis ėmė keistis.

    Ne vienoje vietoje buvo plynai iškirsti kalnapušynai, taip atveriant smėlio supustytas kopas, ragus, pievas, retinamas miškas. Nuo šio rudens aplinkosaugininkų ir miškininkų laukia ypatingas iššūkis.

    Anot KNNP Gamtos skyriaus vyriausiosios specialistės Emilijos Razmienės, dalis darbų jau pradėta.

    „Pirmą kartą nuo apsauginio jūrinio kopagūbrio masiškai šalinami invazine rūšimi laikomi raukšlėtalapiai erškėčiai. Šių augalų sąžalynai bus naikinami nuo piečiausios Juodkrantės dalies ties Naglių rezervato pradžia iki pat pasienio su Rusija. Bus bandoma juos visiškai išnaikinti, tačiau tam prireiks kokių penkerių metų. Ateityje erškėčiai nuo kopagūbrio bus šalinami kitoje pusėje, iki Smiltynės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

    Planuojama kirsti medžius 146 hektarų plote Naglių gamtiniame rezervate šiek tiek susiaurinant marių pusėje esančią miško liniją ir taip praplečiant pilkųjų kopų masyvus. Iš 531 hektaro teritorijos, Naglių, Grobšto rezervatų ir itin žmonių lankomo Parnidžio kraštovaizdžio draustinio, bus šalinama sumedėjusi augmenija, medžių ūgliai, taip apsaugant kopas nuo nepageidaujamo savaiminio užžėlimo.

    „Darbai nebus vykdomi aklai. Kiekvienu atveju stengsimės suformuoti akiai dar patrauklesnes erdves. Kertant mišką bus paliekama proskynų, įvairių medžių guotų. Kitaip tariant, erdvės taps spalvingesnės, kopų masyvus, smėlynus keis medžių salelės, bus matyti, kaip lygus reljefas pereina į supustytus smėlynus. Daugybę metų nerijoje buvo arba vientisi miškai, kalnapušynai, arba kopos, kurios po truputį nyko plintant medžiams. Nebuvo ilgalaikių kraštovaizdžio formavimo planų“, – aiškino A. Feser.

    KNNP atstovai pažymėjo ir kitą ne mažiau svarbų aspektą: kintant kraštovaizdžiui kyla grėsmė išnykti saugomoms paukščių, augalų rūšims.

    „Laukia iššūkis – atliekant darbus kuo mažiau pakenkti gamtai, miško paklotei, smėlynams, todėl teks įsigyti ir naudoti specifinę techniką. Pavyzdžiui, keturratį guminiais vikšrais. O pilkąsias kopas „ravės“ patys parko darbuotojai ir specialiai samdyti žmonės. Ne vienus metus rudenį kvietėme į akcijas savanorių, jie padėdavo pašalinti pušaites iš Naglių rezervato mirusių kopų. Esame jiems labai dėkingi“, – pasakojo parko vadovė.



    Taisys klaidas


    2013-aisiais patvirtintas KNNP gamtotvarkos ir miškotvarkos planas bus vykdomas iki 2022 metų. Prieš ketverius metus pradėtas masiškas medynų kirtimas Kuršių nerijoje suteikė pradžią naujam šio pusiasalio istorijos etapui.

    Mokslininkai pabrėžia, kad unikalaus pusiasalio miškų priežiūros tradicija buvo nutraukta po Antrojo pasaulinio karo. Iki jo vokiečių specialistai vykdė ilgalaikius planus. Po karo senųjų miškininkų nebeliko, mūšiai Kuršių nerijoje paliko baisius pėdsakus – išdegė miškų masyvai, kai kur jie buvo išsprogdinti.

    Sovietmečiu Neringa tapo uždara, o to laikotarpio miškininkai nežinojo apie pirmtakų planus. Tuomet Neringos miškininkai tiesiog perėmė patirtį, taikytą apželdinant pajūrį tarp Palangos ir Šventosios. Nerijoje masiškai imta sodinti pušis. Tai truko dešimtmečius, nes manyta, kad pagrindinis miškininkų darbas – tvirtinti kopas jas apželdinant. Dabartinė strategija turėtų grąžinti nerijai bent dalį to veido, kurį kūrė prieškario specialistai.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Buldozeriai Neringoje neriedės dar mėnesį

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Praejo beveik metai, taciau siandien zvejybos ukio pastatai vis dar vietoje nepajudinti, veiksmo lygiai 0.

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Preila. Kėdė matosi nepatogi. Lankytojai gali bilietuką išsimušę laukti pusvalandį kol nusipirks naują telefoną. Čia interjeras, tiek to.

    Bet saulė neturėtų kristi į žmogų, kurio užduotis stebėti pajūrį. T.y. jis turėtų būti šešėlyje arba nė velnio jis nestebi.
    Ateityje galėtų atsirasti kameros, monitoriai, tada ta saulė išvis peilis.

    Tokie pastatai užsienyje dažnai būna su stogo atbraila ir stiklai kampu į žemę.

    Suprojektuota lyg kioskas.
    http://www.doarchitects.lt/#/preila-lifeguard-station/

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Preilos gelbėjimo stotis – tarp geriausių architektūros kūrinių

    Preilos gelbėjimo stoties pokyčiai – tarp konkurso „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų.

    Šią vasarą atnaujinta Preilos gelbėjimo stotis su vieša erdve tapo kurorto lankytojų itin pamėgta erdve, kurią mielai renkasi ir kitų Neringos gyvenviečių svečiai ir gyventojai.

    Į Baltijos jūrą žvelgiantis pastatas (aut. Architektas Algirdas Sviderskas, 1984 m.) iš uždaro, monofunkcinio objekto subtiliai pasikeitė į atvirą, šviesią, kviečiančią erdvę.

    Pirmame aukšte atsirado baras su nedidele lankytojų erdve, iš kurios atsiveria vaizdas į Baltijos jūrą. Antrame pastato aukšte patobulinta gelbėtojų darbo erdvė. Atnaujinant Preilos gelbėjimo stotį išryškinti jos tūriai, monolitinis fasadas perdažytas baltai. Stotis tampo matoma ir savo atspindžiais nuolat kinta kartu su Kuršių nerijos gamta.

    Ypatingų Neringos gyventojų ir svečių komplimentų sulaukė nauja amfiteatrinė terasa/ laiptai - šioje poilsio erdvėje žmonių sutiksi nuolat – besigrožinčių Baltijos jūra, skaitančių knygas, tiesiog bendraujančių ar palydinčių saulę.

    Stoties atnaujinimo darbai įgyvendinti Neringos savivaldybės biudžeto lėšomis, darbus inicijavo – UAB „Neringos komunalininkas“, projekto autoriai UAB „Do Architects“.

    Geriausiu rekreacinės architektūros kūriniu pretenduoja tapti 9 šalies objektai, tarp kurių ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija.

    Konkurso „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ rezultatai bus paskelbti rugsėjo 8-10 dienomis Nidoje vyksiančio architektūrinio įvykio „Gyvenimas tarp vandenų: Neringos architektūros paveldas ir kasdienybė“ metu.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kuršių nerijos kraštovaizdyje nebeliks elektros oro linijų

    UNESCO saugomas unikalus Kuršių nerijos kraštas jau greitai ne tik turės didesnį bei patikimesnį energijos tiekimą, bet ir dar vertingesnį kraštovaizdį - regione nebeliks oro linijų. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iki 2020 m. atnaujins visas transformatorinių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeis požeminiais kabeliais. Elektros skirstymo tinklo rekonstrukcijos darbai, praėjusią savaitę pristatyti Neringos savivaldybės tarybos posėdyje, bus pradėti kitąmet.

    Per daugiau nei dvejus metus vyksiančią rekonstrukciją, ESO atnaujins nuo 1965-89 m. eksploatuojamas Smiltynės, Juodkrantės, Alksnynės, Nidos, Pervalkos ir Girininkijos transformatorių pastotes. Didžioji dalis 1964 m. įrengtų aukštos įtampos elektros oro linijų bus pakeistos 90 km. požeminiais kabeliais. Atnaujinimai leis patenkinti net 50 proc. didesnį energijos poreikį ir apsaugos tinklą nuo gamtos stichijų poveikių.

    „Elektros skirstymo tinklo atnaujinimai pirmiausia atneš didelę naudą gyventojams - bus patenkinti augantys verslo ir gyventojų energijos vartojimo poreikiai. Oro linijas pakeitus požeminėmis, Kuršių nerija turės patikimesnį energijos tiekimą, gerokai mažiau priklausomą nuo vis dažnesnių ekstremalių gamtos reiškinių. Rekonstrukciją įvertins ir visi krašto svečiai - čia nebeliks elektros stulpų ir saugomas kraštovaizdis bus dar natūralesnis“, - sako ESO Tinklų vystymo tarnybos direktorius Rytis Borkys.

    Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, elektros tinklo atnaujinimas yra svarbi žinia visiems Kuršių nerijos gyventojams bei šio krašto lankytojams.

    „Sklandus projekto planavimas ir įgyvendinimas rodo puikią sinergiją tarp verslo ir savivaldos, kai kartu susitelkiama dėl vietos gyventojų ir kurorto svečių gerovės. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame kurorto infrastruktūrai gerinti, rengiame dokumentaciją apleistiems pastatams rekonstruoti ir juose įrengti viešbučių, sveikatinimo objektų, tad svarbu, kad kartu būtų užtikrinami ir augantys žmonių bei verslo energijos poreikiai. Be to, Kuršių nerijoje nebeliks vizualinės taršos ir kraštovaizdis bus dar vertingesnis“, - sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Šiuo metu Kuršių nerijoje ESO tiekia ir skirsto elektrą daugiau kaip trims tūkstančiams klientų. Energija Kuršių neriją pasiekia per Kuršių marias besidriekiančia aukštos įtampos elektros linija, sujungta su Klaipėdoje esančia Marių transformatorių pastote.

    Visoje Lietuvoje į elektros tinklo patikimumą ESO šiemet investuos apie 120 mln. eurų - tai 20 proc. daugiau nei pernai. Toliau didinamos investicijas į požeminių elektros kabelių tinklą - per šiuos metus planuojama 2662 kilometrus oro linijų pakeisti į požeminius kabelius - 2,6 karto daugiau nei pernai.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Anot jo, ateityje kurorte ketinama modernizuoti įvažiavimo rinkliavos mokėjimo sistemą, kad ši būtų patogesnė.
    Aha, galėtų modernizuoti ir kartu labiau pasirūpinti viešuoju transportu. Sekmadienį ryte 9.00 val. varžybos Smiltynėje (liepos mėn.) - nuvykti viešuoju transportu iš Neringos be šansų. O įvažiavimo poste niekam neįdomu, kad tik vakar įvažiavai ir jau kartą esi susimokėjęs - mokėk antrą kartą.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Didesnė rinkliava sustabdė ne visus

    Siekė sureguliuoti srautus

    Nuo birželio 20 d. iki praėjusios savaitės pradžios į saugomą Neringos dalį lengvaisiais automobiliais ir automobiliniais nameliais vykstantiems poilsiautojams bei turistams teko plačiau atverti pinigines.

    Du mėnesius lengvaisiais automobiliais atriedantiesiems kontrolės punkte tekdavo atseikėti 20 eurų, o automobiliniais nameliais – 30 eurų.

    Nuo šios savaitės pradžios lengviesiems automobiliams taikoma 5 eurų vietinė rinkliava, automobiliniams nameliams ji siekia 20 eurų, o nuo rugsėjo 1-osios ji susitrauks iki 15 eurų.

    Skelbiama, kad nuo praėjusių metų minėtam laikotarpiui nustatomi didesni vietinės rinkliavos dydžiai buvo taikomi, siekiant reguliuoti transporto srautus intensyviausiu kurortinio sezono metu bei skatinti alternatyvius atvykimo būdus.

    Įvažiuojančiųjų nesumažėjo

    Miesto valdžios atstovų teigimu, situacija stebima, tačiau neslepiama, jog tikėtasi didesnės kilstelėto mokesčio įtakos atvykstančiųjų įpročiams.

    "Nepajutome taip, kaip norėjome, tačiau pamažu atsiranda vis daugiau poilsiautojų, kurie atvyksta vandens arba viešuoju transportu. Tai tikrai matome ir tai tikrai vyksta", – patikino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Anot jo, palyginti su praėjusiais metais, šiemet įvažiavusių automobilių skaičius skiriasi tik keliais vienetais.

    "Galima sakyti, yra analogiškai tiek pat, kiek ir buvo. Tačiau reikia prisiminti, kad buvo stebima akivaizdi įvažiuojančių lengvųjų automobilių augimo tendencija – nuo 10 iki 20 proc. per vasarą kiekvienais metais. Todėl taryba buvo priversta imtis šių veiksmų", – aiškino D.Jasaitis.

    Meras pasakojo, jog pasitaikydavo dienų, kai poilsiautojai automobilius rikiuodavo net ir nepaisydami stovėti draudžiančių ženklų, tačiau erdvės jiems vis dėlto trūkdavo. Kai kurie skųsdavosi, kad, apsukę kelis ratus aplink Nidą, patraukdavo namo, mat nerasdavo, kur palikti savo automobilio.

    "Be galo džiaugiamės, kad šiemet taip jau nebuvo", – sakė D.Jasaitis.

    Labiau didinti neketina

    Kurorto meras tikino, kad mažėjantys automobilių srautai reiškia ne tik grynesnį orą, bet ir leidžia efektyviau spręsti mašinų stovėjimo vietų trūkumo problemą.

    Nors porą sezonų taikyta didesnė rinkliava ir nesumažino automobilių srautų taip, kaip viltasi, tačiau kurorto valdžia kol kas neketina dar labiau didinti mokesčio už patekimą į saugomą Kuršių nerijos dalį.

    "Tokio plano nėra. Tarybos nariai apie tai nediskutuoja. Manome, kad viskas turėtų būti įgyvendinama lygiagrečiai – dabar reikėtų įrengti arba modernizuoti automobilių stovėjimo aikšteles, laivų sustojimo vietas. Turėtume pratinti žmones vykti laivais", – dėstė D.Jasaitis.

    Meras tvirtino, jog, nesukūrus patrauklios infrastruktūros kurortą pasiekti kitais būdais, rinkliavos už įvažiavimą labai didinti irgi negalima.

    Šiemet vykstantieji į kurortą galėjo pasirinkti iš nemažai alternatyvų automobiliams: autobusus, traukinį Vilnius–Nida, keltus Šilutė–Nida, Dreverna–Juodkrantė, Klaipėda–Nida.

    Stabdo teisinė bazė

    D.Jasaitis atskleidė, kad, siekdama spręsti automobilių stovėjimo vietų klausimą, Neringa jau imasi veiksmų, tačiau teritorijų planavimo procesai trunka gana ilgai.

    "Didžiausia Neringos rakštis – teritorijų planavimas. Kaip matome, ir visoje Lietuvoje – skandalai, skandalai, skandalai. Tai reiškia, kad teisinė bazė yra labai prasta", – kritikos nešykštėjo D.Jasaitis.

    Anot jo, ateityje kurorte ketinama modernizuoti įvažiavimo rinkliavos mokėjimo sistemą, kad ši būtų patogesnė.

    Komentuoti:


  • medukas
    replied
    Svyturiui nera poreikio

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Geriau jau imtųsi iniciatyvos atrestauruoti ir grąžinti prieš tai buvusią švyturio švietimo sistemą su ratu besisukančiu spinduliu. Tai buvo vienas iš Nidos akcentų ir labai keista, kad to neišsaugojo mūsų gausios saugotojų tarnybos, o ypač KPD.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

    „Kadaise per Urbo kalną ėjo takas nuo Kuršių marių iki jūros, bet ilgainiui kopa apaugo pušimis, o pasivaikščiojimo keliukai išnyko arba nebeatpažįstami. Sutvarkius kopą Nidoje būtų sukurta nauja, estetiška erdvė kartu atiduodant duoklę istorijai. Atskleisiu, jog privatūs rėmėjai pasisiūlė už savo lėšas greta dabartinio švyturio pastatyti ir senojo bronzinę skulptūrą“, - dienraščiui sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

    Iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir Neringos savivaldybės biudžeto tam skirta apie 450 tūkst. eurų. Planuojama pagal galimybes atkurti senuosius, ikikarinius pasivaikščiojimo takus, kurie turėjo romantiškus pavadinimus, įrengti apžvalgos aikštelę su stacionariais žiūronais.

    Taip pat siekiama švyturį, į jį vedančius šimtamečius akmeninius laiptus su iškalta svastika bei buvusį švyturio prižiūrėtojo namą įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

    Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5 eurų.

    Anot Neringos savivaldybės mero pavaduotojo Dovydo Mikelio, per metus pro rinkliavų surinkimo punktą pravažiuoja apie 170 tūkstančių transporto priemonių, kurie bent pernai atnešė apie 2 mln. eurų pajamų. Panašios sumos, anot D. Mikelio, laukiama ir šiemet.

    Nors per vasarą buvo priimta gerokai virš 600 tūkst. svečių, tačiau, pasak pašnekovo, sezonas nebuvo itin geras.

    „Sezoną vertinu nelabai kaip, nes saulutės kiekvienais metais vis mažiau ir mažiau“, – teigia D. Mikelis.

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Oro uostas turi būti naudojamas pagal paskirtį, o ne kokiam tai stovyklavimui.
    Tikėkimės ne už ilgo taip bus.
    Pas mus oro uostą visi suvokia kaip mega organizaciją, kur policija reguliuoja eismą, pasienis tikrina pasus, muitinė tikrina daiktus, aviacijos saugumas ieško aštrių daiktų (čia ką keleiviai mato), tada dar KTT kilimo tūpimo tako priežiūra, skrydžių valdymo tarnyba, degalai, gaisrinė ir pan.

    Skandinavijoje pilna mažų oro uostų, kur vos keli žmonės palaiko jo gyvybę, tačiau užtikrina reikiamo lygmens režimą/priežiūrą.
    http://www.wideroe.no/en/tickets/destinations

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Kas atgaivins apmirusį Nidos oro uostą – roko gerbėjai ar aviatoriai?

    Nidos pašonėje nusidriekęs orlaivių takas vilioja triukšmingų muzikos festivalių organizatorius – geresnė vietos renginiams po atviru dangumi pajūryje nesurasi. Galimybė milijonus litų kainavusį taką, kaip kokį apleistą stadioną, paversti vasaros pramogų arena neringiškių neglumina – vis būtų šiokia tokia nauda. Rokeriai nenaudojamą asfaltuotą erdvę jau išbandė...

    Komentuoti:


  • RamasN
    replied
    Keletas foto iš tako į centrinį Nidos pliažą. Statybos po kaire tako puse vyksta. Ir bendrai paėmus, dar nepasiruošęs pajūris sezonui... Kalbant apie aplinką, etc.







    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kuršių mariose – plaukiojantys turgūs

    Neringos ir Šilutės rajono savivaldybių vadovai užsimojo atgaivinti senovinę tradiciją – iš rytinio Kuršių marių kranto į pusiasalį laivais plukdyti daržoves, šviežias žuvis. Svarstoma, kad šių prekių tiesiai iš laivų arba Nidos turgelyje galėtų įsigyti ir turistai, ir vietos žmonės.

    „Kuršių nerijoje – smėlynai, čia nėra dirbamos žemės laukų. Kuršininkai nuo seno plaukdavo į Šilutės turgų įsigyti labai derlingos Nemuno deltos ūkininkų produkcijos. Neringiškiai siūlydavo šviežių žuvų, o grįždavo pilnais laivais daržovių, šieno. Norime prikelti gražią dviejų krantų puoselėtą tradiciją“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

    Jis jau susitiko su Šilutės rajono vadovu Vytautu Laurinaičiu ir aptarė šią idėją. Artimiausiu metu sumanymas bus pristatyta ūkininkams ir verslininkams.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Dėl Neringos žvejybos projektų kreiptasi į prokurorus

    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu ištirti įtarimų sukėlusius Neringos savivaldybės projektus Nidoje bei Juodkrantėje, statant žvejams skirtas žuvies iškrovimo vietas.

    Šie projektai pateikti 2014 m., kai Neringos savivaldybės administracija pateikė paraiškas, siekdama gauti paramą žuvininkystės produktų iškrovimo infrastruktūros plėtrai Nidoje ir Juodkrantėje. Didžiąją dalį investicijų buvo numatyta atlikti atviroje jūroje. Parama savivaldybei pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ buvo skirta tų pačių metų rugsėjį, tačiau jau po kelių mėnesių savivaldybės administracija paprašė leidimo pakeisti projekto investicijas.

    Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigia, kad jam kelia abejonių ne tik toji aplinkybė, jog gavus paramą, vos per kelis mėnesius projektai buvo iš esmės pakoreguoti. Daugiausia klausimų esą kyla dėl to, kad pakeitus ir supaprastinus šiuos projektus, t. y. vietoj žuvų krovos vietų atviroje jūroje pastatymo nuspręsta tokias vietas įrengti krante, pinigų poreikis išliko nepakitęs.

    „Preliminariais skaičiavimais, taip pakeisti projektai turėjo atpigti bent tris kartus, tačiau taip neatsitiko, nes projekto įgyvendintojai įrodinėjo, kad jiems būtini visi pirminiame prašyme numatyti pinigai. Vis dėlto liūdniausia yra tai, kad nuo pat 2015 m., kai šie projektai buvo baigti, nė vienas žvejys taip ir nepasinaudojo šiais įrenginiais“, - sako ministras B. Markauskas.

    Ministro nuomone, minėtiems žvejybos infrastruktūros projektams buvo išleistos solidžios pinigų sumos, todėl nepaisant to, kad formalus auditas pažeidimų nerado, elementarus ūkiškas požiūris į padarytas investicijas reikalauja įsitikinti ir patikrinti, ar minėti projektai buvo skaidrūs, o deklaruotos išlaidos atitinka tikrovę.

    „Todėl ir prašome kompetentingų institucijų nešališkai ir išsamiai pasiaiškinti, ar tai, kas akylesniam stebėtojui atrodo kaip neracionalus lėšų panaudojimas, galbūt yra nusikalstama veikla“, - sako žemės ūkio ministras.

    Pagal projektą „Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Nidoje“ iš viso buvo išmokėta daugiau kaip 1,4 mln. eurų, o projektui „Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Juodkrantėje“ - kiek mažiau nei 1,4 mln. eurų.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė nomad Rodyti pranešimą
    Tikrai labai aktuali tema, nes Nidoje kopų greitai gali nelikti. Tai sovietinio pokario laikotarpio per daug intensyvaus ir chaotiško medžių sodinimo pasekmė.

    Nesuprantu kodel negalima būtų tiesiog vietomis iškirsti daugiau medžių (tai Nidoje jau po truputį daroma, ačiū die), nuplėšti velėną ir tiesiog atverti smėlį, kuris ten visur yra.

    Žmonės nelabai susimąsto ar gal net ne visada žino, kad Kuršių Nerija yra dirbtinis, ne natūralus, landšaftas, todėl į jo tvarkymą ir reiktų žiūrėti kaip į sodo puoselėjimą, o ne miško saugojimą. Vienintelis natūralus, žmogaus neformuotas ir neatvežtas į Neringą dalykas yra, būtent, tik smėlis. Jį ir reiktų ten labiausiai saugoti.
    Ar tikrai kopos mažėja dėl augmenijos? Gal kaip tik padeda smėlio neišpustyti?

    Komentuoti:

Working...
X