Plokščiai - tylus miestelis prie Nemuno, esantis gražiausios Panemunės atkarpos viduryje tarp Ilguvos ir Gelgaudiškio (kitame krante - tarp Veliuonos ir Raudonės).
Nemunas senais laikais buvo pagrindinis prekybos kelias. Plokščiai XIX a. buvo kelis kartus didesni nei dabar.
Pagal 1888 m. Suvalkų gubernijos gyvenviečių sąrašą Spisski naselionnych miest Suvalkskoj guberniji, kurį sudarė Eduradas Volteras (išspausdinta 1901 m. S.Peterburge):
- Plokščiuose (Blagoslovienstvo) gyveno 764 žmonės, iš kurių 594 lietuviai (378 katalikai ir 216 evangelikų liuteronų, namie vartoję vokiečių kalbą) bei 170 žydų (visi- judėjų tikėjimo);
- Plokščių palivarke (Folvark Blagolovievnstvo) gyveno 177 žmonės - 173 lietuviai (iš jų 8 liuteronai, namie kalbėję vokiškai) ir 4 lenkai;
- Antakalniškiuose gyveno 296 žmonės (visi - lietuviai Romos katalikai).
Įdomu, kad šiuose 3 kaimuose, kur iš viso gyveno 1237 žmonės, tik 97 iš jų nurodė, kad mokėjo mokėjo skaityti ir rašyti lietuviškai, 33 - rusiškai, 12- lenkiškai.
Vikipedija mini, kad 1891 m. Plokščiuose gyveno 641 žmogus. Kažkodėl Plokščiai nepaminėti tarp tų gyvenviečių, kur per 1897 m. gyventojų surašymą buvo daugiau nei 500 gyventojų.
Vikipedija nemini, kiek Plokščiuose gyveno žmonių per 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą. Br.Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini tuomet buvusius 455 gyventojus Plokščių miestelyje ir dvare.
Sovietmečiu miestelis smuko - gyventojų sumažėjo nuo 640 (1959 m.) iki 417 (1986) m.). Per 2001 metų surašymą Plokščiuose gyveno 406 žmonės, o 2011 m. gyventojų sumažėjo iki 378. Antakalniškiuose 2011 buvo tik 32 gyventojai.
Administraciniu požiūriu pokyčių buvo nedaug.
Caro laikais Plokščiai (Blogoslovenstvo, Błagosławieństwo) buvo Suvalkų gubenijos Naumiesčio apskrities valsčiaus centras (Suval'skaja gubernija, Vladislavovskij ujezd, gmina Blogoslovenstvo / Gubernia suwalska, Powiat władysławowski, gmina Błagosławieństwo)
Lietuvos laikais Plokščiai buvo Šakių apskrities valsčiaus centras, nuo 1950 m. -Šakių rajono apylinkęs centras. Šakių (Naumiesčio) apskritis / rajonas išliko praktiškai tose pačiose ribose nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio, neskaitant 1950-1959 m., kai buvo mažesni rajonai.
Plokščiai yra palikę savo pėdsaką lituanistikos ir lietuvių tautinio atgimimo istorijoje.
Čia gyveno teisėjas ir knygnešys Petras Kriaučiūnas. Susisiekimas Nemunu anuomet buvo gana patogus. Jo namuose dažnai lankydavosi Vincas Kudirka, taip pat lankėsi J. Jablonskis, A.Baranauskas, Vaižgantas. Plokščius išgarsino 1894 ir 1895 m. čia viešėjęs Helsinkio profesorius Jooseppi Mikkola kartu su žmona Maila Talvio.
Daugiau apie P.Kriaučiūną ir jo svečius:
Lietuvos aidas, 2005 08 22, nr. 193:
V.Žeimantas. Nemunėlis bėgo kaip skystas sidabrashttp://www.versme.lt/talvio.htm
Labai apgailėtina, kad įžymusis P.Kriaučiūno namas buvo nugriautas apie 1926 metus (taip rašoma Br.Kviklio "Mūsų Lietuvoje").
Br. Kviklys savo enciklopedijoje mini, kad čia buvo aktyvesnis XIX a. tautinis sąjūdis, 1905 m. įvykiai, po I pasaulinio karo vyko dvarų parceliacija, tačiau nieko išskirtinio nenurodo.
Įdomi užuomina, kad iki žemės reformos miestelis buvo tik žemutinėje terasoje (išskyrus bažnyčią), tačiau ir tarpukaryje prasiplėtus miestleiui dauguma įstaigų ir parduotuvių buvo apačioje.
Plokščių bendruomenė turi savo puslapį internete http://www.ploksciai.lt/index.php
Plokščių miestelis nuo 2000.03.23 turi herbą.
Herbo mėlyname lauke vaizduojamas ant auksinio skersinio kabantis auksinis varpas:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Plok%C...i%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2016.02.15
Nemunas senais laikais buvo pagrindinis prekybos kelias. Plokščiai XIX a. buvo kelis kartus didesni nei dabar.
Pagal 1888 m. Suvalkų gubernijos gyvenviečių sąrašą Spisski naselionnych miest Suvalkskoj guberniji, kurį sudarė Eduradas Volteras (išspausdinta 1901 m. S.Peterburge):
- Plokščiuose (Blagoslovienstvo) gyveno 764 žmonės, iš kurių 594 lietuviai (378 katalikai ir 216 evangelikų liuteronų, namie vartoję vokiečių kalbą) bei 170 žydų (visi- judėjų tikėjimo);
- Plokščių palivarke (Folvark Blagolovievnstvo) gyveno 177 žmonės - 173 lietuviai (iš jų 8 liuteronai, namie kalbėję vokiškai) ir 4 lenkai;
- Antakalniškiuose gyveno 296 žmonės (visi - lietuviai Romos katalikai).
Įdomu, kad šiuose 3 kaimuose, kur iš viso gyveno 1237 žmonės, tik 97 iš jų nurodė, kad mokėjo mokėjo skaityti ir rašyti lietuviškai, 33 - rusiškai, 12- lenkiškai.
Vikipedija mini, kad 1891 m. Plokščiuose gyveno 641 žmogus. Kažkodėl Plokščiai nepaminėti tarp tų gyvenviečių, kur per 1897 m. gyventojų surašymą buvo daugiau nei 500 gyventojų.
Vikipedija nemini, kiek Plokščiuose gyveno žmonių per 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą. Br.Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini tuomet buvusius 455 gyventojus Plokščių miestelyje ir dvare.
Sovietmečiu miestelis smuko - gyventojų sumažėjo nuo 640 (1959 m.) iki 417 (1986) m.). Per 2001 metų surašymą Plokščiuose gyveno 406 žmonės, o 2011 m. gyventojų sumažėjo iki 378. Antakalniškiuose 2011 buvo tik 32 gyventojai.
Administraciniu požiūriu pokyčių buvo nedaug.
Caro laikais Plokščiai (Blogoslovenstvo, Błagosławieństwo) buvo Suvalkų gubenijos Naumiesčio apskrities valsčiaus centras (Suval'skaja gubernija, Vladislavovskij ujezd, gmina Blogoslovenstvo / Gubernia suwalska, Powiat władysławowski, gmina Błagosławieństwo)
Lietuvos laikais Plokščiai buvo Šakių apskrities valsčiaus centras, nuo 1950 m. -Šakių rajono apylinkęs centras. Šakių (Naumiesčio) apskritis / rajonas išliko praktiškai tose pačiose ribose nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio, neskaitant 1950-1959 m., kai buvo mažesni rajonai.
Plokščiai yra palikę savo pėdsaką lituanistikos ir lietuvių tautinio atgimimo istorijoje.
Čia gyveno teisėjas ir knygnešys Petras Kriaučiūnas. Susisiekimas Nemunu anuomet buvo gana patogus. Jo namuose dažnai lankydavosi Vincas Kudirka, taip pat lankėsi J. Jablonskis, A.Baranauskas, Vaižgantas. Plokščius išgarsino 1894 ir 1895 m. čia viešėjęs Helsinkio profesorius Jooseppi Mikkola kartu su žmona Maila Talvio.
Daugiau apie P.Kriaučiūną ir jo svečius:
Lietuvos aidas, 2005 08 22, nr. 193:
V.Žeimantas. Nemunėlis bėgo kaip skystas sidabrashttp://www.versme.lt/talvio.htm
Labai apgailėtina, kad įžymusis P.Kriaučiūno namas buvo nugriautas apie 1926 metus (taip rašoma Br.Kviklio "Mūsų Lietuvoje").
Br. Kviklys savo enciklopedijoje mini, kad čia buvo aktyvesnis XIX a. tautinis sąjūdis, 1905 m. įvykiai, po I pasaulinio karo vyko dvarų parceliacija, tačiau nieko išskirtinio nenurodo.
Įdomi užuomina, kad iki žemės reformos miestelis buvo tik žemutinėje terasoje (išskyrus bažnyčią), tačiau ir tarpukaryje prasiplėtus miestleiui dauguma įstaigų ir parduotuvių buvo apačioje.
Plokščių bendruomenė turi savo puslapį internete http://www.ploksciai.lt/index.php
Plokščių miestelis nuo 2000.03.23 turi herbą.
Herbo mėlyname lauke vaizduojamas ant auksinio skersinio kabantis auksinis varpas:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Plok%C...i%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2016.02.15
Comment