Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • 99
    replied
    Džiugi žinia R. Rogers architektūros gerbėjams (o tokių šiame forume tikrai ne vienas ), 2007 metų Pritzkerio premija paskirta būtent šiam architektui, plačiau apie tai:
    http://www.miestai.net/2007-metu-pri...-rogers-2.html
    Paskutinis taisė 99; 2007.03.30, 00:50.

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Parašė bernardinai.lt
    "Verslo žinios": Vilniaus apskritis - pusė valstybės

    2007-03-14
    Politikų nepaisymas jokių ideologinių įsitikinimų ir siekis bet kokia kaina įsitvirtinti Vilniaus miesto valdžioje ne be pagrindo - Vilniaus apskrityje sukuriama didžiausia BVP dalis, nekilnojamojo turto vertė sudaro pusę visos šalies nekilnojamojo turto vertės.

    VĮ Registrų centras (RC) vasario 1 d. duomenimis, Vilniaus apskrities nekilnojamojo turto vertė sudarė pusę visos Lietuvos nekilnojamojo turto vertės, o skaičiuojant vien tik žemės sklypų vertę šis rodiklis dar didesnis – 60%.

    Tomas Bučas, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės UAB „inRED“ direktorius ir investicinės bendrovės AB „Invalda“ Nekilnojamojo turto sektoriaus vykdomasis direktorius, sako, kad RC informacija gana gerai iliustruoja padėtį Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje.

    „Sostinėje, kur nekilnojamojo turto kainos aukščiausios, objektų vertės gerokai lenkia šalies nekilnojamojo turto verčių vidurkį“, – sako p. Bučas.

    Tačiau jis pažymi, kad padėtį kiek koreguoja Vilniaus rajonas, kur atokiausiose jo vietose žemės sklypų kainos, pvz., netoli Baltarusijos pasienio, net iki kelių kartų mažesnės nei nutolusiose, pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities vietose.

    Vilniaus ir Kauno apskrities viršininkų administracijų duomenimis, tiek Vilniaus, tiek Kauno apskritys užima labai panašią Lietuvos teritorijos dalį (atitinkamai 14,8% ir 12,4% ).

    „Klaipėdos apskritis pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių kiek atsilieka nuo Vilniaus ir Kauno, tačiau uostamiesčio ir Neringos nekilnojamojo turto kainos, dažnokai aukštesnės nei Kauno, gerokai kilsteli ir bendrą Klaipėdos apskrities nekilnojamojo turto vertę“, – skaičiuoja p. Bučas.

    Kaina pagal paskirtį

    Didieji miestai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda - kartu yra ir stambūs pramonės, logistikos, prekybos centrai, kuriuose nekilnojamojo turto kainos aukštesnės nei kituose šalies miestuose, todėl, vertina ekspertai, žemės sklypai bei kiti nekilnojamojo turto objektai, esantys šių didžiausių miestų ribose, yra patys brangiausi.

    „Jų kainas lemia tiek vieta, tiek sklypo paskirtis, tiek juose numatytas leistinas aukštingumas, komunikacijos ir daugelis kitų dalykų“, – analizuoja p. Bučas.

    Pasak jo, šalies nekilnojamojo turto rinkos pasiskirstymas yra gana subalansuotas: didžiausių verčių nekilnojamojo turto objektai yra didžiuosiuose šalies miestuose ir apskrityse, tačiau ir mažesniuose šalies miestuose bei apskrityse yra sutelkta nemažai nekilnojamojo turto objektų, nors jų vertės yra žemesnės.

    „Tokia padėtis kažkiek panaši į Ukrainos, kur Kijevas bei kiti didieji miestai turi sutelkę daugiausia didžiausių verčių objektų. To nebūtų galima pasakyti apie Latviją, ten ryškiausiai tiek nekilnojamojo turto objektų skaičiumi, tiek jų verte išsiskiria Ryga“, – išvadą daro p. Bučas.

    BVP flagmanas

    Statistikai skaičiuoja, kad Vilniaus apskritis daugiausia pritraukia tiesioginių užsienio investicijų, čia taip pat sukuriama didžioji BVP dalis (2005 m. – 35,8% ).

    Vidmantas Šaferis, AB „Hansabankas“ Ekonominės analizės skyriaus vadovas, pažymi, kad nors ES fondų lėšos iš dalies numatytos regionų plėtrai skatinti, mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose gana sunku investuoti į didesnius projektus.

    „Dažniausiai atsiremiama į žmogiškųjų išteklių problemą - pritraukti profesionalų, išsilavinusių žmonių į vadinamąją provinciją sunkiausia“, – sako p. Šaferis.

    Anot jo, užsienio kapitalo įmonės kuriasi sostinėje, nes čia pagrindiniai valstybės valdymo organai, nors būta kalbų dalį jų perkelti į Kauną.

    „Logistikos požiūriu tikrai geros galimybės Kaunui ir Klaipėdai, tačiau neatrodo, kad šie miestai artimiausiu metu galėtų pasivyti, o juo labiau aplenkti Vilnių, turint galvoje sostinės vystymosi tempus“, – mano p. Šaferis.

    Anot jo, regionuose kuriasi įmonės, pavyzdžiui, lengvosios pramonės, medienos apdirbimo, kurios naudojasi pigesne darbo jėga, tačiau jaunimas iš regionų bėga.

    Statistikų duomenimis, apie 70% BVP Vilniaus apskrityje tenka paslaugoms, anot p. Šaferio, tai natūralu, nes daugiau pajamų gaunantys žmonės daugiau skiria lėšų paslaugoms, pramogoms, laisvalaikiui.

    Be vizijos

    Žymantas Svetikas, socialinių mokslų daktaras, M. Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros vedėjas, sako, kad ir Vilniaus regiono įtaka, jo dalis ekonomikoje toliau didės.

    „Nėra nei koncepcijos, nei sudarytų sąlygų, politikos, kaip regionai turėtų vystytis“, – įsitikinęs p. Svetikas.
    Pasak jo, būtina plėtoti infrastruktūrą, tačiau ji – tik pirminė sąlyga.

    „Jei infrastruktūros nėra, tuščia, Sacharos dykuma, žinoma, kad niekas ten nesikurs ir nevystys verslo“, – sako p. Svetikas, tačiau kartu pažymi, kad pigios darbo jėgos traukinys jau nuvažiavo ir atsilikusių apskričių tai neišgelbės.

    „Sąlygos turi būti sudarytos, tačiau reikia galvoti apie verslo konkurencingumą ne Lietuvos, o europiniu mastu. Reikia galvoti ir apie išvykstantį žmogiškąjį kapitalą, kurį norint susigrąžinti reikia kurti vietas, kur jis galėtų dirbti. Vietas kuria verslas, o ne savivaldybė. Reikia sudaryti ilgalaikes perspektyvas regioniniu, o ne vien nacionaliniu mastu“, – problemas regi p. Svetikas ir mano, kad kiekvienas regionas turi tradicinį verslą, tad turi įvertinti perspektyvas ir stengtis, kad jis būtų konkurencingas, grystas naujomis technologijomis.
    Jo teigimu, apskričių statusas taip pat nepasiteisina, regionais jų vadinti negalima, nes jų yra per daug ir jos neatlieka savo funkcijų.

    „Net ir vykdant tikslingą regioninę politiką Vilniaus įtaka neišvengiamai augs“, – prognozuoja p. Svetikas.

    Renaldas Jakubauskas
    Daugiau verslo naujienų: www.verslozinios.lt
    http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/59605

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Statybinių blokelių gamyklai - jungtinis kreditas

    Komentuoti:


  • enigma
    replied
    Kad ir kaip gerai rekonstruotoje, bet vistik gamykloje, gyventi kažkaip nesinorėtų...

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Sovietmečio gamyklų veidą keičia naujakuriai

    http://www.lrytas.lt/?data=20070321&...k_id=99&view=2

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Organizacijos kurs "šešėlinę" kultūros paveldo komisiją


    Kauno Senamiestis - apleistas ir pavojingas
    Paskutinis taisė Eimantas; 2007.03.21, 02:37.

    Komentuoti:


  • Ežiukas
    replied
    „Grand Duke Palace“ prismaugė nuostoliai

    http://www.lrytas.lt/?id=11740314741173489888&view=4

    Komentuoti:


  • Paulius
    replied
    Parašė 99 Rodyti pranešimą
    na va, įdėjom ir kelias nuotraukas iš šiuo metu vykstančios MIPIM 2007 parodos

    Lietuva MIPIM 2007 parodoje
    Kuris iš miestai.net dabar Prancūzijoj?

    Komentuoti:


  • 99
    replied
    na va, įdėjom ir kelias nuotraukas iš šiuo metu vykstančios MIPIM 2007 parodos

    Lietuva MIPIM 2007 parodoje

    Komentuoti:


  • pauliaK
    replied
    /\
    Šaunumėlis, dėkui

    Komentuoti:


  • 99
    replied
    Lietuvos miestai užsienio nekilnojamojo turto investuotojus ragina didinti tempą

    p.s. dienos bėgyje įdėsime ir nuotraukų iš parodos.
    p.p.s. atsinaujino development.lt svetainė

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Vilniaus senamiestyje - paveldosaugininkų ir verslininkų konfliktas

    Komentuoti:


  • Karolis!
    replied
    „The Economist“: Estijai trūksta ryžto reformoms

    Komentuoti:


  • 99
    replied
    Gal kam bus įdomu. miestai.net:

    Rem Koolhaas: Rubiko kubas kitapus Hudzono upės
    Įspūdingo dydžio meno kūrinys Londono Hackney rajone
    Paskelbti Mies van der Rohe 2007 metų premijos nominantai
    Paskutinis taisė 99; 2007.03.07, 02:09.

    Komentuoti:


  • Karolis!
    replied
    Borato pašieptame Kazachstane tęsiasi turizmo bumas

    Komentuoti:


  • pauliaK
    replied
    /\
    Dėkui, siunčiu

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Parašė pauliaK Rodyti pranešimą
    Aprašymas gražus, sudomino. Dabar norisi ir patį filmą pamatyti, tikiuosiu talpinimas internete netruks kelias savaites
    Prašom:
    http://www.vilnius.lt/bplanas/index.php?mid=1&nid=47

    Komentuoti:


  • pauliaK
    replied
    /\
    Čia tikriausiai turima galvoje jeigu mūsų iki pat 2050m. taip pat mažės, tiek pat žmonių kasmet išvažiuos ir pan., kas nemanau jog yra realu. Net neabejojiu, kad 2050m. pas mus pačius imigruos žmonės iš skurdesnių valstybių, nes darbo jėgos matyt truks, o ir emigruot nebebus prasmės mūsiškiams. Taip pat manau, kad nemaža dalis dabartinių emigrantų jau bus sugrįžę . Vienu žodžiu, čia nupasakotas pats blogiausias įmanomas scenarijus, kuris vargu ar išsipildys.

    Bus mūsų jau 4 milijonai, visi džiaugsimės gražiu gyvenimu, geru darbo užmokeščiu, tvarkingais miestais ir kultūringais žmonėmis. Paminėsit mano žodį

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Lietuvoje GYVENTOJŲ MAŽĖJA, VISUOMENĖ SENĖJA
    http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/...04e990e7ee115d

    Tikiuosi, kad bent jų būrimai kaip keisis gyventojų skaičius iki 2050 metų nepasitvirtins.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Butų rinka pilnėja

    Klaipėdos apskrityje 2006 m. pastatyta 34,5 procento daugiau naujų butų
    Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2006 m. Klaipėdos apskrityje buvo pastatyta 203 nauji gyvenamieji namai (iš jų – 183 yra 1–2 butų namai).

    Tai sudarė 7,2 procento visų Lietuvoje pastatytų naujų gyvenamųjų namų.

    Naujai pastatytuose namuose įrengta 826 butai, t.y. 212 butų (34,5 proc.) daugiau negu 2005 m. Naujai pastatytų butų naudingasis plotas sudarė 78,9 tūkst. kv. m, t.y. 11,7 tūkst. kv. m (17,4 proc.) daugiau negu 2005 m. Dvidešimtyje naujai pastatytų daugiabučių namų įrengta 637 butai.

    Klaipėdos miesto savivaldybėje pastatyta beveik 78 procentai visų apskrities butų.

    * Statybos darbų apimtys per metus Lietuvoje ūgtelėjo beveik 2 mlrd. litų. 2006 m. statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 7876 mln. litų, t. y. 21 procentu daugiau nei 2005 m. Šalies teritorijoje atliktų darbų vertė sudarė 7808 mln. litų (99&#37, ne šalies teritorijoje – apie 68 mln. litų (1%). Naujos statybos darbų atlikta už 3840 mln. litų ir tai sudarė beveik pusę visų šalyje atliktų statybos darbų. Daugiausiai atlikta negyvenamųjų pastatų statybos darbų – 45 procentai, inžinerinių statinių statybos – 36, gyvenamųjų pastatų statybos – 19 procentų.

    * Per 2006 m. šalyje buvo pastatyta 2821 naujas gyvenamasis pastatas (2818 gyvenamųjų namų ir 3 bendrabučiai). Gyvenamuosiuose namuose buvo įrengti 7292 butai, kurių naudingasis plotas sudarė 770,8 tūkst. m2, t. y. 119 tūkst. m2 (18,3%) daugiau negu 2005 m. Pastatytuose 1–2 butų namuose įrengta 2780 butų, jų naudingasis plotas – 462,0 tūkst. m2. Likusieji 4512 butų (62% visų pastatytų butų) buvo įrengti daugiabučiuose namuose. Apie 60 procentų viso pastatyto naudingojo ploto buvo 1–2 butų namuose.

    * Per 2006 m. išduota 7486 leidimai statyti 7646 gyvenamuosius namus, t. y. 1998 leidimais, arba 36,4 procento, daugiau negu per 2005 metus. Daugiau nei 98 procentai leidimų buvo išduoti statyti 1–2 butų gyvenamuosius namus.

    Parengta pagal
    Statistikos departamento duomenis


    "Klaipėda"

    Komentuoti:

Working...
X