Vileišiai (~ iki 1923 m. Pažeimė) - kaimas su labai neįprasta istorija tame lietuviškai - latviškame krašte. Šis dvarelis yra apie kilometrą į šiaurę nuo Žeimelio, tarp kelio Žeimelio - Ādžūni - Bauska (Bauskė) ir upelio vardu Beržtalis (latv. Bērstele). Tas upelis yra patvenktas (Baltausių tvenkinys).
Žeimelyje veikė sentikių bendruomenė, turėjusi savo maldos namus Akmenėliuose ir Pažeimėje (Vileišiuose). Sentikių bendruomenė įsisteigė, kai 1912-1913 m. buvo pardavinėjamos Kuršo dvarininkui Anatolijui Livenui priklausančios bankui įkeistos Glebavos (Geručių) dvaro žemės (tas dvaras - už 4 km į šiaurę, turbūt jam priklausė ir Pažeimės dvaras).
Iš pradžių sentiklių maldos namai buvo Akmenėliuose, į pietus nuo Žeimelio, nuo 1935 m. buvo meldžiamasi vieno Vileišių kaimo gyventojo namuose, o 1953 - vienose Vileišių dvaro patalpose. Ta bendruomenė buvo negausi ir tarp 1970 ir 1980 m. iširo. Žeimelyje neseniai dar buvo apie 15 sentikių.
Daugiau apie Viliešių sentikius: - žr. Вилейшская (Жеймельская) община
Iš liūdnų istorijos faktų reikia paminėti, kad Vileišių miške, kitoje kelio pusėje, 1941 m. rugpjūtį sušaudyti 175 Žeimelio miestelio žydai.
Foto 2013.06
Vaizdas į dvarą nuo Žeimelio - Bauskės kelio
Ne vienas Žeimelio apylinkių gyventojas turi giminių Rygoje, o pačiame miestelyje yra liuteronų (latvių) bažnyčia.
Bet teko šiek tiek nustebti, kai dvaro gyventojai buvo pasileidę kalbantį Rygos radiją. Užkalbinti "Es varētu apmeklēt šo muižu?", jie turbūt nustebo savo ruožtu, bet neprieštaravo.
Dar papasakojo, kad pagrindinis pastatas turi savininką, kuris tą dvarą tvarko.
Žeimelyje veikė sentikių bendruomenė, turėjusi savo maldos namus Akmenėliuose ir Pažeimėje (Vileišiuose). Sentikių bendruomenė įsisteigė, kai 1912-1913 m. buvo pardavinėjamos Kuršo dvarininkui Anatolijui Livenui priklausančios bankui įkeistos Glebavos (Geručių) dvaro žemės (tas dvaras - už 4 km į šiaurę, turbūt jam priklausė ir Pažeimės dvaras).
Iš pradžių sentiklių maldos namai buvo Akmenėliuose, į pietus nuo Žeimelio, nuo 1935 m. buvo meldžiamasi vieno Vileišių kaimo gyventojo namuose, o 1953 - vienose Vileišių dvaro patalpose. Ta bendruomenė buvo negausi ir tarp 1970 ir 1980 m. iširo. Žeimelyje neseniai dar buvo apie 15 sentikių.
Daugiau apie Viliešių sentikius: - žr. Вилейшская (Жеймельская) община
Iš liūdnų istorijos faktų reikia paminėti, kad Vileišių miške, kitoje kelio pusėje, 1941 m. rugpjūtį sušaudyti 175 Žeimelio miestelio žydai.
Foto 2013.06
Vaizdas į dvarą nuo Žeimelio - Bauskės kelio
Ne vienas Žeimelio apylinkių gyventojas turi giminių Rygoje, o pačiame miestelyje yra liuteronų (latvių) bažnyčia.
Bet teko šiek tiek nustebti, kai dvaro gyventojai buvo pasileidę kalbantį Rygos radiją. Užkalbinti "Es varētu apmeklēt šo muižu?", jie turbūt nustebo savo ruožtu, bet neprieštaravo.
Dar papasakojo, kad pagrindinis pastatas turi savininką, kuris tą dvarą tvarko.
Comment