Šalia miesto gynybinės sienos taip pat leista įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Pagal Gintauto Natkevičiaus architektų grupės parengtą projektą šioje vietoje turėtų iškilti modernus aštuonių pagrindinių ir dviejų papildomų aukštų pastatas.

Pasak Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, politikai kartą jau buvo atidėję šio klausimo svarstymą. Vakarykščiame posėdyje taip pat kilo nemažai aistrų. Minėtas sklypas Arūno Stravinsko individualiai įmonei buvo išnuomotas 1997-aisiais. Vėliau sutartis perrašyta bendrovės “Arno vila” vardu.

Miesto merui Arvydui Garbaravičiui tai sukėlė abejonių, tačiau vakarykščiame posėdyje N.Valatkevičius patvirtino, kad sutartį sudarė Savivaldybės Turto skyrius. Urbanistikos skyriaus vadovas taip pat teigė, kad verslininkas sumokėjo apie 80 tūkstančių litų žemės nuomos mokesčio. Be to, buvo atliktas miesto gynybinės sienos dabartinės būklės tyrimas.

“Prieš septynerius metus į Malūnininko bokštelį planuota investuoti apie 500 tūkstančių litų. Dabar ši suma turėtų dar padidėti. Jeigu būtų įgyvendintas minėtas projektas, gynybinė siena atsigautų”, - teigė N.Valatkevičius.

Pasak miesto Tarybos Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Andriaus Kupčinsko, prieš septynerius metus šiame sklype leista statyti iki 6 aukštų pastatą, tačiau dabar jau kalbama apie 10-ies aukštų statinį.

N.Valatkevičius nepaneigė šios informacijos. Jis tikino, kad iki 30 metrų aukščio pastatas nėra aukštuminis statinys, todėl jam nereikia specialaus leidimo.

Paklaustas apie architektų ir paveldo specialistų išvadas, valdininkas tikino, kad galutinių išvadų kol kas nėra.

“Atskirų architektų nuomones girdėjome. Vienoje architektų taryboje šis projektas jau buvo svarstytas. Kiek žinau, paprašyta pateikti būsimo pastato maketą. Tada bus priimtas sprendimas. Su paveldo specialistais vyko net penki posėdžiai. Neigiamų išvadų neturime”, - teigė N.Valatkevičius.

Pasak A.Kupčinsko, nerimą kelia, kad šalia miesto gynybinės sienos ketinama statyti dešimties aukštų pastatą. Be to, nėra garantijų, kad verslininkas laikysis įsipareigojimų ir sutvarkys Malūnininko bokštelį. “Iki šiol jis to nepadarė, nors sklypas jam išnuomotas prieš septynerius metus”, - teigė konservatorius.

Neoficialiais duomenimis, verslininkas į statinį Kęstučio ir I.Kanto gatvių sankirtoje ketina investuoti apie 20 milijonų litų. Prieš septynerius metus šioje vietoje planuota statyti viešbutį, tačiau dabar teigiama, kad pirmajame ir antrajame aukštuose turėtų būti komercinės patalpos, o kituose - gyvenamieji butai.

G.Natkevičiaus architektų grupės parengtas eskizinis projektas jau sulaukė dalies kolegų kritikos. Abi pusės negailėjo kaltinimų. G.Natkevičius, neseniai paveldo ekspertų grupei pateikęs jau ne pirmą pakoreguotą projektą, pasigedo specialistų pasitikėjimo autoriumi. “Eskiziniame projekte visų dalykų aptarti neįmanoma, tai reikia palikti techniniam projektui”, - prieš keletą savaičių “Kauno dienai” sakė architektas.

Tuo tarpu kai kurie paveldo ekspertai minėtam statiniui negailėjo vaizdingų epitetų. “Norima įpiršti ilgą, storą, aukštą tūrį, kuris gali pavojingai kyšoti virš netoliese esančių pastatų”, - tikino Paveldo ekspertų tarybos narys Rimvydas Palys.

Panašios diskusijos Kaune jau tapo savotiška tradicija. “Tikiuosi, kad šio pastato projekto neanalizuos Respublikinė taryba”, - neslėpė ironijos miesto meras A.Garbaravičius. Neseniai Aplinkos ministerijos ekspertų taryboje buvo svarstyti kiti Kauno projektai: sporto rūmų, “Akropolio” ir garažo virš Karaliaus Mindaugo.

Miesto vadovų teigimu, tai analogo neturintis atvejis. Jie įžvelgė, kad tokiais būdais bandoma sustabdyti investicijas į antrąjį šalies miestą.

Kauno diena