Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • kaunaz
    replied
    Parašė Gladiator
    Na o galbut tai manipuliacijos? Verslininku burelis ir nupirktas Lrytas. Siaip as to zuoko neginu, pats uz ji tikrai nebalsuosiu, bet zemiau strapsnis vercianstis susimastyti: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=8171444
    Susimastyti nevercia, nes reikia buti atidesniam kai skaitai. Ten parasyta kam tas planas pateko i rankas aiskiai: Extra zinioms... Po to toliau galima nebeskaityt, o delfis apsidure sio Lietuvos Ryto leidziamo propogandinio shudino gandonesio nesamones laikudami tikrai informacija...
    O cia rytas ir zuokas, seni bendrininkai suveda bendrus interesus, vienu suviu nusaudami 2 zuikius, gal net 3: 1.rytas dabar patesina zuoka, pries tai rasydamas abejojancius juo straipsnius, kad nutramintu zmones.
    2.Turbut zuokas suveda saskaitas su rubicono konkurentais MG baltic, kuri valdo tas Mockus.
    - Elementaru kaip 3 kapeikos

    Komentuoti:


  • Mantas
    replied
    PST pradėjo projektus Kaliningrade ir Šiauliuose
    http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8176157

    Komentuoti:


  • Gladiator
    replied
    Na o galbut tai manipuliacijos? Verslininku burelis ir nupirktas Lrytas. Siaip as to zuoko neginu, pats uz ji tikrai nebalsuosiu, bet zemiau strapsnis vercianstis susimastyti: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=8171444

    Komentuoti:


  • deep'as
    replied
    / Aš taip pat nusprendžiau už Zuoką nebalsuoti. Bet ne dėl to kad jis priiminėja neskaidrius sprendimus, proteguoja savas įmonės. Šiuo atžvilgiu jis nėra niekuo blogesnis už betkurį kitą politiką, tik jo machinacijos buvo iškeltos į viešumą. O nebalsuosiu todėl, kad jis labai jau slykščiai ginasi kur net ir didžiausiam kvailiui yra aišku kas yra kas jis išpūtęs akis aiškinna priešingai ir tikisi kad daug kartų pasakoma nesamonė taps tiesa.

    Komentuoti:


  • Lashelis
    replied
    Tiesa sakant, aš jau galutinai apsisprendžiau daugiau už zuoką nebalsuoti. Tokie komentarai tik dar labiau sustiprina mano nuomonę, kad nemažai sprendimų priimami neskaidriai.

    Komentuoti:


  • Gladiator
    replied
    Verslininkai ir meras – karo take

    Kaišioja pagalius į ratus

    Karo kirvį Vilniaus merui Artūrui Zuokui iškasė Nekilnojamojo turto plėtros įmonių vadovai.

    Miesto vadovas kaltinamas vienos įmonės – „Rubicon group“ protegavimu, kitoms kaišiojant pagalius į ratus.

    Pasak verslininkų, dėl itin sparčiai brangstančių butų atsakomybę taip pat turėtų prisiimti A.Zuokas, nes sostinės savivaldybė stabdo statybų projektus ir leidimų išdavimą.

    Praėjusią savaitę susirinkę didžiausių nekilnojamojo turto įmonių vadovai tarėsi, ką reikėtų daryti toliau.

    Pavadino savotišku konkurentu

    „Dar nuo metų pradžios nesugebame gauti sklypų projektų sąlygų.

    Vilniaus meras suinteresuotas vilkinti jų išdavimą, kadangi taip jam naudingiau“, – įsitikinęs bendrovės „Vilniaus Akropolis“ valdybos pirmininkas Mindaugas Marcinkevičius.

    Miesto savivaldybė sąlygas turi išduoti per 20 dienų. Didžiųjų nekilnojamojo turto plėtros bendrovių vadovai tikino, kad šis terminas paprastai tęsiasi vienerius metus, o kartais ir ilgiau.

    „Vienos bendrovės sklypus privalo pirkti didele kaina, kitos – tiesiog pavagia“, – išrėžė M.Marcinkevičius.

    Pasak bendrovės „MG Valda“ valdybos pirmininko Rolando Vingilio, visi statybų projektai, nesusiję su „Rubicon group“, yra blokuojami.

    „Susitikęs su A.Zuoku visuomet jaučiuosi tarsi bendraudamas ne su miesto meru, o su konkurentu.

    Kai už jo nugaros stovi „Rubicon group“, sunku konkuruoti tokiomis sąlygomis“, – „Lietuvos rytui“ teigė M.Marcinkevičius.

    Dėl degalinės persigalvojo

    „Vilniaus Akropolio“ valdybos pirmininkas priminė, kad tarsi į sieną atsimušė užmojai šalia „Akropolio“ statyti degalinę.

    Savivaldybė buvo išdavusi projektavimo sąlygas, bet vėliau persigalvojo.

    „Mes buvo paruošę projektą ir pateikėme savivaldybės tarybos kolegijai derinti.

    Tačiau posėdžio metu staiga sąlygos buvo anuliuotos, o naujose sąlygose degalinės statyba jau nenumatyta.

    Mes buvome prisitaikę prie iškeltų sąlygų, bet galiausiai uždraudė šiuos mūsų ketinimus“, – kalbėjo M.Marcinkevičius.

    Verslininkai tik nugirdo A.Zuoko komentarą, kad degalinė sugadins „Akropolio“ fasadą.

    Statybos planai – stalčiuose

    Šalia Vingio parko esanti sovietmečiu buvusi siurblių, suvirinimo aparatų ir kitos įrangos gamykla „Velga“ jau prieš kelerius metus galėjo virsti šiuolaikiniu gyvenamųjų namų rajonu su komercijos centru.

    13 hektarų ploto apleistą sklypą vaizdingoje vietoje planuota paversti miestiečių gausiai lankoma vieta.

    Vis dar puoselėjama idėja, jog gyvenamoji zona gamyklos teritorijoje užims 7,5 hektaro, o komercinė – 5 hektarus. Likusią dalį sudarytų želdynai, takai.

    Tokį buvusios gamyklos teritorijos plėtros projektą puoselėja bendrovės „Vilniaus Akropolis“ nekilnojamąjį turtą valdanti kompanija „Parko investicija“.

    „Tačiau kada pajudės šis projektas, nesiimu prognozuoti.

    Dėl mero kaltės viskas yra įstrigę, mums neleidžiama nieko toliau daryti“, – guodėsi „Vilniaus Akropolio“ valdybos pirmininkas.

    Iš viso planuota buvusios gamyklos teritorijoje pastatyti 1100 butų, kurių bendras plotas būtų apie 100 tūkstančių kvadratinių metrų.

    „Vilniaus Akropolis“ kreipėsi į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Miesto valdžia pasiūlė sudaryti sutartį su savivaldybės įmone „Vilniaus planas“ dėl studijos atlikimo.

    „Savivaldybė pateikė studijos kainą – 700 tūkstančių litų, nors jos funkcija yra tai padaryti nemokamai. Manau, jei ir sumokėtume šią sumą, projektas dėl asmeninių ambicijų vis tiek būtų stabdomas“, – tvirtino M.Marcinkevičius.

    Nori išlaikyti kainų lygį?

    Nekilnojamojo turto plėtra užsiimantys verslininkai A.Zuoką kaltina ir dėl nelogiškai išaugusių būsto kainų Vilniuje.

    Pasak jų, Vilniaus vadovas suinteresuotas tuo, kad mieste būtų kuo mažesnė butų pasiūla tuo metu, kai „Rubicon group“ pastatys daugiabučius namus šalia „Siemens“ arenos.

    „Mes galime tai labai nesunkiai įrodyti. Savivaldybė nepardavinėja sklypų, nevyksta jokie aukcionai, todėl butų pasiūla – labai ribota.

    Vadinasi, statomų butų kainos toliau didės, nes būsto niekas daugiau negali pasiūlyti“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino bendrovės „Eika“ direktorius Robertas Dargis, kuris taip pat vadovauja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai (LNTPA).

    Bendrovės „Ranga IV investicijos“ generalinis direktorius Laimutis Pinkevičius taip pat įrodinėjo, kad priežasčių, kodėl tokios aukštos butų kainos, reikėtų paieškoti savivaldybėje: „Sklypų aukcionai nevyksta.

    Todėl šiandien naujo buto savininkas moka 700 litų už kvadratinį metrą sklypo, kuriame stovi namas.

    Anksčiau kaina siekė tik 100-120 litų. Argi normalus toks brangimas? Situacija ir toliau tokia išliks, jei sklypų pardavimas bus taip vilkinamas“.

    Kvartalų plėtra vilkinama

    „Eika“ dabar stato didelę gyvenvietę Santariškėse. Tačiau nedaug trūko, kad ir šis projektas būtų įstrigęs.

    „Projektavimo sąlygų laukėme pusmetį, nors savivaldybė tai turėjo padaryti per 20 dienų. Savivaldybė vilkina sąlygų išdavimą, po to mus kaltina, kad mes statome be leidimų“, – piktinosi R.Dargis.

    Su kliūtimis susidūrė ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Ranga IV“.

    Šiais metais jau pradėto statyti 99 hektarų ploto gyvenamojo kvartalo leidimai taip pat buvo ilgai vilkinami, nors verslininkai ir sutiko tuščioje teritorijoje nutiesti gatves, inžinerinius tinklus, pastatyti namus su vaikų žaidimų aikštelėmis, žaliosiomis zonomis bei komerciniais objektais.

    „Mes ilgai nežinojome, ar pavyks pradėti šį projektą, – jis ilgai buvo vilkinamas savivaldybėje“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino „Rangos IV“ vadovas L.Pinkevičius.

    Priversti dirbti kitur

    „Sudėtinga konkuruoti su meru, kuris – labiau verslininkas nei miesto vadovas“, – „Lietuvos rytui“ pripažino „MG Valdos“ valdybos pirmininkas R.Vingilis.

    Dėl nuolatinių trukdžių verslo objektus stačiusi ši bendrovė priversta darbo dairytis kituose miestuose.

    „MG Valda“ planavo verslo plėtrą Šiaurės miestelyje, tačiau bendrovės pastangos nesulaukė jokio atgarsio savivaldybėje.

    „Anksčiau aš irgi buvau mero gerbėjų sąraše.

    Patiko tai, kaip A.Zuokas mąsto, siūlo įvairių naujovių mieste.

    Tačiau vėliau, matyt, Vilniaus meras prisižiūrėjo pavyzdžių Rytuose, kai sostinių merai yra patys turtingiausi žmonės, iš esmės valdantys visą statybų rinką.

    Susidaro įspūdis, kad į mus visus A.Zuokas žvelgia kaip į „Rubicon group“ konkurentus“, – kalbėjo R.Vingilis.

    Verslininkai įsitikinę, kad reikėtų taikyti visiems vienodą infrastruktūros mokestį.

    Tuo tarpu dabar kai kurioms įmonėms reikia už savus pinigus investuoti į vaikų darželių, mokyklų statybas, o kitos nuo to paprasčiausiai yra atleidžiamos.

    Visiems – lygiavertės sąlygos

    Į verslininkų kaltinimus proteguojant vieną bendrovę Vilniaus meras atrėžė, jog mieste visiems turi būti lygiavertės sąlygos.

    „Suprantama, jog yra verslo grupių, kurios nori to, kas šiandien pažeistų geros kaimynystės principus, ar savo asmeninius interesus iškelia aukščiau visuomeninių“, – didžiųjų nekilnojamojo turto plėtros įmonių vadovų pretenzijas atrėmė A.Zuokas.

    Be to, sostinės vadovas pridūrė, kad „kai kurios įmonės, matydamos principingą miesto valdžios poziciją – kad pirmiausia galiotų įstatymas, nori išskirtinių sąlygų“.

    http://www.lrytas.lt

    Komentuoti:


  • anvolo
    replied
    lietuviu architektai uzusieny

    idomu jusu vertinimai, kolegos

    http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8149886

    Komentuoti:


  • vap
    replied
    Dabar aišku. Nes straipsny parašyta nepavyko iš Basanavičiaus gatvės į Trakų įsukti. Todėl man ir kilo klausimas dėl važiavimo prieš eismą

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Jis važiavo Trakų gatve nuo Vokiečių g. link Basanavičiaus.
    Pakeliui, deja, pasipainiojo atlantas (arba du, ir nepavyko tarp jų pravažiuoti)

    Komentuoti:


  • vap
    replied
    Tai aš arba durnas, arba nieko nesuprantu.
    NES leidžiantis J.Basanavičiaus gatve pravažiavus sankryžą su Pylimo g. prasideda Trakų gatvė, kurios eismas ir yra link Vokiečių g.

    Kaip rašoma str. tai vairuotojas nesugebėjo iš J.Basanavičiaus gatvės įvažiuoti į Trakų gatvę, t.y. pravažiuoti normaliai sankryžos su Pylimo g. ir pataikė į VGTU Arch.f.
    Tai kurioj vietoj jis prieš eismą važiavo?

    Komentuoti:


  • Artas
    replied
    Parašė vap
    @Romas:
    Kada jis važiavo prieš eismą. Va šito aš nelabai suvokiu. Tiksliau niekur nėra parašyta. Basanavičiaus gatve važiavo prieš eismą?
    Traku gatve

    Komentuoti:


  • vap
    replied
    @Romas:
    Kada jis važiavo prieš eismą. Va šito aš nelabai suvokiu. Tiksliau niekur nėra parašyta. Basanavičiaus gatve važiavo prieš eismą?

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Nieko, nauja kopija pastatys, tik si karta is metalo, nerudyjanti, nedeganti ir dar didesni nei buvo.

    Komentuoti:


  • blitz
    replied
    Mėšlas.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Kažkaip forume praėjo nepastebėtas įvykis prie Tiškevičiaus rūmų (dab. VGTU Architektūros fakulteto)
    Ko gero, architektūros studentai nerado laiko pasidomėti, kodėl į paskaitas reikia eiti pro užpakalines duris

    Laikraštis "15min" 2005.11.22
    Straipsnyje vienas netikslumas - tas girtas piemuo važiavo ir prieš eismą


    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Prabangiuose kambariuose – lietuviški motyvai
    Vilniaus centre duris atvers garsiam „Kempinski“ tinklui priklausantis viešbutis



    Viktorija Vitkauskaitė
    „Sostinės“ korespondentė




    Saugos paveldą

    Prabangiausias Vilniuje, vienintelis Baltijos šalių sostinėse, suderinantis itališką eleganciją bei Lietuvos etnografijos simbolius. Tokią viziją piešia būsimojo „Kempinski“ viešbučio Vilniuje atstovai.

    Dvejus metus užtrukusios projekto derinimo procedūros baigėsi Lietuvos bendrovių grupės „AAA“ pergale. Vieno seniausių bei prabangiausių pasaulyje viešbučių tinklų „Kempinski“ viešbutis duris svečiams sostinės centre turėtų atverti 2007-ųjų pavasarį.

    Būsimo viešbučio valdytojai ir rangovai tvirtino, kad įgyvendins ne tiktai visus penkių žvaigždučių viešbučiams keliamus reikalavimus, bet ir sieks išsaugoti architektūrinį paveldą.

    Viešbutis „AAA Kempinski Hotel Vilnius“ įsikurs Universiteto ir L.Stuokos-Gucevičiaus gatvių sankryžoje esančiame pastate, kuriame prieš šimtmetį irgi veikė viešbutis. Vėliau čia buvo įkurtas centrinis miesto telegrafas.

    Įrengs ir meno galerijas

    Prabangiausiu sostinėje pretenduojančiame tapti viešbutyje ketinama įrengti 110 kambarių, tarp kurių bus ir pirmieji tikri Lietuvoje prezidentiniai apartamentai, atitinkantys protokolo ir saugumo reikalavimus.

    Dėl šių apartamentų įrengimo projektuotojai konsultavosi su užsienio šalių ambasadomis.

    Nė vienas iš daugiau kaip šimto kambarių nebus mažesnis negu 30 kvadratinių metrų ploto.

    Viešbutyje ketinama įrengti ir aštuonias konferencijų sales bei du barus, iš kurių vienas savo stiliumi primins Venecijos (Italija) senamiesčio gatvelę.

    Pirmame viešbučio aukšte duris atvers ir restoranas. Jo interjere specialiu apšvietimu ketinama išryškinti Vilniaus gynybinės sienos likučius, rastus archeologinių tyrimų metu.

    Prabangaus viešbučio interjere ketinama palikti erdvės ir meno kūriniams. Konferencijų salėse, kurių didžiausia bus 250 vietų, planuojama eksponuoti lietuvių menininkų darbus.

    Tuo metu, kai konferencijų salės nebus užsakytos, pasigrožėti meno kūriniais ar jų įsigyti į galerijas galės užsukti ne tik viešbučio klientai, bet ir kiti vilniečiai.

    Šiame viešbutyje veiks modernus SPA bei sveikatingumo kompleksas. Prie pastato ketinama palikti erdvės 20-ies vietų automobilių stovėjimo aikštelei.

    Interjere – etninės detalės

    Daugiausia diskusijų derinant projektą kilo dėl pastato priestato.

    Nuspręsta, kad viešbučio ansamblį užbaigs atskiras trijų aukštų su mansarda priestatas, žemesnis nei visas viešbutis. Paties pastato aukštis keičiamas nebus.

    Investicijos į pastato rekonstrukciją ir viešbučio įrengimą viršys 110 milijonų litų.

    „Interjere vyraus santūria elegancija spinduliuojantis itališkas stilius, tačiau atsiras ir lietuviškų etnografinių detalių. Pavyzdžiui, dizaineriai interjere panaudos lietuviškos verpstės motyvą.

    Norime, kad atvykę svečiai suvoktų esantys ne tiesiog kažkuriame tinklo viešbutyje, bet būtent Lietuvoje“, – sakė įmonių grupės „AAA“ generalinis direktorius Algimantas Smičius.

    Šiame viešbutyje ketinama sukurti per 100 darbo vietų.

    Priklauso pusšimtis viešbučių

    Generaliniais projekto rangovais įmonių grupė „AAA“ pasirinko statybų rangos bendrovę „Constructus“.

    „Mums šis užsakymas – tikras iššūkis. Tačiau stengsimės ne tik pastatyti aukščiausios klasės viešbutį, bet ir išsaugoti architektūrines vertybes“, – žadėjo bendrovės generalinis direktorius Virgaudas Juocevičius.

    Bendrovės „AAA“ valdybos pirmininkas Marius Jakulis Jasonas pasakojo, kad galimybe istorinėje miesto vietoje įrengti viešbutį domėjosi šeši tarptautiniai viešbučių operatoriai.

    Tačiau įmonių grupės simpatijas laimėjo 1897-aisiais Vokietijoje įkurtas „Kempinski“ tinklas.

    Prestižinio „Kempinski“ pavadinimo tinklo viešbučių nėra ne tik Baltijos šalių sostinėse, bet ir Lenkijoje. Šiuo metu toks viešbutis yra statomas Jūrmaloje (Latvija).

    2007-ųjų pabaigoje „Kempinski Hotel Riga“ duris turėtų atverti Latvijos sostinėje Rygoje.

    Europoje, Pietų Amerikoje, Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose „Kempinski“ tinklui priklauso daugiau nei 40 viešbučių.

    Viešbučio Vilniuje kūrimu rūpinasi vilnietis architektas Gintaras Šernius bei Švedijos bendrovė „Living Design“. Viešbutį valdys Šveicarijoje įsikūrusi kompanija „Kempinski Hotels S.A.“.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Apleistame Senamiesčio kvartale permainos stringa



    Gintarė Micevičiūtė




    Sienose žioji plyšiai

    Apleisto Liejyklos gatvės 5-ojo namo gyventojai tapo verslininkų įkaitais. Tačiau ir verslininkai, siekiantys įsigyti visą šį pastatą, niekaip negali įkalbėti gyventojų parduoti savo butus.

    Liejyklos gatvės 5-ajame name iš septynių butų tik trijuose gyvena žmonės. Likę keturi – negyvenami. Jie priklauso viešbučių verslą plėtojančiai bendrovei „Centrum“.

    Šis pastatas yra labai apleistas.

    Jo sienose žioji plyšiai, fasadas aptrupėjęs, purvinas, langai išdaužyti, o viename iš namo balkonų žaliuoja nedidelis medis. Čia įsikūrę vilniečiai skundžiasi itin prastomis gyvenimo sąlygomis.

    Bendrovei „Centrum“ jau priklauso visas Liejyklos gatvės 7-asis namas.

    Po metų ketinama pradėti šito pastato rekonstrukciją.

    O tame pačiame kvartale esančiuose Liejyklos 9-ajame ir 11-ajame pastatuose jau kelerius metus veikia įmonei priklausantis viešbutis „Artis“.

    „Liejyklos gatvėje žadame įrengti viešbučių kompleksą. Darbai ilgai nebuvo pradėti dėl įvairių klūčių.

    Darbus metus stabdė detaliojo plano rengimas.

    Senamiesčio namai bus renovuoti, tačiau liks autentiški“, – tvirtino įmonės „Centrum“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Artūras Vainora.

    Tačiau Liejyklos gatvės 5-ajame name, darbų pradėti nenumatyta. A.Vainoro teigimu, pasikeitė viešbučių komplekso statybų finansavimo pobūdis. Įmonė negavo paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tad kol kas šio pastato ateitis neaiški.

    Pirkėjų pasiūlymas netenkina

    „Suma, kurią už mano butą pasiūlė verslininkai, manęs netenkina, tačiau su jais pyktis nenoriu.

    Aš sutinku išsikraustyti iš šio namo, tiktai norėčiau gyventi Senamiestyje.

    Prašiau, kad mainais už mano butą pirkėjai man surastų bet kokią lūšną, kad ir už Aušros vartų“, – teigė apleistame name gyvenanti Joana T.

    Moteris norėtų šiuos namus palikti kuo greičiau, nes gyventi apleistame name jai sunku.

    Kad išorinės pastato sienos nušiurusios, moteriai nė motais, ją labiau slegia kaimynystėje trūnijantys neprižiūrimi butai.

    „Viršuje ir greta mano buto niekas nebegyvena. Ten nešildoma, į tuos butus išeina šiluma iš mano buto. Kambariuose būna panaši temperatūra kaip lauke.

    Iš viršutinio buto pro lubas teka vanduo, nes stogas – kiauras. Kraustyčiausi kitur, kad tik nereikėtų vargti taip, kaip dabar“, – tikino Joana T.

    Pasak vilnietės, vieni gyventojai nepajėgūs atnaujinti pastato.

    „Trijų butų gyventojai neturi pakankamai pinigų remonto darbams, o butus supirkę verslininkai nesuinteresuoti atnaujinti patalpų“, – guodėsi Joana T.

    Vyksta derybos

    Nors gyvenimas šiame apleistame name nesaldus, Liejyklos gatvės 5-ojo namo gyventojai neskuba parduoti savo butų.

    Bendrovė „Centrum“ siekia įsigyti ir likusius minėtame name esančius butus, tačiau su jų šeimininkais vyksta ilgos derybos.

    Kai kurių savininkų bendrovės „Centrum“ atstovai paprasčiausiai nesuranda.

    Viešbučių verslą plėtojančios įmonės „Centrum“ generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Vainora teigė, kad įkainoti Senamiestyje stovinčius avarinės būklės namus sunku, tačiau iki šiol su daugelio butų Liejyklos gatvėje savininkais kainą suderėti pavyko.

    Du pastatai – rekonstruoti

    Griūvantys XIX amžiaus jugendo stiliaus pastatai šalia Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos badė akis ir šalies pareigūnams bei jų svečiams.

    2001 metų vasarą įmonė „Centrum“ Liejyklos gatvės 11-uoju numeriu pažymėtame name atidarė viešbutį „Artis“. Vėliau bendrovė rekonstravo ir kaimyninį 9-ąjį namą, į kurį buvo išplėstas viešbutis.

    Likusieji šio kvartalo pastatai iki šiol stovi apleisti ir avarinės būklės.

    Liejyklos 7-ojo namo sienos paramstytos metalinėmis konstrukcijomis, kad nenugriūtų.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Apgriuvęs vienuolynas sulauks darbininkų



    Viktorija Vitkauskaitė
    „Sostinės“ korespondentė




    „Atsargiai, piktas šuo“. Tvora su tokiu užrašu neseniai užtvėrė įvažiavimą į Bernardinių observančių vienuolyno kiemą, esantį Maironio gatvėje.

    Kiemo, kuriame vilniečiai galėjo nemokamai palikti stovėti automobilius, o kai kurie – ir išmesti šiukšles, aptvėrimas – tik didelių darbų pradžia.

    Vilniaus arkivyskupijos kurija, kuriai priklauso apleistas vienuolynas, pastate ketina įrengti religijos muziejų. Tikslesnių planų kurijos atstovai kol kas neatskleidžia.

    Kol kas aišku tik viena: vairuotojams, įpratusiems naudotis nemokama automobilių stovėjimo aikštele Vilniaus centre, nuo šiol teks ieškoti kitos vietos.

    „Tvorą aptvėrėme, nes ruošiamės rekonstruoti visą pastatą. Planų turime įvairių.

    Juos atskleisime tiktai tada, kai projektas bus patvirtintas, o dabar jis net nebaigtas rengti.

    Tikslios projekto detalės ir darbų sąmata paaiškės kitų metų sausį ar vasarį.

    Galiu tik išduoti, jog vienuolyne planuojame įsteigti religijos muziejų“, – teigė Vilniaus arkivyskupijos kurijos nekilnojamojo turto administracijos skyriaus vadovas Artūras Vyšniauskas.

    Jo teigimu, apleistame pastate prieglobstį jau buvo radę sostinės benamiai. Pasiūlymų parduoti pastatą kurija, A.Vyšniausko tvirtinimu, nebuvo sulaukusi.

    „Vienuolyno pastatas priklausė ir priklauso mums. Kurija niekada nesvarstė galimybės jo parduoti. Verslininkai tikriausiai šias nuostatas žinojo ir todėl į mus net nesikreipė“, – sakė A.Vyšniauskas.

    Pradėjus pastato rekonstrukciją lengviau atsikvėpti turėtų ir Senamiesčio seniūnijos darbuotojai.

    Su Vilniaus arkivyskupijos kurija seniūnija buvo sutarusi pastato kiemą palikti atvirą visiems vilniečiams.

    Tačiau anot Senamiesčio seniūno Romasio Petrausko, nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę vilniečiai bandė paversti sąvartynu.

    „Padėtis kieme jau buvo tapusi siaubinga. Vilniečiai į kiemą sutempdavo kalnus šiukšlių. Jų išvežimu tekdavo rūpintis seniūnijai“, – sakė R.Petraukas.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Architektūros muziejaus darbuotojams – neramios dienos



    Viktorija Vitkauskaitė
    „Sostinės“ korespondentė




    Keičiasi šeimininkai

    Benamių likimas gresia vieninteliam Lietuvoje Architektūros muziejui.

    Dvylika metų muziejus glaudėsi Vilniaus arkivyskupijos kurijai priklausančioje Šv.Mykolo bažnyčioje.

    Bet dvasininkai jau prabilo apie planus rekonstruoti visą Šv.Mykolo bažnyčios ir Bernardinių observančių vienuolyno architektūrinį ansamblį.

    Muziejininkams teks kraustytis lauk.

    Be to, Kultūros paveldo centrą, kuriam pavaldus muziejus, ketinama reorganizuoti ir prijungti prie Kultūros paveldo departamento.

    Muziejaus darbuotojai įsitikinę, kad tiek jų pačių, tiek ir sukauptų vertingų fondų likimas pakibo ant plauko.

    Tuo tarpu valdininkai tikina, jog tokios baimės yra nepagrįstos. Pasak jų, muziejus išliks, tik bus perkeltas į kitą pastatą. Tačiau vienos nuomonės, kur galima būtų iškelti muziejų, kol kas nėra.

    Pastatą privalės palikti

    „Muziejaus likimas pakibęs ore. Nematau jokios perspektyvos. Vilniaus arkivyskupijos kurija nesiima drastiškų priemonių, bet ir jų kantrybė pamažu senka. Juk kurijai priklausančioje bažnyčioje mes glaudžiamės nuo 1993-iųjų.

    Visose Europos sostinėse architektūros muziejai labai vertinami. Gaila, kad Lietuvoje kultūra suvokiama klumpių ir užgavėnių kaukių lygiu“, – piktinosi Architektūros muziejaus vedėja Morta Baužienė.

    Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius taip pat teigė, kad muziejus privalės išsikelti iš jam nepriklausančios bažnyčios pastato. Tačiau koks tolimesnis jo likimas, A.Kuncevičius pasakyti negalėjo.

    „Naikinti muziejaus tikrai neketiname. Ten esantys archyvai yra labai vertingi ir svarbūs. Bet tai, kad muziejus įtrauktas į paminklosaugos sistemą, apskritai yra nelogiška.

    Gal būtų galima galvoti apie savarankišką Architektūros muziejų.

    Nors teko girdėti, kad jį galvojama prijungti prie Lietuvos Nacionalinio muziejaus“, – sakė A.Kuncevičius.

    Vadovių nuomonės kertasi

    M.Baužienė, girdėjusi neoficialias kalbas apie planus Architektūros muziejų prijungti prie Lietuvos nacionalinio muziejaus, buvo kategoriška.

    „Architektūros muziejui tai reikštų išnykimą. Manau, kad saugomi rinkiniai atsidurtų niekam neprieinamuose archyvuose, o kartą per penkerius metus tebūtų surengiama kokia paroda.

    Tokie prijungimai niekada neapsieina be nuostolių.

    Manau, jog mes, moksliniai darbuotojai, tapsime bedarbiais. Dėl to nukentėtų ir studentai, kurie iš kitų darbuotojų negautų tokios informacijos, kokią mes galime teikti“, – tvirtino M.Baužienė.

    Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei kalbos apie muziejaus prijungimą nebuvo staigmena.

    „Manau, kad toks sprendimas būtų logiškas. Juk dar sovietmečiu tai buvo mūsų muziejaus dalis.

    Tik atgavus Nepriklausomybę visi staiga panoro būti savarankiški, o koks rezultatas, matome patys – šiandien Architektūros muziejus atrodo graudžiai“, – kalbėjo B.Kulnytė.

    Pasak jos, architektūros muziejaus eksponatus lankytojai galėtų apžiūrinėti ne nuolat, bet parodų metu.

    „Nebūtina visko iškloti nuolatinėje ekspozicijoje. Periodiškai rengiamos parodos būtų daug labiau lankomos. O kurti atskirą muziejų netikslinga.

    Juk nesame ryškios architektūrinės istorijos raidos šalis kaip kitos valstybės“, – sakė B.Kulnytė.

    Planų kol kas neturi

    Nors galutinį sprendimą dėl muziejaus likimo turės priimti Kultūros ministerija, kol kas konkretesnių planų valdininkai prisipažįsta neturintys.

    „Šiuo metu kaip tik ieškome muziejui patalpų, tačiau nieko konkretaus dar nenumatėme.

    Svarstyta ir padaryti muziejų atskirą, ir sujungti su kuriuo nors kitu. Dar nenusprendėme, tačiau ir Kultūros paveldo centras dar nėra reorganizuotas.

    Kas bus, jei kurija paprašys muziejų iškelti anksčiau, nežinau. Aišku, blogai, kai supainiojamos bažnyčios ir muziejaus funkcijos, bet tai laikina, todėl kurija galėtų dar kiek palaukti“, – sakė Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis.

    Jis tvirtino, kad mokslinių darbuotojų baimė netekti darbo vietų yra nepagrįsta.

    „Gal tokias baimes sukelia asmeniniai nesutarimai. Aš manau, kad moksliniai darbuotojai privalo likti dirbti. Jie kaip tik turi įrodyti esantys reikalingi savo darbais.

    Aišku, prijungus architektūros muziejų jo valytojų arba salės prižiūrėtojų tikriausiai nebereikės“, – svarstė ministerijos atstovas.

    Dairosi į Valdovų rūmus

    Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža teigia manantis, kad muziejų tiktų įkurdinti Sapiegų rūmuose.

    „Bet šis unikalus pastatas labai apleistas. Jeigu jis bus restauruojamas valstybės lėšomis, tai geriausiu atveju muziejų ten galima atidaryti būtų po penkerių metų.

    Suprantu, kad valdininkai bandys išspręsti muziejaus likimą operatyviau. Tačiau atskiras architektūros muziejaus filialas privalo išlikti, čia sukaupti ypatingos svarbos fondai“, – tvirtino J.Glemža.

    Muziejaus vedėja M.Baužienė teigė mananti, kad gera vieta muziejaus ekspozicijoms galėtų tapti Valdovų rūmai.

    Komentuoti:


  • tadux
    replied
    / yra idomių minčių straipsniuke. As irgi norečiau, kad statomi pastatukai butu kažkuo išskirtiniai ir idomūs. Tik gaila, kad šiuo metu mes negalime sau to leisti finansiškai. Tai tenka statyti tokius daugeaukščius sandėliukus

    Komentuoti:

Working...
X