Kavoliškio dvaras, Rokiškio r.

[Civis]

Kavoliškyje, esančiame nuo Rokiškio miesto tik vos už poros kilometrų, yra išlikę dvaro pastatų ir dalis parko želdynų. Išliko tik 3 ūkiniai pastatai: 2 iš jų priklausė saldainių fabrikui, taip pat dar yra akmenų mūro tvartas.

Kavoliškio dvaras yra priklausęs Lievenams, Borchvams, Pliateriams, Liudinghausenams-Volfams. XVIII-XX a. I pusėje Kavoliškį valdė Komorovskiai. Kavoliškyje buvo pagrindinis šių grafų dvaras. Iš šios giminės kilęs ir dabartinis laikinasis Lenkijos prezidentas Bronisław Komorowski. Kavoliškyje yra išlikęs jo senelio Zygmunto Leopoldo Komorovskio (m. 1920) kapas.

Dvare buvo rūmai, statyti apie 1700 m., vėliau rekonstruoti klasicizmo stiliumi XVIII a. pabaigoje. Rūmuose buvo gausios paveikslų, meno dirbinių kolekcijos, biblioteka, prieš karą turėjusi apie 5000 leidinių. Dvare buvo konditerijos fabrikas, ūkinių palivarko pastatų (podėlis, kluonas, tvartas ir kt.).

Želdynai užėmė 1 ha plotą. Gėlynas supo tvenkinį, parką juosė nukarpytų liepų alėjos.

Daugiau informacijos apie dvarą ir gyvenvietę yra leidinyje: Petras Blaževičius Kavoliškis. Istorija ir dabartis. I. Skripkos įmonė, 2007.


Raudonai apibrėžti išlikę dvaro pastatai ir alėjos dalis

Taip pat žr. Lietuvos dvarų duomenų bazė

[Civis]

Kavoliškyje, Melioratorių g. yra išlikę 2 dvaro konditerijos fabriko „Delicje“ statiniai


Priešais juos, kitoje gatvės pusėje – tvenkinys


Šiame pastate buvo įsikūrusi saldainių gamyklos virtuvė.

[Civis]

O šioje saldaininėje buvo ruošiami, pjaustomi, vyniojami... „Delicje“ veikė iki I pasaulinio karo, savo produkciją tiekė į Rokiškį ir net į tolimąjį Peterburgą. Populiariausias gaminys buvo „Karvutė“. Kaimyninis Rokiškis šiais saldainiais garsėjo sovietmečiu, gamina juos ir dabar.




Darkart vaizdas į „saldžiąją“ dvaro dalį – iš Melioratorių g. Dešinėje matosi liepos alėjos pradžia

[Civis]

Netoli Durpyno ir Melioratorių gatvių sankryžos – dvaro tvartas


Liepų alėja. Kadaise supo visą parką dabar išlikusi tik dalis. Tačiau alėja palieka įspūdį – labai jau neįprastai atrodo nukarpytos liepos. Vasarą jos sudaro jaukų žalią tunelį...






Alėja nutrūksta už Kavoliškio pagrindinės mokyklos

[Civis]

Kavoliškio rūmai, 1939 m.


Rūmų interjero fragmentas, 1914 m.


Nuotraukos iš leidinio: Petras Blaževičius Kavoliškis. Istorija ir dabartis. I. Skripkos įmonė, 2007.

[Romas]

Lenkijos seimo maršalka, dabrtinis (po 2010.04.10) l.e.p. Lenkijos prezidentas Bronisław Komorowski (atsiprašau, Bronius Kamarauskas) gimė Silezijoje 1952 m., yra kilęs iš Komorowskių šeimos, kuri valdė Kavoliškio dvarą.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Bronis%C5%82aw_Komorowski

Jo tėvas Zygmunt Leon Komorowski (1925-1992) gimė Kavoliškyje, nuo 1939 m. buvo konspiracijoje (turbūt į Lenkiją išvažiavo dar prieš II pasaulinį karą Lenkijoje), nuo 1943 m. buvo Armijos krajowos, po to buvo prosovietinės Lenkijos karys, po karo - Varšuvos universiteto mokslininkas, Afrikos antropologas.
http://pl.wikipedia.org/wiki/Zygmunt_Komorowski

Ši giminė turėjo herbą Korczak (net ir Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga iki šiol naudoja lenkišką heraldikos terminologiją) - raudonas skydas su trimis baltomis juostomis, sidabro taurė, aukso taurė, pusė šuniuko

http://pl.wikipedia.org/wiki/Korczak_(herb_szlachecki)

[Romas]

XVIII-XX a. I pusėje Kavoliškį valdė Komorovskiai. Kavoliškyje buvo pagrindinis šių grafų dvaras. Iš šios giminės kilęs ir dabartinis laikinasis Lenkijos prezidentas Bronisław Komorowski. Kavoliškyje yra išlikęs jo senelio Zygmunto Leopoldo Komorovskio (m. 1920) kapas.

Mažas patikslinimas.
Atrodo, kad Kavoliškyje 1920 m.palaidotas Lenkijos seimo maršalkos prosenelis ar kitas protėvis - tėvas Zygmunt Komorowski gimė 1925 m.,
o senelio vardas nurodomas Juliusz Komorowski
http://pl.wikipedia.org/wiki/Bronis%C5%82aw_Komorowski

[Civis]

Mažas patikslinimas.
Atrodo, kad Kavoliškje 1920 m.palaidotas Lenkijos seimo maršalkos prosenelis ar kitas protėvis - tėvas Zygmunt Komorowski gimė 1925 m.,
o senelio vardas nurodomas Juliusz Komorowski
http://pl.wikipedia.org/wiki/Bronis%C5%82aw_Komorowski

Ačiū, Romai, už pastabą. Taip, iš tiesų Kavoliškyje palaidotas l.e.p. prezidento prosenelis. Tai Zygmunt Leopold Komorowski (1865-1920). Vienas iš dviejų jo sūnų buvo jau tavo minėtas Juliusz Komorowski (1893-1982) - Bronislawo Komorowskio senelis.

[Civis]

Bronisławo Komorowskio tapimas laikinuoju Lenkijos respublikos vadovu bei kandidatu į prezidentus paskatino Lietuvoje domėtis jo kilme, kuri glaudžiai susijusi su Kavoliškiu.

Aktualiją gvildena Rokiškio rajono laikraštis "Gimtasis Rokiškis". Portale grokiskis.lt yra laikraščio straipsnio apie Komorowskį ir Kavoliškį ištrauka (deja, ne visas straipsnis), taip pat keletas nuotraukų (tarp jų - moderno stiliumi apipavidalintas Kavoliškio dvaro saldainių fabriko popieriukas). Visas straipsnis antradienio (2010 04 27) laikraštyje.

Kandidato į Lenkijos prezidentus šaknys - Rokiškyje

[Beniux]

Manau, kad iš čia paminėtų Kavoliškio Komarovskių garsiausiu buvo Juliusz Komorowski; jis tituluojamas ir poetu, ir kompozitoriumi, ir dar įvairiu kūrėju. Tarpukariu vertėsi prekyba, bet buvo "neatsparus" ir menams. Tiesa, dalyvavo ir pogrindinėje lenkų organizacijoje POW.


Grafas Julius savo dvare.

[Beniux]

Čia lenkiškai rašoma apie Kavoliškio dvarą.
http://www.rp.pl/artykul/38,455651_K...Litwie___.html

Trumpa dvaro istorija (lenkiškai):
Położony był w odległości 4 km od miasteczka powiatowego Rakiszki i stacji kolejowej przy linii Kowno - Poniewież - Dyneburg.

Należał do bogatej rodziny polskiej hrabiów Komorowskich. Do czasów litewskiej reformy rolnej, miał wraz z przyległościami około 2200 ha ziemi uprawnej, łąk i lasów.

Widoczny na fotografii dom drewniano - murowany, miał 27 pokoi. Z I wojny światowej szczęśliwie ocalał z mało zdewastowanym wnętrzem i wyposażeniem. Były tam dwa duże salony ze stylowymi meblami, duży pokój z bilardem i biblioteką oraz duża jadalnia, gdzie zasiąść mogło swobodnie kilkadziesiąt osób. Na piętrze były 4 pokoje gościnne. Kowaliszki należały do parafii w Rakiszkach, gdzie obok gotyckiego kościoła fundacji Tyzenhauzów, znajdowały się groby rodzinne kilku pokoleń rodziny Komorowskich.

Do I wojny światowej, oprócz gospodarki mleczno - rolnej, dobrze prosperowała fabryka cukierków i pierników pod nazwą "Delicje" - posiadała ona również swą filię w Moskwie, gdzie wyroby te cieszyły się dużym powodzeniem.

Licznie rozgałęziona rodzina Komorowskich, oprócz Kowaliszek, miała na Litwie i inne podobnej wielkości majątki, takie jak:

Gikanie - z obszernym parterowym, typowym polskim dworem,

Skrobiszki - z murowanym dworem i kilkoma folwarkami

Radkuny - z piętrowym pałacykiem w powiecie rakiskim oraz

Syrutyszki, nad rzeką Niewiażą - z dużym, murowanym, piętrowym pałacem z wieżą widoczną z daleka.

W powiecie birżańskim Komorowscy posiadali majątek Podbirże - z potężnym drewnianym dworzyszczem, z licznymi przybudówkami i oficynami.

Część grobów rodzinnych hrabiów Komorowskich znajdowała się również w miejscowości Kwietki - obok ufundowanego przez tę rodzinę kościoła.

Do I wojny światowej siedzibą Komorowskich był Kurmen w Kurlandii, gdzie na ponad 15.000 ha gospodarzył najstarszy z rodziny z tytułem ordynata. Był tam również duży murowany pałac - z ponad trzydziestoma pokojami.

Przed samą I wojną światową właścicielami Kowaliszek byli Zygmunt i Eliza z Romerów Komorowscy. Mieli oni czworo dzieci: Hektora żonatego z Aleksandrą Hosteinówną, Zofię "Zitę" - później "Elizę" z wileńskiego BiPu AK, Felicję za Gieysztorem i Magdalenę.
iš http://archiwum2000.tripod.com/490/komaro.html

[Civis]

/\ Ačiū, Beniux, už pateiktą medžiagą.

Beje, trumpa dvaro istorija parašyta paties Bronisławo Komorowskio, kuris pagal išsilavinimą yra istorikas

Čia lenkiškai rašoma apie Kavoliškio dvarą.
http://www.rp.pl/artykul/38,455651_K...Litwie___.html

Na, šitame straipsnyje rašoma, kad Seimo maršalka Bronisławas Komorowskis susisiekė telefonu su Andriumi Kubiliumi ir išsakė pageidavimą atgauti protėvių nuosavybę - Kavoliškio dvarą. Teigė, atseit, ten galėtų būti įkurtas lenkų kultūrinio palikimo muziejus. Taip pat rašoma, kad Lietuvos valdžia svarstys šį klausimą; bet galiausiai pasirodo, jog tai balandžio 1-osios pokštas

[Civis]

Aktualiją gvildena Rokiškio rajono laikraštis "Gimtasis Rokiškis". Portale grokiskis.lt yra laikraščio straipsnio apie Komorowskį ir Kavoliškį ištrauka (deja, ne visas straipsnis), taip pat keletas nuotraukų (tarp jų - moderno stiliumi apipavidalintas Kavoliškio dvaro saldainių fabriko popieriukas). Visas straipsnis antradienio (2010 04 27) laikraštyje.

Šiandien grokiskis.lt įdėjo visą straispnį Kandidato į Lenkijos prezidentus šaknys - Rokiškyje Skaityti čia.

[Beniux]

Cituoju straipsnelį: Część grobów rodzinnych hrabiów Komorowskich znajdowała się również w miejscowości Kwietki - obok ufundowanego przez tę rodzinę kościoła.

Gal kas žino, kur yra ta Komarovskių laidojimo vietovė Kwietki? Ar tai Kvetkų bažnytkaimis Biržų rajone, netoli Papilio? Būtent čia, Pranciškus Komarovskis (Kamarauskas) 1772 m. pastatė bažnyčią. Matyt, apie ją čia ir kalbama ...

Kiek šiauriau nuo šių Kvetkų yra ir straipsnyje minimas kitas Komarovskių dvaras - Gikonys.

[Civis]

Cituoju straipsnelį: Część grobów rodzinnych hrabiów Komorowskich znajdowała się również w miejscowości Kwietki - obok ufundowanego przez tę rodzinę kościoła.

Gal kas žino, kur yra ta Komarovskių laidojimo vietovė Kwietki? Ar tai Kvetkų bažnytkaimis Biržų rajone, netoli Papilio? Būtent čia, Pranciškus Komarovskis (Kamarauskas) 1772 m. pastatė bažnyčią. Matyt, apie ją čia ir kalbama ...

Kiek šiauriau nuo šių Kvetkų yra ir straipsnyje minimas kitas Komarovskių dvaras - Gikonys.

Taip, čia tie patys Kvetkai...

---

O man klausimų iškėlė kita to straipsnelio vieta:

Kowaliszki należały do parafii w Rakiszkach, gdzie obok gotyckiego kościoła fundacji Tyzenhauzów, znajdowały się groby rodzinne kilku pokoleń rodziny Komorowskich.

Teigiama, jog "Kavoliškis priklausė Rokiškio parapijai, kur šalia Tyzenhauzų funduotos neogotikinės bažnyčos buvo Komorowskių giminės keletos kartų kapai". Taigi reikėtų suprasti, jog šalia dabartinės Rokiškio bažnyčios (statyta 1868-1877 m.), šventoriuje buvo Komorovskių kapai. Dabar šventoriuje nėra nei žymės, jog ten būtų kokių nors kilmingųjų kapų. Yra tik kelių kunigų kapavietės. O bažnyčios požemio kriptoje yra palaidotų Rokiškio dvarininkų Tyzenhauzų, Pšezdzeckių...

[Civis]

Pats B. Komorowskis, kalbėdamas apie savo kilmę, akcentuoja seną giminės istoriją, tarpsnį Lietuvoje, mini ir Kavoliškį.

Čia pateikiu ištrauką iš nedidelio teksto apie savo kilmę ir giminę, esančio oficialiame asmeniniame Komorowskio tinklalapyje. Skyrelyje O mnie yra tekstas Moja rodzina. Aš išverčiau dalį į lietuvių kalbą, vietas, kur minimas Kavoliškis.

Komorovskių giminė savo istoriškai patvirtintomis šaknimis siekia XIV amžių. Lietuvoje gyveno nuo XVIII a. Ten buvo giminės dvaras Kavoliškis. Giminėje karta iš kartos buvo puoselėjamos gyvos dvarininkijos, nepriklausomybės ir karybos tradicijos.

Mano senelis Juliusz Komorowski, Pirmojo pasaulinio karo metų 14-osios Sibiro šaulių divizijos, vadovaujamos generolo Dowbor-Muśnicki, kareivis, bolševikų kalinys. Vėliau lenkų konspiracijos (POW) Lietuvoje narys. Kavoliškio dvaro savininkas. Antrojo pasaulinio karo metais – Armijos Krajovos karys, slapyvardžiu Orawa, Vilniuje. Po karo sunkiai išlaikė šeimą dirbdamas pvz. kaip naktinis sargas, kūrikas kariniame dalinyje, audinių augintojas, prekybininkas.

Tinklalapyje galima paskaityti ir daugiau... Dar rašo, kad dėdė Bronisław Komorowski, užimantis ypatingą vietą giminės tradicijoje, kurio vardas duotas ir maršalkai, buvo sušaudytas Vilniuje 1943 metais už veiklą konspiracijoje. O maršalkos mama, sociologijos daktarė Jadwiga Szałkowska, jaunystėje, nacių okupacijos metais taip pat dalyvavo konspiracinėje veikloje Vilniuje.

[Beniux]

ten ir daugiau įdomių "zbitkų" rašo, pvz. kaip J. Komarovskis vertėsi piratavimu Rusijos upėse

Nesu įsitikinęs, bet man atrodo, kad internete skaičiau kažkokio žmogelio prisiminimus. Jis 1940 - 1941 m. dirbo Rokiškio dvare ir aprašė, ką jame veikė įsikūrę raudonarmiečiai. Tai ten minima, kad vietiniai vagys mėgino nukniaukti iš kapinių kažkokios garsios didikų giminės (ne Tyzenhauzų) antkapius , veržėsi į kriptas ir pan. Raudonarmiečių vadas įsiuto ir tą plėšikavimą sustabdė (lyg tai kažkokį banditėlį ir nupyškino). O gal taip buvo tuoj po karo. Ten aprašomas maždaug visas penktasis dešimtmetis.
Gal tada ir prasidėjo Komarovskių palaidojimų vietų naikinimas. Manau, kad per google galima tą tekstą surasti.

[Civis]

Benaršydamas internete radau dar vieną visai įdomų straipsnį apie Bronisławą Komorowskį ir jo asmeninius ryšius su Kavoliškiu bei Lietuva. Kadangi pamaniau yra vertas dėmesio, tai nepatingėjau išversti iš lenkų kalbos ir pateikti čia, forume. Publikuotas rp.pl 2008 metais, maršalkos apsilankymo Vilniuje Sausio 13-osios metinių minėjimo proga. Sentymentalna podróż marszałka na Litwę.

Sentimentali maršalkos kelionė į Lietuvą
Katarzyna Zuchowicz , Robert Mickiewicz 13-01-2008
rp.pl

- Iš čia yra pusė mano lenkiškos širdies, - sakė Bronisławas Komorowskis Lietuvos Seime. Kilo ovacijos.

Respublikos Seimo maršalka į Vilnių atvyko 1991 m. sausio 13 d. įvykių aplinkybėmis. Tą dieną sovietų armija šturmavo televizijos bokštą Vilniuje. Nuo kulkų ir po tankų vikšrais žuvo 14 asmenų. - Esu išdidus, jog tomis didžiomis ir sunkiomis dienomis mes, Lenkijos „Solidarumo“ žmonės, buvome drauge Lietuvoje – teigė Bronisławas Komorowskis iškilmingame Lietuvos Seimo posėdyje.

Komorwskiui kiekvienas vizitas Lietuvoje - tai grįžimas į protėvių žemę. – Prieš porą šimtmečių čia jie kūrė bendrą Abiejų Tautų Respubliką, - priminė vakar lietuviams. Kavoliškio dvare Rokiškio apylinkėse jo giminė apsigyveno XVIII amžiuje.

Bronisławas Komorowskis neatsimena, kiek kartų buvo Lietuvoje. Neskaičiuoju, - kalbėjo „Rzeczpospolitai“. Atmintyje man iškyla pirmas vizitas –1989 metais, pavasarį, dar prieš lūžį. Buvau pirmas Komorowskis, kuris po 50 metų nebuvimo, atvykau į Lietuvą. Tada pirmą kartą pamačiau senelio dvarą. Mačiau liepų alėją, saldainių fabriko pastatus, tvenkinį. Dvaras, kuris iki 1981 m. tarnavo kaip kultūros namai, buvo sugriautas. Jo akyse buldozeris lygino kalvą, ant kurios kadaise stovėjo namas. - Ėjau kaip paspirtas šuo. Jaučiausi nepaprastai nuskriaustas, kadangi man buvo atimta mano vaikystė legenda, - pasakojo jis „Kurier Wileński“. To vizito metu suradau prosenelio kapą, o iš tiesų – duobę, nes kažkas ieškodamas aukso išsprogdino.

Rokiškio gyventojai tik atsimena, kad dvare gyveno „kažkokie lenkai grafai“. Vietinėje bažnyčioje vienok galima surasti lentą su politiko protėvių pavardėmis. Muziejuje, esančiame Pšezdzeckių rūmuose, stovi maršalkos senelio brolio rašomasis stalas.

Komorovskiai paliko Kavoliškį 1940 m. slėpdamiesi nuo bolševikų. Vilniuje gyveno iki karo pabaigos. Maršalkos senelis ir tėvas buvo AK kariai. Tėvas Zygmuntas Komorowskis pakliuvo į garsųjį NKVD kalėjimą Lukiškėse, Vilniuje. Jį motina išpirko už paskutinį auksinį žiedą. Todėl Zygmuntas buvo perkeltas iš kameros, kurioje laikyti žmonės pasmerkti tremčiai Sibire ar sušaudymui, į kamerą, kurioje buvo rekrutai į Berlingo armiją. Taip pateko į Lenkijos kariuomenę.

Bronisławas Komorowskis vardą gavo pagal dėdę, šešiolikmetį Lenkijos konspiracijos karį Vilniuje, sušaudytą hitlerininkų 1943 m.

Pats gimė Silezijos Obornikuose, netoli Vroclavo. Kai buvo keliolikos, tėvas jį nuvežė prie sienos su spygliuota viela, liepė priklaupti ir sukalbėti poterius. Pasakė: „Atsimink, ten yra tavo protėvių tėvynė, turi ją mylėti“.

- Pokario metais jaučiausi atplėštas nuo šaknų. Mano vaikai to jau nebejaučia. Bet jie taip pat turi sentimentų Lietuvai, - kalbėjo maršalka „Rzeczpospolitai“. Duktė keliavo į Lietuvą dviračiu. Sūnus, studijuodamas, atliko praktiką Vilniuje. Komorovskiai kas ketveri metai organizuoja giminės sąskrydžius. Prieš metus buvo susitikę Lietuvoje.

[Civis]

Nesu įsitikinęs, bet man atrodo, kad internete skaičiau kažkokio žmogelio prisiminimus. Jis 1940 - 1941 m. dirbo Rokiškio dvare ir aprašė, ką jame veikė įsikūrę raudonarmiečiai. Tai ten minima, kad vietiniai vagys mėgino nukniaukti iš kapinių kažkokios garsios didikų giminės (ne Tyzenhauzų) antkapius , veržėsi į kriptas ir pan. Raudonarmiečių vadas įsiuto ir tą plėšikavimą sustabdė (lyg tai kažkokį banditėlį ir nupyškino). O gal taip buvo tuoj po karo. Ten aprašomas maždaug visas penktasis dešimtmetis.
Gal tada ir prasidėjo Komarovskių palaidojimų vietų naikinimas. Manau, kad per google galima tą tekstą surasti.

Įdomu Reikės pagooglinti.

[Civis]

Šiandieniniame grokiskis.lt straipsnyje, kalbant apie kavoliškiečių rodomą dėmesį dvaro istorijai, rašoma

...ir net gatvė pavadinta Komaro gatve.

Pala, pala, kokio dar Komaro Iš tiesų Kavoliškyje yra Komaro gatvė. Tai didelis nesusipratimas, nes Komarai ir Komorovskiai yra dvi skirtingos Lietuvos grafų giminės; nesusijusi kilmė, skirtingi herbai ir t.t. Čia tas pats, kas Radvilų atminimui gatvę pavadinti Chodkevičių vardu, tik tiek, kad Komarų ir Komorovskių pavardės panašios. Šiaip jau turėtų šią nemalonią klaidą kažkas ištaisyti. O šiaip panašu, kad, kaip rašyta kitame straipsnyje:

Rokiškio gyventojai tik atsimena, kad [Kavoliškio] dvare gyveno „kažkokie lenkai grafai“.

Na, gal dabar dažnai minima Komorowskio pavardė primins, kad Kavoliškyje derėtų gatvę vadinti ne Komaro, o Komorovskio vardu. Ir kaip niekam iki šiol neužkliuvo?


maps.lt