IE. Korkas / Cork / Corcaigh

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Korkas - 200 tūkstančių gyventojų turintis miestas pačiuose Airijos pietuose. Tai antras pagal dydį miestas Respublikoje ir trečias pagal dydį Saloje.

Miesto vieta Airijos žemėlapyje.



Miesto herbas.



Korko istorija prasideda VI a., kuomet čia įsikūrė Šv. Finbaras. Miestas sparčiau ėmė vystytis apie X a., t. y. vikingų laikais. Miesto teises Korkui Anglijos karalius Jonas Bežemis suteikė 1185 m.

Viduramžiais miestas buvo savotiška angliška sala airiškame regione. 1349 m. pusė miesto gyventojų išmirė dėl maro. Sparčiau augti miestas pradėjo XIX a., tačiau šį procesą kiek pristabdė emigracija. Būtent Korkas, kartu su kaimyniniu Kobu (Cobh) dažnai buvo paskutinis pamatytas Airijos miestas vykstantiems ieškoti geresnio gyvenimo už Atlanto. XIX a. miestas taip pat tapo svarbiu Airijos nacionalizmo centru.

Pirmasis Korko vaizdas apniukusį lapkričio rytą. Miesto centras yra iš vakarų į rytus tekančios Lee upės saloje. Ši nuotrauka daryta iš salos, matyti šiaurinė protaka.



Tiesa, pažintį su Korku pradėsime ne nuo paties Korko, o nuo Blarnio (Blarney), kuris yra už kokių 10 km į šiaurės vakarus ir kuriame yra viena garsiausių Airijos pilių. Iki Blarnio veža miesto autobusas, kelionė kainavo nelabai pigiai (į abi puses 6 ar 7 eurai, kiek pamenu).



Pasiekiame Blarnį ir traukiame link pilies.



Štai tolumoje pasirodo ir ji. Mūrinė pilis čia buvo pastatyta ~1200 m., bet dabartiniai mūrai yra jaunesni ir datuojami XV a.



Pagrindinis donžonas (keep).





Vaizdas į pilies parką.



Bokštas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar pora pilies vaizdų.





Vaizdas į apylinkes nuo pagrindinio donžono viršaus.





Pačiame viršuje. Ten tolėliau, kur matytis tie du žmonės, yra garsusis Blarnio akmuo (Blarney stone). Legenda teigia, kad jį pabučiavusieji tampa labai iškalbingi.



Dar keli vaizdai į apylinkes.





Leidžaimės žemyn.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vaizdas iš pilies į bokštą.



Suolelis neleidžia pamiršti kur esame.





Labai neįprastas dalykas - nuodingų augalų sodelis. Savo kailiu tikrinti, ar šitas ženklas nemeluoja, nebuvo noro.









Aplinkui pilį daug gamtos, nužymėti takai pasivaikščiojimui.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

XIX a. namas (Blarney House).



Pilies parkas didelis ir ne visur vienodai civilizuotas.







Turbūt gražiausia parko vieta su mediniais takeliais, nedideliu kriokliu ir norų laiptais (wishing steps). Pastarasis dalykas savotiškai įdomus - teigiama, kad Blarnio ragana išpildys jūsų norus, jei užlipsite bei nulipsite tais laiptais užsimerkę (kiti sako, kad dar ir atbulom) bei lipdami negalvosite apie nieką kitą kaip apie savo norą.







Paskutinis žvilgsnis į Blarnio pilį. Toliau žvalgysimės po Korką.

[Giedra70]

XIX a. namas (Blarney House) kaip iš kokio nors filmo. Ačiū labai, intriguojanti tema. Laksiu pratęsimo.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

XIX a. namas (Blarney House) kaip iš kokio nors filmo. Ačiū labai, intriguojanti tema. Laksiu pratęsimo.

Teisybė. Apskritai Blarnio pilies parkas turi kažkokio labai stereotipinio salų kolorito: gebenėmis apsiviję medžiai, tvoros, nedidelės uolos, savita pilka architektūra, besiganantys arkliai bei avys ir "minkštas" oras. Kartais pasijunti kaip filmo apie Midsomerio žmogžudystes aplinkoj, tik čia galabyti niekas nieko neketina (nors nuodingų augalų sodas tam gal ir tinkama vieta ).

Šiaip ar taip, keliaujame toliau. Blarnyje, belaukiant autobuso.



Grįžtame į Korką. Miesto centras.





Pietinė River Lee protaka. Ji gerokai siauresnė už šiaurinę.



Rotušė, kuri įsikūrusi ne saloje, o pietinėje upės krantinėje.



Dar centro vaizdų. Dauguma pastatų centre yra "džordžinio" stiliaus (Georgian architecture).





Monumentas Pirmojo pasaulinio karo aukoms.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nežinomo kareivio monumentas Grand Parade gatvėje (iš priekio jo kažkodėl nenufotografavau). Architektūrine mintimi kiek panašus į Scotto monumentą Edinburge, tik gerokai mažesnis.



Pietinė River Lee protaka žiūrint aukštupio linkui nuo pėsčiųjų tilto. Pati sala, kurioje įsikūręs miesto centras, yra netaisyklingos formos, maždaug trijų kilometrų ilgio ir kokių 600 m pločio plačiausioje vietoje.



Vaizdas nuo to paties tilto, tačiau į priešingą pusę.



Pereiname į pietinę upės pusę ir einame aukštupio link.



Už kelių šimtų metrų prieiname Šv. Finbaro katedrą (Saint Fin Barre's Cathedral / Ardeaglais Naomh Fionnbarra). Tai viena iš dviejų katedrų mieste (ir, kaip suprantu, svarbesnioji). Katedra pastatyta 1879 m.



Vaizdas atgal į miesto pusę.



Katedra laikoma įspūdingiausiu prancūziškosios gotikos pavyzdžiu Airijoje.

[Kavasiakas]

Katedra pastatyta 1879 m

Greičiau neogotika.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Greičiau neogotika.

Tegul bus "prancūziškoji neogotika".

Įeiti į katedrą kaštuoja 5 eurus, tad teko pasitenkinti pasivaikščiojimu aplink ją. Puošyba pakankamai įspūdinga.



Skersai kertame salą ir einame į šiaurinę miesto dalį.





Miesto apylinkės gana kalvotos. Šiauriniame River Lee krante irgi nemaža kalva, į kurią kaip sykis ir lipame.





Nelabai aiškios paskirties pastatas.



Už spalvotų namų kyšo Šv. Onos bažnyčios (Church of St Anne) bokštas.



Jo viršuje - geriausia mieste apžvalgos aikštelė, kur ir lipsime.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Bažnyčios interjeras.



Altorius.



Šv. Onos bažnyčia garsi savo aštuoniais varpais. Dabar bet kas, lipantis į bokštą, pakeliui gali jais paskambinti.



Kelias į apžvalgos aikštelę labai siauras ir ankštas, be to veda pro tuos pačius varpus. Lipantiems duodamos apsauginės ausinės, nes jei būtum prie jų, kai jais kas nors skambina, galėtum turbūt ir apkursti. Netgi per ausines garsas galingas.



Užlipus į apžvalgos aikštelę. Vaizdas į rytus.



Vaizdas į pietus, t. y. į miesto centrą.



Vaizdas į vakarus.



Vaizdas į šiaurę. Jame dominuoja netoliese esanti Šv. Marijos ir Šv. Onos katedra (Cathedral of St Mary and St Anne).

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar vienas vaizdas (maždaug į pietryčius).



Taip atrodo pati apžvalgos aikštelė.



Einame toliau. Šv. Marijos ir Šv. Onos katedra.



Jos interjeras.





Grįžtame. Siauros gatvelės perspektyva su Šv. Onos bažnyčios bokštu.



Šv. Onos bažnyčia.



Miestui tipiški nedidukai namai.

[Kavasiakas]

Graži ta pilaitė ir Šv. Finbaro katedra, bet kitos vietos nesužavėjo, namai nelabai kuo išskirtiniai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Leidžiamės atgal į miesto centrą. Šv. Marijos Domininkonų bažnyčia.



River Lee.





Angliškasis turgus (English Market).





Šv. Trejybės bažnyčia.



Jos interjeras.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

River Lee. Pietinė protaka.



Trejybės tiltas (Trinity Bridge).



Valdiški užrašai (kelio nuorodos, informaciniai pranešimai traukiniuose ar autobusuose etc.) visur dvikalbiai ir airių kalba rašoma aukščiau nei anglų. Privačiame sektoriuje, aišku, dominuoja išimtinai angliški užrašai.



Dar pietinės protakos vaizdų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Presbiterionų bažnyčia.



Šv. Patriko bažnyčia.



Gatvė priešais Šv. Patriko bažnyčią (šiaurinis upės krantas, nelabai toli geležinkelio stoties).



Vaizdas į salą. Kairiau matosi autobusų stoties kampas, mūriniame pastate matyt koks nors prekybos centras.



Šv. Patriko tiltas.



Vaizdas nuo tilto pasroviui.



Paminklas XIX a. blaivybės sąjūdžio aktyvistui Theobaldui Mathew.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šv. Patriko gatvė. Pats miesto centras ir pagrindinė prekybos gatvė mieste.









Pasukus kažkur į šoną.





Dar vienas žvilgsnis į River Lee bei Trejybės bažnyčią tolėliau.



Ėmė temti, tad beliko traukti į stotį ir laukti traukinio į Dubliną.