Didysis Naugardas (kitaip dar Didysis Novgorodas, Naugardas arba Novgorodas - paskutinis variantas man arčiausiai dūšios) - miestas Rusijos šiaurės vakaruose, maždaug 500 km į šiaurės vakarus nuo Maskvos ir 170 km į pietus nuo Sankt Peterburgo. Novgorodo srities centras ir didžiausias miestas (~220 tūkstančių gyventojų).
Miesto herbas:
Miestas yra vienas seniausių Rusijoje, pirmą kartą paminėtas dar 859 m. Prie Volchovo upės - svarbaus prekybinio kelio - įsikūręs miestas netruko suklestėti. Kijevo Rusios laikais Novgorodas buvo antru pagal svarbą tos šalies miestu (svarbiausiu, kaip tikriausiai supratote, buvo Kijevas), nuo 1136 iki 1478 m. - didelę šiaurės rytų Europos dalį užėmusios Novgorodo respublikos sostine bei priklausė Hanzos miestų sąjungai.
Antroje XV a. pusėje į Novgorodo nepriklausomybę ėmė kėsintis Maskva ir po keletos karų, 1478 m. maskoliai užėmė Novgorodo respubliką su visu Novgorodu. Miestui šis laikotarpis nieko gero neatnešė: caras iš miesto išvijo Hanzos pirklius, XVI a. pradžioje Novgorodą nusiaubė maras, vėliau pusė miesto supleškėjo gaisre, 1570 m. pogromą miestiečiams surengė Ivano Rūsčiojo kariauna, o 1611 m. miestą užėmė švedai. Po kelerių metų rusai švedus iš miesto išvijo, bet per visus šiuos įvykius miestas labai smarkiai nukentėjo.
1703 m. Nevos žiotyse įkūrus Sankt Peterburgą, Novgorodas prarado ir savo kaip prekybinio centro reikšmę bei tapo eiliniu Rusijos provincijos miestu. 1727 m. Novgorodas tapo gubernijos centru ir liko tokiu 200 metų, iki 1927 m. Ryškesniu momentu miestui tapo 1862 m., kuomet buvo švenčiamas Rusijos tūkstantmečio jubiliejus ir šios šventės centru tapo būtent Novgorodas.
Tarpukario metais sovietiniai funkcionieriai jokių rimtesnių planų su miestu nesiejo, o srities centru Novgorodas tapo tik po Antrojo pasaulinio karo. Miestas ėmė plėstis (be kita ko, gana įdomiai - praktiškai tik į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo centrinės miesto dalies), tačiau kaip srities centras liko gana nedidelis. 1992 m. istorinė miesto dalis buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pradžiai - pora palydovinių vaizdų iš Google Earth.
Iš aukščiau: čia puikiai matosi asimetriška miesto plėtra. Pats istorinis miesto centras (t. y. kremlius) yra ties tuo raudonu tašku prie upės. Į pietus ar rytus nuo kremliaus laukai prasideda už kilometro, į šiaurę tuo tarpu miestas tęsiasi gerus septynis kilometrus.
Centrinė miesto dalis iš arčiau (didžioji dalis nuotraukų, kurias parodysiu, yra daryta iš čia matomų vietų). Centre ryškiai matosi kremlius, taip pat nesunku įžvelgti Rusijos miestams gana būdingą radialinį gatvių išplanavimą. Žalia centrą juosianti juosta - miesto įtvirtinimai, jei neklystu, statyti per Didijį šiaurės kartą.
Miesto herbas:
Miestas yra vienas seniausių Rusijoje, pirmą kartą paminėtas dar 859 m. Prie Volchovo upės - svarbaus prekybinio kelio - įsikūręs miestas netruko suklestėti. Kijevo Rusios laikais Novgorodas buvo antru pagal svarbą tos šalies miestu (svarbiausiu, kaip tikriausiai supratote, buvo Kijevas), nuo 1136 iki 1478 m. - didelę šiaurės rytų Europos dalį užėmusios Novgorodo respublikos sostine bei priklausė Hanzos miestų sąjungai.
Antroje XV a. pusėje į Novgorodo nepriklausomybę ėmė kėsintis Maskva ir po keletos karų, 1478 m. maskoliai užėmė Novgorodo respubliką su visu Novgorodu. Miestui šis laikotarpis nieko gero neatnešė: caras iš miesto išvijo Hanzos pirklius, XVI a. pradžioje Novgorodą nusiaubė maras, vėliau pusė miesto supleškėjo gaisre, 1570 m. pogromą miestiečiams surengė Ivano Rūsčiojo kariauna, o 1611 m. miestą užėmė švedai. Po kelerių metų rusai švedus iš miesto išvijo, bet per visus šiuos įvykius miestas labai smarkiai nukentėjo.
1703 m. Nevos žiotyse įkūrus Sankt Peterburgą, Novgorodas prarado ir savo kaip prekybinio centro reikšmę bei tapo eiliniu Rusijos provincijos miestu. 1727 m. Novgorodas tapo gubernijos centru ir liko tokiu 200 metų, iki 1927 m. Ryškesniu momentu miestui tapo 1862 m., kuomet buvo švenčiamas Rusijos tūkstantmečio jubiliejus ir šios šventės centru tapo būtent Novgorodas.
Tarpukario metais sovietiniai funkcionieriai jokių rimtesnių planų su miestu nesiejo, o srities centru Novgorodas tapo tik po Antrojo pasaulinio karo. Miestas ėmė plėstis (be kita ko, gana įdomiai - praktiškai tik į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo centrinės miesto dalies), tačiau kaip srities centras liko gana nedidelis. 1992 m. istorinė miesto dalis buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pradžiai - pora palydovinių vaizdų iš Google Earth.
Iš aukščiau: čia puikiai matosi asimetriška miesto plėtra. Pats istorinis miesto centras (t. y. kremlius) yra ties tuo raudonu tašku prie upės. Į pietus ar rytus nuo kremliaus laukai prasideda už kilometro, į šiaurę tuo tarpu miestas tęsiasi gerus septynis kilometrus.
Centrinė miesto dalis iš arčiau (didžioji dalis nuotraukų, kurias parodysiu, yra daryta iš čia matomų vietų). Centre ryškiai matosi kremlius, taip pat nesunku įžvelgti Rusijos miestams gana būdingą radialinį gatvių išplanavimą. Žalia centrą juosianti juosta - miesto įtvirtinimai, jei neklystu, statyti per Didijį šiaurės kartą.
Comment