[LT] Lietuvos stačiatikių cerkvės

[Romas]

Valkininkų Švč. Marijos Aplankymo bažnyčia ir buvęs pranciškonų vienuolynas, perstatyti į stačiatikių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus cerkvę ir kareivines, apie 1904-1905 m. Fot. Adomas Daukša


Bažnyčių vaizdai XX amžiaus pradžioje. Stiklo negatyvų rinkinys. Sud. Diana Streikuvienė, Vida Kuraitė, 2016. Lietuvos nacionalinis muziejus

Atrodo, šioje temoje nebuvo Valkininkų cerkvės.
Sunku patikėti, kad Valkininkuose stovėjo toks ne visiškai su palinka derantis (tiksliau, visiškai neįsipaišantis į aplinką) pastatas

[laimutis]

Atrodo, šioje temoje nebuvo Valkininkų cerkvės.
Sunku patikėti, kad Valkininkuose stovėjo toks ne visiškai su aplinka derantis (tiksliau, visiškai neįsipaišantis į aplinką) pastatas

1635 m. Naugarduko vaivada Mikalojus Kristupas Chaleckis su žmona Marija Eleonora Valkininkuose fundavo pranciškonų vienuolyną. 1832 m. uždaryto vienuolyno Loreto Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje 1866 m. buvo įrengta ir pašventinta laikina Šv. Mikalojaus cerkvė. 1883 m. buvusi pranciškonų bažnyčia perstatyta pagal architekto Aleksejaus Polozovo projektą: nugriauti bokštai, rekonstruotas fasadas, pastatas įgavo rusų „bizantiškojo" stiliaus bruožų. 400 tikinčiųjų pritaikyta cerkvė, skirta caro valdžios pareigūnams ir jų šeimos nariams bei vienuolyno patalpose įkurdintos Ufos pėstininkų kuopos kariams, pašventinta 1883 m. gruodžio 10 d. 1941 m. vokiečių kariuomenė, visoje teritorijoje aplink buvusį vienuolyną įkūrė koncentracijos stovyklą. Artėjant frontui, vokiečiai pasitraukdami susprogdino buvusio vienuolyno pastatą ir cerkvę. Pokario metais griuvėsius ardė ne tik 1953 m. vienuolyno teritorijoje pradėtas statyti kolūkio gamybinis korpusas, bet ir vietos gyventojai griuvėsius išnešiojo po plytą.

Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas. 1839 m. brėžinys



Daugiau vaizdų su nuorodomis esu sukėlęs čia: (20+) Facebook

[laimutis]

Birštono Šv. Panteleimono filijinė cerkvė. Apie 1904-1905 m. Fot. Adomas Daukša
Cerkvė pastatyta 1896 m. už kurorto poilsiautojų lėšas. Buvo Kauno Šv. Aleksandro Neviškio soboro filija. Veikdavo tik vasarą, kurorto sezono metu. 1924 m. išardyta, 1925 m. medinis cerkvės pastatas už 3000 litų parduotas Naujosios Ūtos katalikų parapijai.



Bažnyčių vaizdai XX amžiaus pradžioje. Stiklo negatyvų rinkinys. Sud. Diana Streikuvienė, Vida Kuraitė, 2016. Lietuvos nacionalinis muziejus

[laimutis]

Dūkštų Šv. Onos cerkvė. Apie 1904-1905 m. Fot. Adomas Daukša
XVII a. viduryje Dūkštų bažnyčiai fundaciją suteikė vietos dvaro savininkė Darata Daubarienė. Nuo XVIII a. vidurio bažnyčią globojo Vilniaus pijorai, klebonu buvo Vilniaus pijorų vienuolyno rektorius. Panaikinus pijorų ordiną ir uždarius vienuolyną, Dūkštose apsigyveno paskutinis pijorų provincijolas ir rektorius Joachimas Dembinskis. Jo rūpesčiu ir pastangomis 1850-1856 m. pagal architekto Tomo Tišeckio projektą pastatyta dabartinė mūrinė Šv. Onos bažnyčia. 1868 m. ji buvo uždaryta ir paversta cerkve. 1918 m. grąžinta katalikams.



Bažnyčių vaizdai XX amžiaus pradžioje. Stiklo negatyvų rinkinys. Sud. Diana Streikuvienė, Vida Kuraitė, 2016. Lietuvos nacionalinis muziejus

[Romas]

Švenčionių cerkvė
Foto 2023.03


Informacinė lenta

[Romas]

Švenčionių cerkvė
Vaizdas iš rytų






Vaizdas iš šiaurės




Vaizdas iš vakarų, nuo Vilniaus gatvės

[Romas]

Švenčionių cerkvė
Vertikalios nuotraukos 2023.03


Iš priekio cerkvės kartais suplonėja