Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Projektai Neringoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tylus
    replied
    Prabangių butų Juodkrantėje kaina net neskelbiama


    Juodkrantėje ( Žaliojo kelio 8,) užbaigta teritorijos statinių rekonstrukcija – sovietiniai statiniai virto unikaliu kompleksu „Labas, Jūra!“, darniai įsiliejančiu į natūralų kopų landšaftą. Šešiuose 2-3 aukštų pastatuose bendrovė „Inreal“ įrengė gyvenamuosius ir poilsio apartamentus, kai kurių dydis – 280 kv. metrai. Bendra projekto teritorija – 1,9 ha. Investicijos į rekonstrukciją siekė 8,8 mln. eurų, ir tai jau yra aštuntas užbaigtas „Inreal“ grupės projektas Kuršių nerijoje.

    „Vystyti teritoriją Kuršių nerijoje yra ypatingai atsakingas darbas ir didelis iššūkis. Sunkiausia – įgyvendinti dažnai tarpusavyje prieštaraujančius teisinių reglamentų reikalavimus“, – teigė bendrovės vadovas Gediminas Pruskus.

    Iki konversijos teritorijoje stūksojo apleisti sovietiniai statiniai, kurie ne tik darkė kraštovaizdį, bet ir kėlė pavojų žmonėms ir aplinkai.

    „Norime padėkoti Neringos miesto savivaldybei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir kitoms suinteresuotoms pusėms už konstruktyvų dialogą ir bendradarbiavimą įgyvendinant šį darnios plėtros principais paremtą projektą“, – kalbėjo G. Pruskus.

    Projekto architektas – Adomas Šablevičius („G.A.L. architektai“) teigė, kad projekto „Labas, Jūra!“ architektūrinę kompoziciją lėmė istorinis paveldas ir natūralus landšaftas. Daugeliui senųjų Kuršių nerijos vilų yra būdingi vertikalūs mediniai konstrukciniai arba puošybiniai elementai.

    „Pastatų vertikalės, jų ritmika natūraliame kopų landšafte, jūros bangavime ir tapo projekto architektūriniu „raktu“. Namų fasadai ažūriniai, kelių gylių: paviršinis medinis tinklas, gilesnis – stiklo ir žaliuzių bei trečiasis, įtrauktas vizualinis planas – terasos ir balkonai“, – pasakoja A. Šablevičius.

    Rekonstruotame komplekse iškloti mediniai takai, vedantys jūros link, įrengti šviestuvai, vandens čiaupai smėlio nuplovimui nuo kojų. Sukurtos bendruomenės poilsio zonos, vaikų žaidimo aikštelė.

    Paklausta, kokia“Labas, Jūra!“ gyvenamojo būsto kvadratinio metro kaina,“Inreal“ Marketingo ir komunikacijos vadovė Rūta Merčaitienė, neatskleidė: „Tai prestižiniai ir prabangūs būstai, todėl jų kaina, žinoma, yra didelė, tačiau ją aptariame tik su pirkėjais asmeniškai. Tokia mūsų pardavimų politika.“

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringa svarsto parduoti nuo Antrojo pasaulinio karo likusius bunkerius

    Antrojo pasaulinio karo vokišką karinį paveldą Alksnynėje savo nuosavybėn prieš keletą metų perėmusi Neringos miesto savivaldybė svarsto parduoti bunkerius.

    Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, savivaldybė mato galimybę vadinamąją Kiaulės nugaros priešlėktuvinės gynybos bateriją su bunkerių tinklu pritaikyti turizmui, tačiau pati neplanuoja imtis tokio projekto.

    „Savivaldybės taryboje aptarėme, kad Alksnynės kompleksas pernelyg nutolęs nuo Neringos gyvenviečių, tad kol kas kalbama apie jo perdavimą valstybės institucijoms, o gal net galimybę įtraukti į viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamų daiktų sąrašą“, – dienraščiui teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

    Anot jo, preliminariais skaičiavimais, norint objektą pritaikyti ekspozicijai ir padaryti patrauklų lankytojams prireiktų maždaug 1 mln. eurų.

    Kuršių nerija garsėja ne tik išskirtiniu kraštovaizdžiu, etnografinėmis gyvenvietėmis, bet ir daugybe vokiškų Antrojo pasaulinio karo paveldo paminklų. Žymiausias – Alksnynės priešlėktuvinės gynybos baterija, dar vadinama Kiaulės nugaros (įrengta priešais to paties pavadinimo salą) vardu.

    Šio 1939 metais statyto objekto paskirtis karo metais buvo saugoti Memelio miesto oro erdvę. Yra išlikęs visas kaip kultūros vertybė valstybės saugomas kompleksas: arsenalo, vadavietės, kitos paskirties bunkeriai, pabūklų aikštelės. Įspūdingiausias – po žeme įrengtas bunkeris, turintis išsišakojančią koridorių, išėjimų, karių gyvenamųjų patalpų sistemą.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    „Kristiana“ pralaimėjo bylą Strasbūre dėl pastatų Juodkrantėje

    Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad verslininko Beno Gudelio valdoma bendrovė „Kristiana“ pagrįstai negavo leidimo rekonstruoti buvusias sovietų armijos kareivines Juodkrantėje.

    Septyni Strasbūro teismo teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos teisingai nusprendė, jog 2000-aisiais sklypą miške įsigijusi bendrovė gali tik nugriauti senus pastatus. Anot teismo, verslininko lūkesčiai čia statyti reabilitacijos centrą buvo nepagrįsti.

    „Įmonė (...) žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad pagal šalies įstatymus, galiojusius tuo metu, kai ji nupirko minėtus pastatus, turtas buvo skirtas griovimui, ir nors griovimo data nebuvo nustatyta, tai turėjo įvykti tam tikru metu“, – rašoma teismo sprendime.

    „Taigi, skundą pateikusi kompanija negalėjo pagrįstai tikėtis gauti planavimo leidimą pertvarkyti pastatus, ypač juos rekonstruoti pakeisdama jų paskirtį, funkciją ar dydį (...), ir privalėjo įvertinti šią riziką pirkimo metu“, – paskelbė teismas.

    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 metų lapkritį paskelbė, kad „Kristiana“ privalo laikytis teisės aktų, pagal kuriuos įsigytos kareivinės yra likviduotini objektai, o statyba teritorijoje yra negalima.

    Šį sprendimą bendrovė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta, BNS antradienį informavo teismo atstovė.

    „Kristiana“ Strasbūro teismui skundėsi, kad Lietuvos institucijos, atsisakydamos leisti rekonstruoti pastatą, neteisėtai ir nepagrįstai apribojo jos nuosavybės teises.

    Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja, ar Europos Tarybos šalys narės laikosi Europos žmogaus teisių konvencijos.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Pristatyti Juodkrantės uosto projektiniai pasiūlymai

    Juodkrantės uosto vizija tampa vis realesnė – Neringos savivaldybės tarybos nariams pristatyti planuojamo objekto projektiniai pasiūlymai.

    Vidaus vandenų keleivinių laivų ir turistinių jachtų uostas Juodkrantėje pradėtas planuoti prieš dešimt metų, o svariu argumentu ginant jo atsiradimo idėją tapo Neringos savivaldybės iniciatyva atliktas Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto ekspertinis vertinimas, patvirtinantis, kad šis objektas ne tik kad nepažeidžia Kuršių nerijos vertingųjų savybių, o kaip tik turės teigiamos įtakos socialinei, kultūrinei vietovės aplinkai.

    Detalusis planas, formuojantis žemės sklypus Juodkrantės uosto statybai, valčių nuomos punktui bei bendrojo naudojimo teritorijai (Kuršių marių krantinei), patvirtintas dar 2014-aisiais metais.

    Uostą statyti planuojama centrinėje Juodkrantės gyvenvietės dalyje – teritorija planuojama į šiaurę nuo esamos keleivinių laivų prieplaukos.

    Neringos savivaldybės tarybos nariams pristatyti trys planuojamo uosto akvatorijos variantai, kuriais ieškoma sprendimų saugiausiam laivų manevravimui ir stovėjimui. Šios analizės rengtos konsultuojantis tiek su kurorto savivaldybės, tiek su Lietuvos buriuotojų sąjungos atstovais. Kuris variantas tinkamiausias, bus nuspręsta atlikus gilesnes analizes.

    Projektinius pasiūlymus parengusi G. Janulytės-Bernotienės studija numato, kad uoste vanduo turi būti pratekamas, todėl virš marių įrengiami praėjimui skirti tilteliai. Planuojama uosto talpa – iki 80 įvairaus dydžio jachtų ir kitų mažųjų laivų.

    Įvertinus griežtus projektavimo ir statybos reikalavimus Kuršių nerijoje, planuojamame uosto pastate numatoma patalpa nedidelės jachtos remontui, sandėliavimo-buitinės patalpos (rūbinės, dušai, tualetai, virtuvėlė, skalbykla, pirmosios medicininės pagalbos punktas) bei didžioji ir mažoji salės, kuriose galėtų dirbti uosto tarnyba, veikti maitinimo paslaugas teikianti įstaiga. Greta jachtklubo planuojama viešoji erdvė. Numatoma ir jachtų iškėlimo įrenginio galimybė. Pristatyti siūlymai, numatantys ir esamos prieplaukos teritorijos sutvarkymą (vadinamajam „kvadratui“).

    Pristatytiems projektiniams siūlymams Neringos savivaldybės taryba išreiškė pritarimą, tad netrukus prasidės kitas etapas – techninio projekto rengimas, siekiant gauti statybos leidimą.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Planuoja legendinio viešbučio renesansą

    Viešai svarstyti pateiktas Nidoje, Skruzdynėje, esančio viešbučio „Nidos banga“ rekonstrukcijos projektas.

    Jei procedūros vyktų sklandžiai, jau šiemet galėtų prasidėti statybų darbai. Juos baigus Neringoje atsirastų pirmasis SPA centras, turintis baseiną, sūkurinių vonių, pirtelių.

    Dovydas Mikelis: „Nidos banga“ būtų pavyzdys, kad Neringoje įmanoma įgyvendinti investicinius planus.“

    „Šio viešbučio vietoje prieš daugiau kaip šimtą metų veikė garsaus dailininkų globėjo Hermanno Blode’s svečių namai, tad objekto atgimimas istoriškai labai svarbus. Kita vertus, tai gali tapti ledlaužiu ir akstinu verslininkams imtis kitų sumanymų, nes dabar senų viešbučių rekonstrukcijos sustingusios. Neringai reikia gerų pavyzdžių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos vicemeras Dovydas Mikelis.

    Atsirastų baseinas

    Šiaurinėje Nidos dalyje ant marių kranto esantis viešbutis „Nidos banga“ yra vienas didžiausių kurorte. Visas kompleksas sudarytas iš trijų vilų, kurių bendras plotas siekia apie 2,8 tūkst. kvadratinių metrų. Šiuo metu pristatomi viešbučio rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Visuomenė jau gali susipažinti su jais.

    Objektas priklauso Šiaulių bankui, kurio antrinė įmonė ir ėmėsi įgyvendinti idėją paversti viešbutį nauju traukos tašku Nidoje bei teikti tokias paslaugas, kokių kurorte iki šiol nebuvo. Pagal projektinius pasiūlymus rekonstruotame verslo klasės viešbutyje numatoma įrengti apie 100 numerių.

    Kurorto pramogas šaltuoju metų laiku paįvairintų viešbučio teritorijoje planuojamas įkurti SPA, kuriame būtų galima mėgautis maždaug 20 metrų ilgio baseinu, sūkurinėmis voniomis ir pirtimis.

    Neringa mėgstama įvairių konferencijų organizatorių, tad viešbutyje žadama įrengti konferencijų centrą, kurį sudarytų 2–3 dalykiniams susitikimams skirtos salės. Ketinama atnaujinti, į naujas erdvės perkelti ir restoraną, kad jame būtų galima aptarnauti iki 120 žmonių.

    Pasak Neringos miesto savivaldybės atstovės spaudai Sandros Vaišvilaitės, pasibaigus viešojo svarstymo etapui būtų analizuojamos gautos pastabos, pateikti pasiūlymai, vyktų projekto derinimas su atitinkamomis institucijomis. „Jeigu jos pritartų, būtų rengiamas techninis projektas, o darbai teoriškai galėtų prasidėti jau rudenį“, – teigė S. Vaišvilaitė.

    Postūmis verslui

    Neringos vicemeras D. Mikelis tikino, jog sėkminga minėto viešbučio rekonstrukcija labai daug reikštų visai Neringai. „Didieji viešbučiai šaltuoju metų laiku neveikia, tad mūsų kurortas tampa sezoninis. O neveikia todėl, kad iš mirties taško nepajuda jų rekonstrukcijos.

    Mažėja viešbučių patrauklumas turistams, verslininkai irgi nuleidžia rankas, nes negali pritaikyti jų žiemos sąlygoms, modernizuoti. Todėl savivaldybė labai suinteresuota, kad „Nidos banga“ būtų pavyzdys, jog mūsų kurorte vis dėlto įmanoma įgyvendinti investicinius planus. Statyti, o ne vien griauti“, – kalbėjo vicemeras.

    Politiko žodžiais, viešbučio rekonstrukcija svarbi ir dėl to, kad atsiras naujų (apie 50) darbo vietų.

    „Mus baugina statistika – nuo 2002 metų Neringoje 2,7 karto sumažėjo mokinių. Ką tai reiškia? Šeimos keliasi iš pusiasalio, nes čia siūlomas tik sezoninis darbas. Tikimės, jog naujų darbo vietų sukūrimas leis patogiau jaustis ir šeimoms, privilios naujų žmonių“, – svarstė D. Mikelis.

    Vien planas įrengti 20 metrų baseiną, SPA, jo manymu, gerokai prisidėtų prie Neringos sezoniškumo mažinimo.

    „Vasara baigiasi ir žmonės į Neringą nebeužsuka, nes čia nesiūloma patrauklių paslaugų“, – pabrėžė Neringos vicemeras.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    „Kelių priežiūra“ imasi ryžtingų veiksmų Juodkrantėje


    VĮ „Kelių priežiūra“ imasi spręsti dešimtmetį besitęsiančią problemą – iki vasaros pradžios bus nugriautas neteisėtu statiniu pripažintas druskos sandėlis, esantis Gintaro įlankoje Juodkrantėje. Apie 145 tūkst. Eur kainavęs statinys, kuris yra naudojamas kelių priežiūros medžiagoms sandėliuoti, tapo nelegalus, kai teismas panaikino jo detalųjį planą ir statybos leidimą.

    „Darbus jau pradėjome – paskelbėme konkursą, atrinkome projektuotojus griovimo darbams. Gerbdami įstatymus, įpareigojimus nugriauti statinį ir sutvarkyti teritoriją įvykdysime laiku. Nepaisant kilusių nesklandumų, juos spręsime, pertvarkysime procesus ir rasime kitų efektyvių būdų, kaip užtikrinti tinkamą valstybinės reikšmės kelio Smiltynė–Nida priežiūrą. Tiesa, patirsime finansinių nuostolių: teks į nuostolius perkelti atliktas investicijas, iš dalies turėsime padengti griovimo darbus, esant sunkioms sąlygoms kelių valymui ir barstymui vienu metu gali tekti siųsti papildomą techniką”, – teigia VĮ „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius.

    Druskos sandėlio-garažo statybos leidimas išduotas 2004 m. balandžio 30 dieną. Statybos buvo pradėtos 2007 metų pavasarį ir beveik baigtos, tačiau paaiškėjo, kad druskų sandėlis yra pastatytas kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, skirtoje renginiams, muziejams. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu įpareigojo statinį nugriauti.

    Juodkrantė – kelių priežiūrai svarbi strateginė vieta, kur laikoma valymo ir barstymo technika, dangos slidumą mažinančios medžiagos. Kai sandėlis bus nugriautas valstybinės reikšmės kelio Smiltynė–Nida priežiūra bus organizuojama iš žemyninės pusės. VĮ „Kelių priežiūra“ vadovas tikina, kad bus dedamos visos pastangos, kad eismo dalyviai nenukentėtų ir darbų kokybė nesuprastėtų – kelių priežiūra užtikrinta laiku ir laikantis reikalavimų.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Apšiurusią Nidos prieplauką nori prikelti naujam gyvenimui

    „Labai myliu šį miestą ir džiaugiuosi juo, bet tokio netvarkingumo lygio seniai nemačiau nė vienoje mūsų kurortų centrinėje vietoje“, – apsilankiusi Nidoje 15min parašė susirūpinusi skaitytoja Sandra. Apšiuręs, apleistas ir tarsi pamirštas – taip atrodo pačiame Nidos centre rymantis prieplaukos pastatas, pro akis nepraslystantis daugeliui šio kurorto svečių. Pastato savininkai naujam gyvenimui jį prikelti planavo dar iki šios vasaros, tačiau, kaip patys sako, suprato, jog Neringoje planuoti darbus labai sudėtinga...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Juodkrantėje planuojamas jachtų uostas

    Juodkrantėje planuojama statyti jachtų ir pramoginių laivų uostą, rašo „Lietuvos žinios“.

    „Po ilgų derybų, derinimo su paveldosaugininkais, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pavyko patvirtinti uosto detalųjį planą. Kitąmet tikimės turėti ir techninį projektą, gauti statybos leidimą. Deja, pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis tokiam objektui statyti negalėsime, todėl bus kreipiamasi į Vyriausybę. Uostas būtų statomas už valstybės arba valstybės ir savivaldybės lėšas“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

    Šiuo metu Juodkrantėje yra tik aukšta prieplauka.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Skirtingos išeitys dėl Kuršių nerijos (paveldosaugos organizacijų vizijos)

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringa išlaikė verslo rojaus lyderės statusą, Palanga – ketvirtoji šalyje

    „Neringa yra stulbinantis fenomenas – tiek verslumo, tiek ir regiono, kuriame tiesiog gera gyventi, prasme. Nepaisant egzistuojančios susisiekimo atskirties ir turizmo verslo sezoniškumo, šioje savivaldybėje 1.000 gyventojų tenka net 62 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės 2 kartus daugiau už šalies vidurkį. Veikiančių įmonių skaičius Neringoje pernai didėjo sparčiausiais tempais. Be to, ši savivaldybė kartu su Vilniaus miestu ir Klaipėdos rajonu yra vienintelės trys Lietuvos teritorijos, kuriose gyventojų skaičius jau 5 metus iš eilės ne mažėja, o nuolat auga“, – komentuoja Giedrė Kubiliūnienė, „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė.

    Pirmoje vietoje esančios Neringos verslo laisvės indeksas – 184 proc. Lietuvos vidurkio, Vilniaus – 144 proc., Kauno 122 proc. - tokius skaičius pristato „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“, kurį antrus metus iš eilės nupiešė „Citadele“ bankas.

    Rengiant „Verslo kliūčių žemėlapį“ savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 33 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai. Sudarant žemėlapį remtasi ir statistiniais duomenimis apie ūkio subjektų veiklą.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kas mokės kompensacijas už Kuršių nerijoje nugriautus pastatus?

    Kuršių nerijoje esančių statinių savininkai ruošiasi teismams. Vyriausybei nutraukus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų derinimą, teks vykdyti teismų sprendimus – griauti pastatus, o išlaidas ir patirtus nuostolius prisiteisti iš valdžios institucijų.

    Prieš maždaug penkiolika metų statybų leidimai buvo suderinti ir išduoti. Tačiau dabar šie pastatai Kuršių nerijoje laikomi nelegaliais, nes prieš daugiau nei dešimtmetį peržiūrėjus dokumentus, paaiškėjo, kad išduodant leidimus padaryta klaidų. Tada teismas nusprendė, kad pastatai turi būti nugriauti, o valdžia iš mokesčių mokėtojų kišenės jų savininkams už tai privalės atlyginti patirtą žalą.

    Siekdama išvengti išlaidų, praėjusios kadencijos Vyriausybė inicijavo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimus, kurie leistų su savininkais sudaryti taikos sutartis. Tačiau kaip turėtų atrodyti naujasis planas, Kultūros paveldo departamentas ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba taip ir nesutarė, tad vyriausybė nusprendė nuo kitų metų vasario plano derinimo procedūras nutraukti ir palikti galioti 2012 m. planą, pagal kurį ten statinių būti negali. Jų savininkai jau dabar vertina turtą ir sako reikalausiantys kompensacijų. Skaičiuojama, kad jos gali siekti apie 20 milijonų eurų.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Virš Neringos – bankroto baubas

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Nebebus siekiama nuo griovimo gelbėti Kuršių nerijos neteisėtų statinių

    Vyriausybė trečiadienį apsisprendė nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą ir griauti čia esančius neteisėtus statinius.

    „Institucijos negeba surasti kompromiso, todėl procedūra yra baigta. Nutarimo įsigaliojimo data yra kitų metų vasario 1 diena“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras Saulius Skvernelis.

    Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštarauja Kultūros paveldo departamentas. Jis sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. Kultūros paveldo departamentas siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.

    2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

    Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Tačiau vis dar stovi, pavyzdžiui, trys neteisėti moteliai Preilos g. 8b Preiloje, du viešbučiai adresu L.Rėzos g. 1 Juodkrantėje. Kai kurie pastatai pagal 2012 metų planą turi būti ne visiškai nugriauti, bet pertvarkyti, tai vis dar nepadaryta, pavyzdžiui, komplekse „Seklyčia“ Lotmiškio g. 1 Nidoje, pastatuose L.Rėzos g. 26A Juodkrantėje.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringos meras: Kuršių nerijos planavimo klausimas išsprendžiamas per kelias valandas

    Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo klausimą galima išspręsti per kelias valandas, pastatų nereikėtų griauti, o valstybei nereikėtų mokėti jokių kompensacijų.

    Prie tokios išvados priėjo Neringos meras Darius Jasaitis, kuris, pasitelkęs specialistus ir teisininkus, pats ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti, kaip galima būtų greičiau išspręsti KNNP planavimo klausimą, dėl kurio susikirto Aplinkos ministerijos pavaldi Valstybės saugumo teritorijų tarnyba bei Kultūros paveldo departamentas.

    „Mūsų savivaldybė jau pavargo nuo valstybės institucijų rietenų, dėl kurių kenčia mūsų miesto gyventojai, savivaldybė, o valstybei gresia milijoninės kompensacijos. Išanalizavome visą įstatyminę bazę ir matome, kad klausimą galima išspręsti greičiau nei galvojome. Jums gali pasirodyti neįtikėtina, bet mane teisininkai jau įtikino – klausimą galima išspręsti per keletą valandų“, - pareiškė Neringos meras D. Jasaitis.

    Pasak jo, pakanka:

    1) iš Aplinkos ministerijos Vyriausybei pateikto KNNP tvarkymo plano projekto išbraukti straipsnius, kurie reglamentuoja kultūros paveldą bei kultūros draustinius;

    2) vietoje šių straipsnių įrašyti paprasčiausią nuorodą, kad šis klausimas apibrėžiamas Kuršių nerijos teritorijoje esančių valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių apsaugos tvarkymo planuose;

    3) o pačius kultūros paveldo planus priimti artimiausiame Ministrų kabineto posėdyje, nes jie, kaip paaiškėjo, jau antrus metus guli nepriimti Vyriausybės kanceliarijoje.

    Meras neslėpė žinąs, kad institucijos labiausiai nesutaria dėl to, kiek planų turi būti. Tačiau net du įstatymai ir du teisės aktai nurodo, kad saugomų teritorijų planai turi būti būtent du: vienas reglamentuoja gamtosaugos aspektus, o kitas – kultūros paveldo apsaugą.

    1) LR Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (22 str.);

    2) LR Saugomų teritorijų įstatymas (27 str.);

    3) Kuršių nerijos atveju – ir UNESCO konvencija bei UNESCO patvirtintas Kuršių nerijos išskirtinės vertės aprašas;

    4) Aplinkos ministerijos patvirtintos Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės.

    „Tai koks dar gali būti ginčas ar abejonės? Kiek dar reikia įstatymų priimti, kad abejonių ir ginčų neliktų?“, - sakė Neringos meras.

    Jis taip pat stebisi Aplinkos ministro pareiškimais, kad jiems pavaldžios Valstybės saugomų teritorijų tarnybos parengtas planavimo dokumentas padėtų valstybei išvengti pastatų nugriovimo ir kompensacijų iš valstybės biudžeto mokėjimo.

    Pasak jo, šiame dokumente yra ne vienas nurodymas griauti arba perstatyti pastatus, todėl valstybės neišvengiamai turėtų mokėti kompensacijas. Teisininkai tokių griežtų formuluočių Kultūros paveldo departamento parengtuose planavimo dokumentuose nerado, todėl Neringos meras tikisi, kad po kelias valandas užtruksiančio planų koregavimo ir priėmimo valstybė ir visas Neringos miestas ir Kuršių nerija išsivaduotų iš to jau daugiau nei dešimtmetį tebesitęsiančio košmaro.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kuršių nerijos tvarkymo planas: už ir prieš

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Aplinkos ministerija: susitarti dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje nepavyko

    Aplinkos ministerija teigia, kad nepavyko įgyvendinti Vyriausybės pavedimo dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano - jis iki šiol nesuderintas.

    „Vyriausybės pavedimo (...) punktas per nustatytą terminą neįgyvendintas“, – šią savaitę registruodame dokumente konstatuoja ministerija.

    Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlo, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet tokioms korekcijoms prieštarauja Kultūros paveldo departamentas.

    Aplinkos ministerija pažymi, kad neradus sutartimo ji negali teikti plano tvirtinti Vyriausybei.

    Rugsėjį nurodydamas per mėnesį suderinti planą premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad susiklosčiusi situacija, kai konfliktuoja valstybės institucijos, rodo, jog Lietuvoje yra per daug priežiūros institucijų, todėl aplinkos ir kultūros ministrams taip pat nurodyta lapkritį Vyriausybei pristatyti galimus sprendimus dėl priežiūros institucijų veiklos optimizavimo.

    2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

    Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Nidos švyturio statinių kompleksui suteikta teisinė apsauga

    Spalio 23 d. Kultūros vertybių registrą papildė nekilnojamo kultūros paveldo objektas – Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje (Taikos g., Neringos m.). Švyturio statinių kompleksą sudaro: XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės, XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis. Komplekso saugojimo reikšmingumo lygmuo – regioninis (KVR, 41559). Teisinė apsauga kompleksui suteikta Neringos savivaldybės iniciatyva.

    XIX a. II pusėje buvo pradėti vienos aukščiausių Nidos kopų – Urbo kalno – apželdinimo darbai, o 1871 m. ant šio kalno buvo paskirta vieta Nidos švyturiui statyti. Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta Prūsijos karaliaus potvarkiu 1873 m. ir jau po metų ant kalno stovėjo 23 m aukščio aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys. Panašiu metu įrengtas ir žibalo sandėliavimo rūsys. Nuo prieplaukos švyturį buvo galima pasiekti vadinamuoju Švyturio keliu, o nuo švyturio buvo įrengti apie 200 pakopų akmeniniai laiptai, vedę link mūrinio švyturio prižiūrėtojo namo.

    Senasis Nidos švyturys veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai besitraukiantys vokiečių kariai jį susprogdino. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953 m., po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, Raudonosios vėliavos Baltijos laivyno Hidrografinės tarnybos įsakymu įžiebtas naujasis 29,34 m aukščio (79,16 m virš jūros lygio) Nidos švyturys. Tuo pačiu metu šalia švyturio prižiūrėtojo namo buvo pastatytas kuro sandėlis ir administracinis pastatas, įrengtas šulinys.

    Dabartinę savo išvaizdą Nidos švyturys įgavo 1979 m., kai tamsiai raudonos spalvos gelžbetoninis švyturio bokštas buvo perdažytas raudonomis ir baltomis juostomis. Nuo Baltijos jūros jis nutolęs apie 900 m. Švyturio krištolo lęšis pagamintas Charkovo srities (Ukraina) Iziumio gamykloje. Prieš įmontuojant jį į šį švyturį krištolas pabuvojo parodoje Prancūzijoje ir pelnė apdovanojimą.

    Dabar švyturys veikia automatiškai, be aptarnaujančio personalo. Jis taip pat turi savarankišką elektros stotį, todėl šviesa sklinda ir tuomet, jei nutrūksta elektros tiekimas. 1991 m. šventinant Nidos švyturį jam buvo suteiktas Šv. Petro, žvejų globėjo, vardas. Nidos švyturys, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Nidos šlovės alėją perkels į naują vietą

    Neringos miesto savivaldybė kitąmet planuoja pradėti centrinės aikštės šalia merijos rekonstrukciją ir šlovės alėją su muzikantų delnų įspaudais perkelti prie Kuršių marių.

    Kurorto politikai yra sulaukę ne vieno priekaišto, kodėl nesirūpinama prieš kelis dešimtmečius įkurtos alėjos plytelėmis. Jos ilgainiui ėmė trupėti, nusitrynė legendinių muzikantų pavardės.

    „Nieko nedarėme, nes laukėme aikštės rekonstrukcijos. Būtų nelogiška išlupti plyteles, jas nuvalyti, restauruoti, tada sudėti atgal ir vėl šimti prasidėjus aikštės tvarkymo darbams. Rekonstrukcija numatoma kitąmet, tad ir alėja bus pasirūpinta. Ją planuojama perkelti į pėsčiųjų promenadą prie Nidos jachtų uostelio. Ten šlovės takas galėtų būti tęsiamas, papildomas naujais delnų įspaudais", - dienraščiui aiškino Neringos meras Darius Jasaitis.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Nerado sutarimo dėl statinių Kuršių nerijoje


    Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovai, antradienį susitikę tartis dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, išsiskyrė be rezultatų.

    Abiejų ministerijų atstovai sako sutariantys, kaip koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, bet aiškina, kad stringa derinimas žemesnėse institucijoje.

    „Užstrigome tame etape, kad pirmas vyriausybės protokolinio nutarimo punktas nėra vykdomas. Kultūros paveldo departamentas, nors mes turėjome derinimosi dar naują raundą ir pasiekėme susitarimus, panašu, kad to susitarimo nesilaiko, dėl to mums stringa tas etapas“, – BNS po susitikimo sakė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

    Jos teigimu, Kultūros paveldo departamentas (KPD) stabdo plano korekcijų suderinimą su savivalda.

    Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius savo ruožtu teigė, kad Kultūros ministerija pritaria Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlomiems plano pakeitimams, bet negali spausti KPD.

    „Per kelis tarpinstitucinius pasitarimus, man atrodo, buvo pasiektas bendras sutarimas, bet turime šiandien tokią situaciją, kad KPD Klaipėdos teritorinis skyrius pateikė raštu savo poziciją, kad „derina, išskyrus...“, o verčiant į lietuvių kalbą tai reiškia, kad nederina. Mes, kaip steigėjai, ėmėmės visų įmanomų priemonių, kiek mums leidžia Teritorijų planavimo įstatymas, kalbėtis su sau pavaldžia įstaiga, mes jiems net pasiūlėme kompromisinius variantus, kaip jie galėtų derinti iš esmės be pastabų, bet jie turi įstatyme nustatytą diskreciją – nei kultūros viceministras, nei aplinkos viceministras į ją negali kištis, ir iš esmės jie priėjo prie kitos pozicijos“, – sakė viceministras.

    Premjeras Saulius Skvernelis yra nurodęs iki spalio vidurio baigti derinti šio plano korekcijas.

    Spalio pradžioje Aplinkos ministerija įregistravo siūlymą keisti 2012 metų vyriausybės nutarimą dėl Kuršių nerijos ir šiame dokumente iš naujo aprašyti, kas leidžiama jautriose kurorto vietose. Pavyzdžiui, būtų keičiama nuostata, kad prie pastato Juodkrantėje, L. Rėzos g. 26A, prie gyvenamojo namo galimas tik vienas priklausinys, nebūtų reikalaujama Nidoje, Lotmiškio g. 1, statinius grąžinti į 2003 metų dydį – reikėtų griauti mažiau pastato dalių nei numetė ankstesnis planas ir t. t.

    „Teikiamu projektu siūloma pakoreguoti galiojantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kas sudarytų prielaidas taikos sutartims“, – teigia Aplinkos ministerija, pažyminti, jog tai leistų ir užbaigti teisminius ginčus bei sumažinti valstybes biudžeto išlaidas.

    Tačiau R. Brandišauskienė pabrėžia, kad be plano korekcijų suderinimo tarp institucijų Vyriausybei šio nutarimo teikti negalima.

    2012 metų birželį tuometinė vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

    Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.

    Komentuoti:


  • Rimas_OK
    replied
    Ir koks tikslas ardyti senąjį medinį taką? Natūrali medžiaga, kuri ir auga netoliese. Juk ne koks betonas ar plastikas. Užneš smėlis ir nesimatys. Liktų ateities kartoms kaip mūsų laikų kultūrinis sluoksnis. Gal tuo pačiu ir smėlį sulaikytų.

    Komentuoti:

Working...
X