Vakar vykusiame Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje buvo apkalbėtas ir pasmerktas Neringos ir Palangos siekis drastiškai didinti vietines rinkliavas. Žinia, Neringos meras pareiškė, jog šiemet sezono metu iki 10 eurų padidintas įvažiavimo mokestis nesumažino automobilių srauto, todėl kitą sezoną jį esą reikėtų padidinti iki 50 eurų. Tačiau tokie planai papiktino kaimynines savivaldybes.

...

"Kokios yra konkrečios idėjos? Jeigu į Neringą siūlome važiuoti visuomeniniu transportu, kažkur reikės palikti automobilius. Ar Klaipėda suinteresuota tapti automobilių stovėjimo aikštele, kad į Neringą svečiai keltųsi nemokamai?" - klausė Kretingos meras.

Šilutės meras Vytautas Laurinaitis užtarė Neringos poziciją, primindamas, kaip Neringa "kenčia nuo kruizinių laivų turistų, atvykstančių iš Klaipėdos autobusais, paliekančių tik šiukšles ir nieko neperkančių, nes Klaipėdos gidai juos nukreipia gintarą pirkti tik uostamiestyje".

"Galvojame apie keltus, kurie keltų iš Šilutės rajono pamario vietovių į Neringą", - savo alternatyvą pateikė Šilutės vadovas.

...

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Dovydas Mikelis priminė, jog Neringos savivaldybė, pakeitusi vos 9,6 km asfalto dangos, sumokėjo 5 mln. litų vien "Smiltynės perkėlai" už medžiagų transportavimą.

"Savivaldybei priklauso 48 kilometrai kelio dangos, kurią turime prižiūrėti. Iš kokių lėšų, jeigu gauname tam tik 49 tūkstančius eurų pagal Vietinių kelių vystymo programą? Neringos kurorte yra 78 automobilių stovėjimo vietos, o vasaros mėnesiais mes savaitgaliais sulaukiame 3 tūkstančių automobilių. Mes nuo jų dūstame. Statyti automobilių stovėjimo aikšteles nei požemines, nei daugiaukštes mums neleidžia įstatymai", - argumentavo Neringos savivaldybės atstovas.

Mero pavaduotojas tikino, jog 50 eurų rinkliava - žurnalistų "išpūstas" skaičius, praleidžiant tai, jog atvykimas į kurortą viešuoju transportu neapmokestinamas. Rinkliavos nemoka ir elektromobilių savininkai. Tiesa, 2014 m. tokių buvo tik 7.

...

Nepaisant didelių poilsiautojų Neringoje srautų, šią savaitę pristatytas naujas, turistus, matyt, dar labiau pritrauksiantis objektas - Mėnulio laikrodis. Nors šiai idėjai realizuoti jau sukurtas detalusis projektas ir vizualizacijos, tačiau svarbiausio - lėšų - tam dar nėra.

Projekto autorius prof. dr. Libertas Klimka pasakojo, kad ši idėja kilo dar 1995 metais, kai jis kartu su architektu Ričardu Krištopavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdimu ant Parnidžio kopos pastatė Saulės laikrodį.

"Kai montavome laikrodžio stelą, kartu su geodezininku visą naktį vaikščiojome Parnidžio kopa ir bandėme nustatyti šiaurės-pietų kryptį. Tai buvo nuostabi naktis - švietė pilnatis, kurioje mirgėjo marios. Pamenu, tai buvo kažkas magiško", - įspūdžiais dalinosi etnokosmologas L. Klimka.

Rašydamas knygą apie saulės laikrodžius, profesorius sužinojo, jog mėnulio skalės saulės laikrodžiuose buvo įrengiamos tik Lietuvoje ir Prancūzijoje. L. Klimka manantis, kad tai buvo tikra retenybė, sąlygota reikalingų subtilių astronominių stebėjimų ir žinių. Juk kelią, kurį saulė praeina per metus, mėnulis praeina per mėnesį. Taigi kiekvienam mėnesiui, taip pat ir dylančiam bei augančiam mėnuliui, reikia atskirų mažesnių skalių.

Šio projekto realizavimas dėl brangių medžiagų (Mėnulio laikrodį reiktų gaminti iš granito) kainuotų apie 100 tūkst. eurų. Tačiau nors Neringos savivaldybė bei architektai idėją palaiko, mecenato kol kas neatsirado.

Teigiama, kad Mėnulio laikrodis priviliotų astronomijos žinovus, turistus bei tiesiog romantikos ištroškusius poilsiautojus - juk taip esą būtų galima pajusti magišką gamtos galią. Mėnulio fazių stebėjimas buvo įprastas ir mūsų etninėje kultūroje, kadangi pagal jas buvo planuojama daugybė lauko darbų.

Nuo kitų metų pavasario planuojama pradėti eksploatuoti Nidos aerodromą - jau užlygintos pakilimo tako duobės, iškirsti lėktuvams trukdę medžiai, belieka gauti Civilinės aviacijos administracijos (CAA) leidimą, rašo „Lietuvos žinios“.

„Pašalinome beveik visas fizines kliūtis. Artimiausiu metu kviesime specialistus ir tikimės, kad bus išduotas leidimas leisti naudoti Nidos kilimo ir tūpimo taką. Paskyrus jo administratorių orlaiviai galės pradėti leistis ir kilti“, - teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas teigė, kad leidimą suteikti didelių kliūčių neturėtų kilti, tačiau jis tvirtino, jog Nidos kilimo ir tūpimo takas nei oro uostu, nei aerodromu negalės vadintis, nes tam neturi nei būtinos, infrastruktūros, nei skrydžių koordinatoriaus. Realiausias variantas takui suteikti lauko aikštelės statusą - tai reikštų, kad orlaivio pilotas, apsukęs ratą aplink Bulvikio ragą ir įsitikinęs, kad pakilimo take nėra kliūčių, pats priimtų sprendimą leistis.

Nuo 1970-ųjų iki 1975 metų iš Nidos į Palangą, Kauną ir Vilnių reguliariai skraidė „An-2“ tipo lėktuvai. Atkūrus nepriklausomybę Nidos aerodromu beveik nustota naudotis, o nuo 1999 metų uždrausta jį eksploatuoti, kaip neatitinkantį saugos reikalavimų - aukšti medžiai auga per arti kilimo ir tūpimo tako. Tiesa, 1998-aisiais į jo rekonstrukciją dar sugebėta investuoti apie 1,6 mln. eurų.