Mokslas ir visata

[Aug1z]

Parašė pauliaK

Paistalas kažkoks ir nieko daugiau. Kas ten turi būt per debesis, kad per 7 metus nukeliautų 28 000 šviesmečių. Taip išeina, kad jo greitis yra 4000 kartų didesnis už šviesos , jau nebekalbu apie ruošiamus erdvėlaivius skridimui į kitas galaktikas , reiks pasistengt norint padaryt ervėlaivį, kuris bent 4001k. už šviesą greičiau skristų (kad nuo debesies pabėgtume ). Atsibuskit...

Už 28 000 šm mūsų galaktikos centras su juodąja skyle, o ne debesis

O va šitai tai prajuokino:

"Mokslininkai jau kalba ir apie galimybes išgelbėti Žemę arba bent jau jos dalį, paleidus kosminį laivą į Andromedos galaktiką, esančią už 2,1 milijono šviesmečių nuo Žemės."

Žmogui su savo technologijom ten nusigauti prireiktų kelių šimtų mln. metų, kokio velnio nežiūrėti į paukščių taką, kur jau ne viena planeta žinoma kaip potencialiai tinkama gyvybei, o mes to savo paukščių tako mažiau nei 0,00000000001% ištyrę

[Aš]

Parašė Tomasl

Mieli kolegos visas staripsnis nuo pradžių iki galo prieštarauja pats sau, tiesiog pamirškime ir tiek

Duok Dieve

[Thomasasz]

Nu aš tą patį sakau... Čia paistalai.. Nieko rimto, manau

[Aug1z]

Parašė Thomasasz

Nu aš tą patį sakau... Čia paistalai.. Nieko rimto, manau

Dėl to debesies tai nesiimsiu vertinti paistalai ar ne, nes nežinau, bet dėl kosminio laivo pasiuntimo į Andromedą tai juokingi paistalų paistalai

[Tomasl]

Mieli kolegos visas staripsnis nuo pradžių iki galo prieštarauja pats sau, tiesiog pamirškime ir tiek

[spirit]

Parašė Tomasl

Mieli kolegos visas staripsnis nuo pradžių iki galo prieštarauja pats sau, tiesiog pamirškime ir tiek

Tai gal apšviesk kas tame straipsnyje tau yra nelogiška (išskyrus mūsų apkalbėtą "kelionę" į galaktikos centrą)?

[Tomasl]

Ši debesėlį (kometų uodegos drėkiasi šimtus milijonų kilometrų)
jai jam kokia tai antgamtinė jėga ir būtų suteikta skrajoti po galaktiką, tai jį be didesnio vargo pačiuptu bet kokios padoresnės žvaigždės gravitacijos laukas ir akimirksniu "sunemniuotu"
.Kaip jis tas žvaigždes ryja ?
Jai kas butu nustatės kad kažkatai sufuormuoja juoduoji skylė, tai be nobelio premijos čia neišsisuktumėm.
pasirodo kad galaktikos centras yra ties kažkur 28000 tk. šm, kai pati galaktika kuri yra disko formos yra apie 100000 tk. šm.skersmens
Pasidomėkit ar yra kada nor kembridže buvos toks Albertas Š.
ir t.t..
Tiesiog toliau neturiu noro po kažkienotais sukurtais, absurdiškais nonsansai knaisiotis.

[Thomasasz]

Tas debesis — totali, tragiška, klaiki, nesveika, beprotiška, siaubinga, absurdiška nesąmonė. Va, kaip

Jūs tikitės kada nors pakilt į kosmosą? Dabar, regis, Virgin Galactic jau greit siūlys keliones į „virš debesų“ (na, ten kažkiek, regis, 100 km) papigiaja — 100 000 doleriukų Iš mano pasisakymo reikia suprast, kad aš tikiuosi D

[Thomasasz]

Kaip bendrausime su nežemiškosiomis civilizacijomis?

SETI (Nežemiško proto paieška, angl. Search for ExtraTerrestrial Intelligence) mokslininkams planuojant pirmąjį kontaktą su nežemiškąja civilizacija, kyla klausimas, į ką kreiptis patarimo dėl būsimų problemų, galinčių kilti bendraujant? Aišku, į antropologus, kurių darbo pobūdis – bendravimas su svetimomis kultūromis. Taigi pastaruosius kelerius metus SETI institute susirenka antropologai ir kitų mokslo šakų specialistai, mėginantys permesti tiltą per bedugnę, skiriančią žmogiškąją ir nežemiškąsias civilizacijas. Neseniai toks susitikimas įvyko San Chosė (San Jose) mieste Kalifornijoje, JAV. Jo tikslas buvo rasti ką nors universalaus, tinkančio bet kuriai kultūrai ir panaudoti tai kuriant žinutes, kurios būtų suprantamos nepriklausomai nuo Žemės išsivysčiusioms civilizacijoms. NASA istorikas Stevenas Dickas sako, kad neįmanoma nuspėti nežemiškojo proto prigimties, tačiau vienas dalykas yra tikras: jeigu jis egzistuoja, tai turėjo vystytis ir atitinkama kultūra.
SETI mokslininkams nežemiškų civilizacijų įvairovės problema atrodo įveikiama dėl vienos paprastos priežasties: jei ten buvo sukurtas radijo aparatas ar lazeris, mūsų ir jų civilizacija jau turi kažką bendro. Žinoma, gali egzistuoti netikėčiausių pavidalų gyvybės formų, tačiau jeigu jos negali pasiųsti jokio signalo į tarpžvaigždinę erdvę, mes galbūt niekada nesužinosime apie jų egzistavimą. O tam, kad sukurtų ryšių technologiją, nežemiški protai turi pažinti tuos pačius matematikos ir fizikos dėsnius, kuriuos žinome ir mes. Galbūt jie nekalba angliškai, kiniškai ar lietuviškai, tačiau jie turi žinoti algebrą ir geometriją.
Keli San Chosė susitikimo dalyviai suabejojo, ar būtinai žmogiški būdai suprasti Visatą turi atsispindėti ir kitose planetose. Anot istorikės Širlės Vulf (Shirley Woolf), negalima pasikliauti matematika kaip vienintele bendravimo su nežemiškosiomis civilizacijomis priemone. Jei matematika yra tiesioginis Visatos struktūros atspindys, tai ji turi būti žinoma ir kitų planetų mokslininkams, tačiau S. Vulf priminė kitų žymių mokslininkų idėją, kad matematika gali būti žmogaus kūrinys, atspindintis specifinę žmogaus kūno struktūrą. Pavyzdžiui, vargu ar atsitiktinumas yra tai kad žmogus turi 10 rankos pirštų, ir mums patogu naudotis dešimtaine skaičiavimo sistema. Kitų planetų gyventojams, kurių galūnės ar čiuptuvai baigiasi kitu išaugų skaičiumi, lygiai tokia pat natūrali gali atrodyti juo pagrįsta skaičiavimo sistema. Žinoma, jei įvairiose civilizacijose būtų skirtinga tik skaičiavimo sistema, matematika tikrai galėtų būti kosminis Rozetės akmuo. Juk ir mes dažnai naudojame, pavyzdžiui, dvejetainę sistemą, o dešimtainė skaičiavimo sistema, be abejonės, nėra vienintelė netgi Žemėje.
Kas tada, jei skirtumai tarp civilizacijų daug gilesni, ir matematika atspindi daug fundamentalesnius dalykus, susijusius su mūsų pasaulio suvokimu, tokius kaip pojūčiai, padedantys gauti informacijos apie mus supančią aplinką?
Kaip būtybės, daugiausiai priklausomos nuo regos ir klausos, mes gebame suprasti ir pajusti dalykus, kurie vyksta trimatėje erdvėje.
Pojūčiai mums leidžia atskirti dalykus ir laike: mums egzistuoja praeitis, dabartis ir ateitis. Bet jei tektų pasikliauti vien tik uosle, kaip mes suprastume praeitį, dabartį ir ateitį? Ar mūsų laiko ir erdvės suvokimas nebūtų šiek tiek miglotas? Jeigu mes negalėtumėm griežtai apibrėžti „čia“ arba „ne čia“, o naudotume „gal čia“, „gal nebėra“ kategorijas? Ar tada matematika galėtų atspindėti mūsų santykį su supančiu pasauliu, ir ar tada sakytume, kad „1 + 1 = 2“, o gal sakytume: „maždaug 1 + maždaug 1 = apytikriai 2“? Gal griežtumo ir neapibrėžtumo sąvokos skirtingose civilizacijose skirtingai suprantamos? Tuomet suprasti būtybes, kurios kitaip suvokia pasaulį, būtų dar sunkiau.
„Viena vertus, SETI projektas yra eksperimentinė dirbtinių kosminių signalų paieška, tačiau jau vien kalbėdama apie galimą kontaktą, SETI taip skatina daugybės įvairiausių teorijų apie svetimų pasaulių kultūras atsiradimą“, – sako antropologė Katrina Dening (Kathryn Denning). Iš tiesų SETI viltis yra gauti nenuginčijamus įrodymus, kad nežemiškosios civilizacijos egzistuoja, tačiau svarbu ir tai, kokį poveikį šios paieškos gali turėti mūsų pasauliui, nepriklausomai nuo to, ar bus gautas signalas iš kitos žvaigždės. „Tikras kontaktas tarp žmonijos ir kito pasaulio civilizacijos gali turėti globalinį poveikį, tačiau net ir tokių galimybių svarstymas grynai hipotetiniu lygmeniu leidžia kitu kampu pažvelgti į mus pačius ir mūsų ateitį“, – sako K. Dening.

http://mokslasplius.lt/mokslo-naujie...ultura-kosmose

Ką manote? ;D

[spirit]

Parašė Thomasasz

Tas debesis — totali, tragiška, klaiki, nesveika, beprotiška, siaubinga, absurdiška nesąmonė. Va, kaip

tai gal tavo studijos ar darbas susijęs su astronomija, kad taip žinai?

Kadangi aš esu beveik visiškas 0 astronomijoje, tai ir noriu sužinoti daugiau apie tą "debesį"

[Andrew]

Yra atliktas labai idomus paskaiciavimas. Zinoma, kad gyvybei egzistuoti reikia daug ivairiausiu salygu. Zemeje ilgaainiui butent susikloste salygos, kurios leido atsirasti gyvybei, tai leme aplinkybiu visuma.

Mokslininkai, remdamiesi vien tik tikimybiu teorija, paskaiciavo tikimybe ir galimybe , kad visatoje dar kur nors galetu pasikartoti visos aplinkybes ir salygos, leidziancios atsirasti gyvybei. Buvo ivertintas milziniskas dalies visatos dydis. Nustatyta, kad pagal tikimybiu teorija (ivertinus visa neaprepiama visatos dydi) visos salygos ir aplinkybes , butinos gyvybei (artimos Zemes planetai), dar turetu pasikartoti minimum 10 000 kartu.

ta prasme dar turi buti 10 000 planetu, visiskai panasiu i Zeme.

Is tikruju sunku patiketi, kad mes esame vieni...Bet is tikruju kaip viskas pasikeistu, jeigu viena diena mes susidurtume su kita gyvybe.

[spirit]

Parašė Andrew

Is tikruju sunku patiketi, kad mes esame vieni...Bet is tikruju kaip viskas pasikeistu, jeigu viena diena mes susidurtume su kita gyvybe.

Aš, asmeniškai, norėčiau susitikt su tokiu "kaimynu", bet tik tuo atveju, jei jis bus nors kiek panašus į žmogų

[Aš]

Turėtų būt daugumai jau matytas. Daugumai, bet gal ne visiems:

[spirit]

Wtf? Kas ten buvo?

[Aš]

Parašė spirit

Wtf? Kas ten buvo?

Kai eisi miegot pasižiūrėk po savo lova Ir ne "WTF", bet WTC (žinau, ką reikšia "wtf")

[Thomasasz]

Ten atseit buvo NSO... Bet prisimenu žiūrėjau per REN TV kažkada laidą, kurioje pasakė kad čia sumontuotas ir suvaidintas vaizdelis

[Jony]

Parašė Thomasasz

Ten atseit buvo NSO... Bet prisimenu žiūrėjau per REN TV kažkada laidą, kurioje pasakė kad čia sumontuotas ir suvaidintas vaizdelis

As nesuprantu tokiu filmuku naudos dauk yra visokiu klipu su nso, bet kokia nauda juk jie visi suvaidinti, atsimenu kaskada rode dokumentini seriala apie visokius nso ir ateiviu lekstes liktais per btv ar tv3

[Svecias]

Malaizijos ministras-pirmininkas paskelbė apie ambicingus planus 2020 metais organizuoti pilotuojamą skrydį į Mėnulį. 2007 metų rudenį pirmasis Malaizijos kosmonautas turėtų apsilankyti Tarptautinėje kosminėje stotyje.

[Svecias]

Amerikiečiai svajoja kolonizuoti mėnulį

[Thomasasz]

Deja, neįsivaizduoju ;/ Per 5sek ir Kaune... Geras