IT. Sardinija / Sardegna

[Vaidas]

Sardinija - antra pagal dydį sala Viduržemio jūroje (po Sicilijos), priklausanti Italijai.

Sala turi turtingą istoriją, prieš ~4 tūkstančius metų čia vyravo Nuragijos civilizacija, vėliau Sardinija priklausė Romos imperijai, Vandalams, Bizantijos Imperijai. Viduramžiais Sardinija buvo Ispanijos kontrolėje, o 1861, susivienijus Italijai, tapo jos dalimi.

Kaip įprasta, Sardinijos miestuose ir miesteliuose neužsibuvau, ir daugiau laiko praleidau fotografuodamas nuostabius salos peizažus.

Castelsardo - ant uolos įkurtas miestelis Sardinijos šiaurėje.

[Vaidas]

Tipiškas gynybinis bokštas.




Saulėtekis virš Pelosos paplūdimio.




Žemyninėje Italijoje vėjo elektrinių teko matyti labai nedaug, tačiau Sardinijoje jos yra įprasta peizažo dalis.




Golfo Aranci, įlanka Sardinijos rytuose. Tolumoje matosi Figarolo bei Tavolara salos.

[Vaidas]

Tavolara - milžiniška iš vandens kyšanti uola. Dėl plataus kampo nuotraukoje ji neatrodo labai didelė, tačiau uolų aukštis siekia daugiau nei 500 metrų, o salos ilgis yra apie 5 km.





Porto San Paolo prieplauka.

[Vaidas]

Gennargentu nacionalinis parkas.





SS125, vienas smagiausių kelių, kuriais yra tekę važiuoti.




Goroppu kanjonas - vienas didžiausių Europoje.




Paskutinis saulėlydis vakarinėje pakrantėje, netoli Alghero miesto.

[Vaidas]

Kadangi pagaliau atsirado šiek tiek laisvo laiko, pasidalinsiu dar keletu kadrų iš kelionės šių metų balandį. Praėjusį lapkritį skridau į Alghero ir aplankiau šiaurinę salos dalį, o šiemet keliavau į Cagliarį ir daugiau laiko praleidau salos pietuose.

Punta Foghe iškyšulys, ties kuriuo Mannu upė įteka į jūrą.




Kaip visur Sardinijoje, vandens skaidrumas tiesiog kerintis.





Sos Molinos krioklys

[Vaidas]

Plynaukštė Gennargentu nacionaliniame parke.

[Vaidas]

Ši vieta paliko tokį didelį įspūdį, kad nusprendėme čia sugrįžti saulėlydžiui. Deja, buvo pernelyg debesuota, nors nuotraukoms toks dangus gal netgi geresnis








Pakeliui užsukome į Ispuligi de Nie įlanką. Iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į pakrantės uolas. Centre matomos uolos viršūnė vadinama "Punta Giradili". Kaip išsiaiškinome, ji pasiekiama takeliu, taigi nusprendėme čia užsiropšti kitos dienos saulėtekiui.

[Vaidas]

Nors automobiliu galima atvykti beveik iki viršūnės, pėsčiomis lieka apie 1 km horizontaliai ir 100 m vertikaliai. Atrodo, nedaug, tačiau dėl ypač sudėtingo paviršiaus, tai užtrunka apie valandą. Gerai, kad išsiruošėme gerokai prieš saulėtekį.




Esame 700 m aukštyje - tarp 2 debesų sluoksnių.




Praėjusiame pranešime matyta įlanka iš viršaus.




Nusileidę vėl užsukame į Ispuligie de Nei. Kalno viršūnė jau paskendusi debesyse.




Prieš kelionę namo vėl užsukame į vakarinę salos pakrantę. Uola "Pan di zucchero" ("Cukraus gabalėlis") Masua įlankoje.






Kol kas tiek. Tikiuosi, tai nebuvo paskutinė mano kelionė į šią salą

[Budulis]

Šaunuolis! Labai gražių nuotraukų padarei, tinkamai pateikei gamtos tos vietos grožį ir žavesį
Jaučiu, buvo grynas malonumas keliauti po tokią vietą su fotiku rankose

[Vaidas]

Dėkui
Iš tikrųjų, aplankytos vietos buvo tiesiog nuostabios. Vienas smagiausių dalykų yra tai, kad Sardinija, kaip ir Korsika, dar nėra labai atrastos fotografų. Net pačiuose vaizdingiausiuose taškuose mes su kolega buvome vieninteliai fotografuojantys. Tuo tarpu žemyninėje Italijoje, ar, pvz., Škotijoje, nuvykus į žinomesnę vietą dažniausiai "dalinsiesi" vaizdą su dar 5-10 kitų Žinoma, tas taip pat leidžia padaryti labiau unikalių kadrų.