Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių kalba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Kecal Rodyti pranešimą
    Jei tik išgirstu žodį „tarybinis“, kalbant apie Sovietų Sąjungą, man iškart įsijungia perspėjimo signalas. Labai ryški skirtis, susijusi su okupacinio režimo vertinimu visuomenėje.
    Man, mažai gyvenusiam toje Sovietų Sąjungoje, jokių tokių asociacijų nėra. Abu žodžiai teturi vadovėlinę prasmę, ir dar enciklopedijų spalvas simbolizuoja (žalią ir raudoną). Manau, kad daugumai bendraamžių ir jaunesnių tai absoliučiai to paties svorio žodžiai, tiesiog dabar visi įpratę sakyti sovietų. Nemanau, kad dažnas galėtų paaiškinti platesnį kontekstą.
    Paskutinis taisė ifl; 2024.02.01, 09:18.

    Comment


      Tikrai labai daug gyvų iškasenų, jei tik pradeda kalbėti apie „tarybinius laikus“, būtinai juos pagiria, ar kažką nemalonaus apie nepriklausomybės laikotarpį pasako. Ačiū, man tokių asociacijų nereikia, niekada nesakau „Tarybų Sąjunga“ ir nesakysiu. Sovietai nėra ir nebuvo tikros tarybos, tą pabrėžia iš esmės visos svarbiausios kalbos.

      Comment


        Beje, kiek radau, tik lietuvių ir latvių(?) kalbose yra žodis "buožė", visomis kitomis kalbomis (pvz., estiškai) yra "kulak". Įdomu, iš kur kilęs šis žodis.
        Paskutinis taisė digital; 2024.02.01, 15:51.

        Comment


          Parašė digital Rodyti pranešimą
          Beje, kiek radau, tik lietuvių ir latvių(?) kalbose yra žodis "buožė", visomis kitomis kalbomis (pvz., estiškai) yra "kulak". Įdomu, iš kur kilęs šis žodis.
          Smulkūs laisvieji žemdirbiai carinės Rusijos laikais. Jų daug buvo dabartinėj rytų Ukrainoj ir besiribojančiose Rusijos teritorijose. Iš principo Holodomoras ir taikėsi pagrinde į šitą visuomenės sluoksnį.

          Etimologinė kilmė atseit nuo kumščio. Buvo laisvi, bet nedaug ką turėjo, tai miegodavo ant savo kuloko.

          Comment


            Mano klausimas labiau kodėl lietuvių kalboje tam yra atskiras žodis? T.y. ne iš kur kulak, o iš kur buožė?
            Paskutinis taisė digital; 2024.02.01, 16:30.

            Comment


              Parašė digital Rodyti pranešimą
              Mano klausimas labiau kodėl lietuvių kalboje tam yra atskiras žodis? T.y. ne iš kur kulak, o iš kur buožė?
              Kažkada tego girdėt versiją, kad nuo senovinių svarstyklių pavadinimo kurias vadindavo buožėmis. Kai tokie valstiečiai sverdavo kiek užaugino ir galėdavo parduoti.

              Comment


                Parašė digital Rodyti pranešimą
                Mano klausimas labiau kodėl lietuvių kalboje tam yra atskiras žodis? T.y. ne iš kur kulak, o iš kur buožė?
                Manau todėl, kad buožė yra ginklas su kietu kamuoliu ant strypo => tvirtas, sunkiai palaužiamas, užsispyręs, panašiai kaip kumštis (o ne plaštaka) yra jėgos simbolis. Lietuvių kalboje visuomet buvo vengiama skolinių ir stengiamasi surasti vietinius pakaitalus.

                Comment


                  Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                  Smulkūs laisvieji žemdirbiai carinės Rusijos laikais. Jų daug buvo dabartinėj rytų Ukrainoj ir besiribojančiose Rusijos teritorijose. Iš principo Holodomoras ir taikėsi pagrinde į šitą visuomenės sluoksnį.

                  Etimologinė kilmė atseit nuo kumščio. Buvo laisvi, bet nedaug ką turėjo, tai miegodavo ant savo kuloko.
                  Jie buvo stambiausi tuo metu esantys valstiečiai, o ne smulkūs. Smulkūs būtų šiais laikais.

                  Comment


                    Apie dažną urban legendą, kad naujų nesąmoningų žodžių prigalvoja kalbininkai:
                    Naujus žodžius kuria ir Skvernelis, ir Čepulis – naujadarų kalboje atsiranda ne tik dėl kalbininkų
                    Lietuvių kalbos instituto mokslininkės Agnės Aleksaitės teigimu, mūsų visuomenėje „yra paplitusi nuomonė, kad naujus, keistus ir kvailus žodžius kuria tik kalbininkai“. Tam antrino ir bendrinės kalbos normų tyrėja, vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė, ji tikino, kad šis mitas atėjęs dar iš 19 a. pabaigos.

                    „Tas mitas, žinoma, turi pagrindą, nes 19 a. pabaigoje, kai kūrėsi bendrinė kalba, tikrai daug naujų žodžių yra sukūrę kalbininkai ir, žinoma, pirmiausia prieš akis mums iškyla kalbininkas Jonas Jablonskis. Jis sukūrė labai daug naujų žodžių, kuriuos mes vartojame ir šiandien“, – Vilniaus knygų mugės diskusijoje pasakojo R. Miliūnaitė.

                    „Žmonės dažniausiai nežino, kad tokius žodžius siūlo pirmiausia specialistai, o kalbininkas jau žiūri darybą ir tada Lietuvių kalbos komisija patvirtina arba nepatvirtina“, – teigė J. Žilinskas. Pasak jo, žmonės dažnai nesupranta tų laiptelių, kaip atsiranda žodis.

                    Kaip pavyzdį rašytojas pateikė žodį „vaizduoklis“, kurį „prisiėmė“ vienas iš pirmųjų informatikos dėstytojų.

                    Comment


                      Parašė digital Rodyti pranešimą
                      Apie dažną urban legendą, kad naujų nesąmoningų žodžių prigalvoja kalbininkai:
                      Naujadarų kūrimas šiaip jau yra labai demokratiškas, atviras procesas.
                      If a lion could speak, we could not understand him.

                      Comment


                        Comment

                        Working...
                        X