Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Misionierių sodai Vilniaus senamiestyje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Ar sunku pažiūrėt porą pranešimų aukščiau kur straipsnis su nefotošopintomis nuotraukomis?

    Comment


      Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą

      Įdomu, kaip jie tokį didelį plotą užsitvėrė? viešo intereso nebuvo?
      Visgi isiziurejus nuotraukas atrodo kad tvora ten viena. Palei ivaziavima stovi apsvietimo stulpeliai ir pasodinti krumai.
      Galima suprasti zmoniu, mokanciu 2.4 mln eur uz buta tureti kazkoki papildoma sauguma ir atsitverti nuo aplinkos, bet vieta manau perdaug jautri.
      Paskutinis taisė SoulMulticast; 2021.01.18, 02:58.

      Comment


        Šitas projektas vienas didesnių savivaldybės fail'ų, jog buvo išduotas senamiestyje leidimas priemiesčio tipo projektui su visa aptverta teritorija be viešųjų erdvių ir be jokios komercijos (jau nekalbant apie patį projektą, trys vienodos nuobodžios daržinės plius bonus turkiškas ketvirtas pastatas). Ypač keista žinant, kad savivaldybė spaudžia vystytojus daryti "gyvus" pirmus aukštus net laukuose periferijoje, kur tam nėra poreikio, o čia senamiestis, išskirtinė ir turistų lankoma vieta...

        Click image for larger version  Name:	vilnius-senamiestis-subaciaus-g (1).jpg Views:	0 Size:	121,8 kB ID:	1893004 Click image for larger version  Name:	vilnius-senamiestis-subaciaus-g.jpg Views:	0 Size:	106,8 kB ID:	1893005
        Paskutinis taisė Lettered; 2021.06.14, 09:33.
        Flickr

        Comment


          Pritariu. Ka padarysi kai pinigai valdo. Todel ne vieno normalaus objekto ir nesugeba per 30 metu pastatyti.

          Comment


            Ir dar tą tvorą taip agresyviai palei pačią sklypo ribą įkals. Na, dabar nebent apželdinti želdiniais, kurie augs ne mažesni nei tvora...

            O su pačiu projektu tikrai labai gaila, kad tokį potencialą prarado - pastatai per daug iškišti į priekį link upės, sugadinta buvusi visai nieko architektūra matyta projekto vizualizacijose...

            Comment


              Man labiausiai gaila ne dėl pastatų ar komercijos pirmuosiuose aukštuose nebuvimo, o dėl uždaros teritorijos.

              Comment


                Turbūt jau bent kartą buvo aiškinamasi, bet gal kas galite trumpai priminti, kodėl rekonstruotas baltas pastatas būtent taip atrodo (konkrečiai galas su arkutėmis)? Nors rusiškai suprantu tik tiek, kiek sutampa žodžiai su lietuviškais, bet šitie atsitiktinai užtikti naujųjų vilniečių įspūdžiai YT neblogai prajuokino.

                Comment



                  O tai aukso kolonų nebus, pataupė?

                  Comment


                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                    Nauja architektūra neturi būti kopija senos, netgi kaip tik turi matytis skirtumai tarp laikotarpių. Tik aišku turi būti išlaikytas senamiesčiui būdingas aukštingumas, tūriai (nuožulnūs stogai), medžiagos. Kaip tokiai vietai gal ir galėjo dar geresnis projektas gautis, bet manau tai vis tiek geriau nei pvz. šalia esantis prieš keliolika metų statytas turkiškas barokas.

                    Mum negalima o vokiečiai tai sekmingai atstatinėja: https://www.reddit.com/r/architectur...esden_germany/Click image for larger version  Name:	e7sw65stz5511.jpg Views:	0 Size:	842,6 kB ID:	1895723
                    Paskutinis taisė evaldas22; 2021.06.26, 09:47.

                    Comment


                      Ten buvo Jėzaus Kūdikėlio prieglauda ar ligoninė dar nuo 18 a. Yra išlikusi ikonografija. Tą ir buvo galima atstatyti, bet tokiu atveju būtų mažiau ploto, mažesni tūriai. Kitaip tariant mažiau babkių! O ten kur babkės, ten jau net Jėzaus Kūdikėlis nieko negali padaryti. Todėl tie "šiltnamiai" yra nauja statyba

                      Comment


                        Neseniai radau stambiu planu vizualizacijas kaip turėjo būti ir kaip padarė. O galėjo būti taip (žymiai geriau)...

                        Click image for larger version  Name:	misionieriu sodai korpusai.JPG Views:	816 Size:	126,3 kB ID:	2002713
                        Click image for larger version  Name:	misionieriu sodai fasadas Do Architects.JPG Views:	806 Size:	134,3 kB ID:	2002714

                        O yra...

                        Click image for larger version

Name:	Capture.JPG
Views:	677
Size:	158,7 kB
ID:	2004061
                        Click image for larger version

Name:	Capture2.JPG
Views:	668
Size:	161,7 kB
ID:	2004062
                        Paskutinis taisė spekas; 2022.11.08, 16:11.

                        Comment


                          Pradedu mąstyti kaip galima būtų išvengti tokių dalykų - uždrausti keisti architektūrinę išraišką po statybos leidimo gavimo?

                          Comment


                            Parašė spekas Rodyti pranešimą
                            Pradedu mąstyti kaip galima būtų išvengti tokių dalykų - uždrausti keisti architektūrinę išraišką po statybos leidimo gavimo?
                            Tai čia nieko ir nebuvo keičiama po statybos leidimo išdavimo. Buvo suorganizuotas architektūrinis konkursas, kur buvo išrinktas projektas, kurio vizualizacijas ir pateikėte priešpaskutiniame savo pranešime. Šitas architektūriniame konkurse laimėjęs projektas buvo išviešintas ir visiems ištransliuotas kaip būsimas "Misionierių sodų " projektas. Viskas nutilo. Tada vystytojai su architektais patyliukais pakeitė projektą į tas 3 identiškas copy-paste tipo daržines, gavo palaiminimą iš VMS su Pakalniu priešaky "pakoreguotam" projektui, t.y. pagal tą patį "pakoreguotą" variantą su savivaldybe buvo suderintas techninis projektas (TP), gautas leidimas šiam TP.
                            Formaliai viskas "po zakonu" - pastatytas tas statinys, kuriam buvo gautas leidimas iš Savivaldybės pagal iš anksto suderintą techninį projektą. O kad arch konkursą laimėjo ir visuomenei buvo pristatytas visai kitas projektas nei galiausiai suderintas TP - formaliai nieko nekeičia, kontrolė egzistuoja tik TP, kuriam buvo gautas statybų leidimas, o ne tam, kuris buvo pristatytas visuomenei po konkurso. Taip ir gyvenam toliau "pagal įstatymą", rytietišku stiliumi.
                            Paskutinis taisė Saliamonas; 2022.10.31, 10:35.

                            Comment


                              Architekturos skyrius kaltas itariu.. o gal tie zmones jau ir nebendirba..
                              "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                              - George W. Bush President of the USA

                              Comment


                                Manau, kad tie žmonės šiuo moksleivių atostogų metu, mėgaujasi saulė savo terraced houses and bungalows kur nors Gran Canaria paplūdimiuose.

                                Comment


                                  Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą

                                  Tai čia nieko ir nebuvo keičiama po statybos leidimo išdavimo. Buvo suorganizuotas architektūrinis konkursas, kur buvo išrinktas projektas, kurio vizualizacijas ir pateikėte priešpaskutiniame savo pranešime. Šitas architektūriniame konkurse laimėjęs projektas buvo išviešintas ir visiems ištransliuotas kaip būsimas "Misionierių sodų " projektas. Viskas nutilo. Tada vystytojai su architektais patyliukais pakeitė projektą į tas 3 identiškas copy-paste tipo daržines, gavo palaiminimą iš VMS su Pakalniu priešaky "pakoreguotam" projektui, tada tam pačiam "pakoreguotam" projektui buvo gautas leidimas ir iš Statybų inspekcijos.
                                  Formaliai viskas "po zakonu" - pastatytas tas statinys, kuriam buvo gautas leidimas iš Statybų inspekcijos. O kad arch konkursą laimėjo ir visuomenei buvo pristatytas visai kitas projektas - formaliai nieko nekeičia, kontrolė egzistuoja tik tam projektui, kuriam buvo gautas statybų leidimas, o ne tam, kuris buvo pristatytas visuomenei. Taip ir gyvenam toliau "pagal įstatymą", rytietišku stiliumi.
                                  VTPSI statybą leidžiančio dokumento (toliau - SLD) neišduoda, miesto ar rajono savivaldybė išduoda. Kam jūs rašote šitokį melą? VTPSI dalyvauja visai kitam procese. Ji gali patikrinti, ar SLD buvo išduotas laikantis teisės aktų bei ar pats projektas atitinka STR'us ir SĮ, teritorijų planavimo dokumentus ir pateikti išvadą.

                                  Comment


                                    Parašė R.D. Rodyti pranešimą

                                    VTPSI statybą leidžiančio dokumento (toliau - SLD) neišduoda, miesto ar rajono savivaldybė išduoda. Kam jūs rašote šitokį melą? VTPSI dalyvauja visai kitam procese. Ji gali patikrinti, ar SLD buvo išduotas laikantis teisės aktų bei ar pats projektas atitinka STR'us ir SĮ, teritorijų planavimo dokumentus ir pateikti išvadą.
                                    Na, formaliai procese dalyvavo ir VTPSI, po kurios taikos sutarties su Misionieriu sodais buvo uždegta paskutinė žalia šviesa projektui. Bet sutinku, kad nuo visuomenei paviešinto arch. konkurso laimėtojo visiškai nutolusį techninį projektą (TP) suderino ir jam leidimą išdavė VMS, o ne statybų inspekcija (pataisiau paskutinį savo postą tikslumo vardan). Esmė vis tik ta, kad nepaisant krūvos atsakingų institucijų (VMS, KPD, KM, AM, VTPSI) atsitiko tai, kas atsitiko, net ir tokioje super jautrioje vietoje galiausiai nugali dideli pinigai ir naglumas.

                                    Comment


                                      Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą
                                      Esmė vis tik ta, kad nepaisant krūvos atsakingų institucijų (VMS, KPD, KM, AM, VTPSI) atsitiko tai, kas atsitiko, net ir tokioje super jautrioje vietoje galiausiai nugali dideli pinigai ir naglumas.
                                      Tai nekaltinkite to, kas leidimų neišdavinėja. Problema ten visai kita buvo, labai ilga istorija, kuri turi daug sudėdamųjų dalių. Tingiu rašyti, tad tiek to, jau laiko neatsuksime ir prasmės kalbėti apie tą objektą nėra.

                                      Comment


                                        Parašė R.D. Rodyti pranešimą

                                        Tai nekaltinkite to, kas leidimų neišdavinėja. Problema ten visai kita buvo, labai ilga istorija, kuri turi daug sudėdamųjų dalių. Tingiu rašyti, tad tiek to, jau laiko neatsuksime ir prasmės kalbėti apie tą objektą nėra.
                                        Taip, nuo dabar verta mąstyti kaip išvengti padarytų klaidų.

                                        Jei po SLD išdavimo nebegalėjimo keisti architektūrinės išraiškos neužtenka, tuomet reikia galvoti pvz įvesti reikalavimą, kad negalima keisti ir architektūrinio konkurso metu laimėjusio projekto arch. išraiškos?.. Bet čia be abejo reikia pramąstyti, nes jei kas techniškai nebuvo numatyta arch koknkurso metu pastato architektūrinėje išraiškoje ir paskui paaiškėja, kad konstrukcijos keitimas (dėl inžinerinių niuansų) reikalauja keisti kažkiek ir arch išvaizdą tuomet bus negerai. Gal tuomet tokiu atveju reikėtų per naują SLD ištraukti... ar kažkaip panašiai. Tokie greiti pamąstymai.

                                        Comment


                                          Rezonansinių statybų Vilniaus kultūros paveldo objektuose tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

                                          https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...augos-zaizdas/

                                          ,,Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė sisteminės paveldosaugos problemos, tarp kurių svarbiausios yra teisės aktų trūkumai, nenuoseklus atsakingų institucijų veikimas, principingumo stoka, nepakankamas veiklos skaidrumas ir nuolaidžiavimas projektų vystytojų interesams. Paveldo komisija pateikė siūlymus kaip būtų galima pagerinti tyrime aptartus procesus.

                                          Valstybinė kultūros paveldo komisija nagrinėjo statybų procesus Vilniaus Misionierių vienuolyno statinių ansamblyje ir greta Lukiškių aikštės esančiame Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios statinių komplekse. Misionierių ansamblyje 2021 m. buvo užbaigtas prieštaringai vertinamas „Misionierių sodų“ gyvenamųjų namų projektas, o buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje suprojektuoti pastatai dar tik statomi, darbus planuojant baigti 2024 m.

                                          „Vilniaus Baroko ansambliuose vykdomos statybos sukėlė ir tebekelia didelį rezonansą visuomenėje, o visuomenės keliami klausimai dėl kultūros paveldo apsaugos yra labai svarbi mūsų funkcija. Be to, šios kadencijos Paveldo komisija yra sutarusi identifikuoti ne pavienes, o sistemines paveldo apsaugos problemas“, – apie aplinkybes, paskatinusias pradėti tyrimą, sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

                                          Nuo 2021 m. birželio vykdyto tyrimo tikslas buvo išnagrinėti ir rekonstruoti šiuose dviejuose Vilniaus Baroko architektūrą reprezentuojančiuose nacionalinės reikšmės objektuose vykdytos plėtros procesą, įvardinti ir paviešinti neigiamą poveikį kultūros paveldui turėjusius veiksnius, bei pateikti išvadas dėl sisteminių paveldo apsaugos problemų. Tyrimo metu Paveldo komisijos nariai ir išorės ekspertai gilinosi į sklypų ir pastatų privatizavimo procesą, ansambliuose atliktus tyrimus ir ekspertizes, vertinimo tarybų sprendimus ir apsaugos reglamentus, teritorijų planavimo procesą, analizavo architektūrinius konkursus ir statybų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimo sąlygas. „Problemos sudėtingumas ir pasirinkta metodologija lėmė tai, kad darbas truko gana ilgai, todėl atsakingai teigiame, kad mūsų išvados yra pagrįstos ilgu, nuosekliu ir sisteminiu tyrimu“, – teigė V. Ščiglienė.


                                          Apgaulinga įstatymų laikymosi regimybė: deklaruojama viena, o daroma kita

                                          Tiriant privatizavimo procesą nustatyta, jog investuotojai, pirkdami pastatus ir sklypus žinojo apie šiems objektams taikomus paveldosauginius apribojimus, tačiau po privatizacijos jų nesilaikė. Paveldosaugos reikalavimai po privatizacijos buvo tikslinami ir keičiami projektų vystytojams naudinga linkme.

                                          Analizuodama nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimus ir apsaugos reglamentus Paveldo komisija nustatė tam tikrus dėsningumus. Abiem atvejais Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybose buvo priimti sprendimai leisti padalinti istoriškai susiklosčiusias paveldo objektų teritorijas į kelis paveldosaugos požiūriu nevienodos vertės sklypus. Sumažinus nacionalinės reikšmės ansamblių teritorijas, nuo jų atskirtuose paveldo apsaugos požiūriu žemesnio reikšmingumo sklypuose buvo sudarytos sąlygos vystyti statybos projektus (greta Misionierių bažnyčios jau iškilo „Misionierių sodų“ gyvenamieji namai, Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje darbai tebevyksta).

                                          Be to, padalijus ansamblius į paveldosaugos požiūriu skirtingos vertės sklypus, su jais susijusius klausimus pradėjo svarstyti skirtingos institucijos – minėta Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ir analogiška taryba prie Kultūros paveldo departamento. Šioji, neturėjo informacijos apie tai, kokie sprendimai priimami greta barokinių ansamblių suformuotuose sklypuose, tarybų sprendiniai nekoreliavo tarpusavyje.


                                          Nustatyta, kad neretu atveju dokumentuose būdavo deklaruotas paveldosaugos reikalavimų laikymasis, bet realiai vykdyti jiems prieštaraujantys veiksmai. Pavyzdžiui, Misionierių ansamblio atveju Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose minima formuluotė „statyba atkuriant neišlikusį sklypo užstatymą“, tačiau realybėje buvo projektuojami visiškai kitokie nauji statiniai. Ten pat nurodyta vadovautis vienas kitam prieštaraujančiais dokumentais, tokiu būdu formaliai įvardijant saugiklius, bet realybėje atveriant kelią interpretacijoms ir selektyviam reikalavimų išpildymui.


                                          Pilkoji tyrimų zona

                                          Paveldo komisija atkreipė dėmesį į paveldo objektuose vykdomų specialiųjų tyrimų ir ekspertizių spragas – Lietuvoje iki šiol neapibrėžti ir nereglamentuojami urbanistiniai, kultūrinio kraštovaizdžio ir panašūs tyrimai, nėra išplėtota jų metodika, trūksta teisės aktų, nustatančių kokių rūšių ir kokios apimties tyrimus būtina atlikti prieš planuojant ūkines veiklas. Abiem atvejais prieš projektavimo darbus nebuvo atlikti nešališki taikomieji tyrimai, kuriuose būtų atskleista Misionierių ansamblio ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo komplekso reikšmė urbanistinėje aplinkoje. O ardomieji tyrimai neturėjo įtakos paveldo objektų aplinkos ir tūrinės-erdvinės struktūros išsaugojimo klausimams. Jie buvo atliekami per vėlai – kartu su projektavimo darbais ar netgi taikantis prie pastarųjų. Priimant sprendimus dėl naujų statybų nesivadovauta ankstesnių tyrimų išvadomis arba jos pernelyg laisvai interpretuotos. Jau ne pirmą kartą Paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad tyrimų medžiaga nėra sisteminama, recenzuojama ir viešai prieinama.

                                          Analizuojant duomenis išryškėjo ir skaidrumo problema – Lietuvoje taikomieji paveldo tyrimai dažniausiai finansuojami privačiomis investuotojo lėšomis, todėl egzistuoja galimybė paveikti jų rezultatus. Tas pats pasakytina ir apie paveldosaugos specialiąsias ekspertizes, kuriose nauja statyba taip pat gali būti įvertinta tendencingai.


                                          „Mažų žingsnelių“ praktika – tikslinga strategija ar institucinio nuoseklumo trūkumas?

                                          Tyrimas išryškino vieną opiausių problemų – sprendimų priėmimo fragmentiškumą. Su nagrinėtais Baroko objektais susiję klausimai buvo sprendžiami nedideliais etapais, priimant dalinius, kultūros paveldo saugojimui iš pirmo žvilgsnio nekenksmingus sprendimus. Jie buvo tvirtinami vis kitos sudėties Vilniaus miesto ir Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybose, o procesas vyko ne vienerius metus. Taip nuosekliai vykdomomis nedidelėmis procedūromis buvo esmingai pakeista urbanistinė bei architektūrinė aptariamų kompleksų visumos koncepcija, o pakeitimų suma nulėmė didelius paveldo verčių praradimus. Komisija nesiima vertinti ar tai buvo daroma kryptingai, ar tai tiesiog institucinio nuoseklumo stoka.

                                          Reikšminga ir tai, kad tiek Vilniaus miesto, tiek ir Kultūros paveldo departamente suburtose vertinimo tarybose esama darbo tvarkos trūkumų: su nagrinėjama medžiaga tarybų nariai dažnai būna supažindinami posėdžių išvakarėse arba net jų metu, informacija pateikiama nepilnos apimties, o posėdžio protokolas vėliau tarybų nariams nebūna siunčiamas. Taip atsiranda galimybė manipuliuoti tarybos narių nuomone. Ydinga ir tai, kad vertinimo tarybose dalyvauja su vystytojo projektu tiesiogiai susiję planavimo ir projektavimo etapų specialistai, sukeldami reputacinę žalą tiek sau, tiek visai paveldosaugininkų bendruomenei.


                                          Nykstantis savitumas, architektūriniai konkursai ir strateginio bylinėjimosi reiškinys

                                          Paveldo komisija akcentuoja, kad tirtais atvejais teritorijų padalinimo bei tikslinimo procedūros atliktos tose teritorijose statybas numačiusių bendrovių iniciatyva ir atitiko jų interesus – nuo vienuolynų atskirtuose gretimuose sklypuose buvo sudarytos sąlygos intensyviai daugiaaukštei statybai. Nors vienas iš tirtų objektų, Misionierių ansamblis, patenka į UNESCO Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro – teritoriją, kurioje galioja itin griežti apribojimai, tai ansamblio neapsaugojo nuo užstatymo – 2015 m. specialiojo plano viršenybę Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui patvirtino tuometis Kultūros ministras.

                                          Abiejuose paveldo objektuose sumanytų naujų statybų projektams nepritarė nei visuomenė, nei profesionalų bendruomenės. Misionierių ansamblio atveju 2014 m. architektūrinį konkursą laimėjęs UAB „Do Architects“ projektas susilaukė aštrios neigiamos visuomenės reakcijos, UNESCO atstovų dėmesio ir viešojo intereso gynimo iniciatyvų (tame tarpe – iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos). Tačiau nei projektuotojai, nei projektą tikrinantys valstybės ar savivaldybės tarnautojai neatsižvelgė į pastabas, o projektuotų statinių apimtys, atvirkščiai, netgi išaugo. Kiek kitaip klostėsi projektavimo procesas buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje. 2018 m. projektą vystė UAB „Archinova“, tačiau ir vėl kilus audringoms viešoms diskusijoms, vystytojai buvo priversti atsisakyti pasirinktos architektūrinės vizijos ir paskelbti architektūrinį konkursą, kurį 2019 m. laimėjo ta pati UAB „Do Architects“, kurios projektas įgyvendinamas šiuo metu ir jo poveikis aplinkai dar nėra matomas.

                                          Architektūrinių konkursų metu jų dalyviai ir vertinimo komisijos nariai į konkurso sąlygose pridėtus paveldo apsaugos reikalavimus žiūrėjo kaip į rekomendaciją, o konkursų rezultatus lėmė individualios architektų kūrėjų raiškos savybės ir būsimų investuotojų interesų išpildymas. Vėliau, iškilus akivaizdiems prieštaravimams, statybų verslo ir paveldosaugos atstovų derybose paveldo vertė dažniausiai aukota, prioritetą teikiant projektus vystančių įmonių lūkesčiams.

                                          Tyrime Paveldo komisija taip pat atkreipė dėmesį ir į strateginio bylinėjimosi reiškinį, kuomet vystytojas daro spaudimą aktyviems visuomenės atstovams ir institucijoms keldamas bylas teisme.


                                          Nustatytoms problemoms – Paveldo komisijos siūlymai

                                          Valstybinė kultūros paveldo komisija pateikė pasiūlymus kaip galėtų būti išvengta panašių atvejų pasikartojimo ateityje: nuo teisės aktų keitimo, nešališkų paveldo tyrimų reglamentavimo, vertinimo tarybų darbo tvarkos gerinimo, architektūros konkursų tobulinimo, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo, visuomenės informavimo ir įtraukimo didinimo, bei daugelį kitų.

                                          Tyrimą atliko Paveldo komisijos nariai doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, dr. Viltė Janušauskaitė, dr. Dalia Vasiliūnienė, Andrijana Filinaitė, Augis Gučas. Tyrimus vertino ekspertės architektės Asta Prikockienė ir Giedrė Filipavičienė. Talkino Paveldo komisijos administracijos darbuotojai Viktorija Gadeikienė ir Rimantas Bitinas.

                                          Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.''

                                          Comment

                                          Working...
                                          X