Norėčiau architektų dėmesio

[nepatinka]

Laba diena,
nusprendžiau čia parašyti, nes nemoku gyventi.
Mano pyktis šiek tiek pavėluotas, nes šildymo sezonas jau baigėsi, bet yra kaip yra. O yra labai blogai. Įisvaizduokime, esu jaunas architektūros studentas. Mokausi daug ir sunkiai, visi žiūri išpūstom akim į mane ir truputį pavydi, nes gi studijuoju architektūrą. Knisu smegenis su 'gražu', 'patinka' ir kovoju su tais, kam mano 'gražu' yra 'negražu' ir mano 'patinka' yra 'nepatinka'. Pabaigiu mokslus ir su akytėm, kurios dar liko neišvarvėje, dirbu pusdykiu su vokeliais ir kaip pomirodas šiltnamio sąlygom. Pasiklausinėju aplink - tas pats arba dar blogiau. Taip, universitetai nieko verti, nieko neišmokina. Praeina kažkiek laiko, dirbti jau moki ir savarankiškai, bet atestato gauti dar negali. Kas čia vyksta? Suprask - turi atitarnauti? Man vaikščiot su šalmu ir apsaugom, nes jei kažkas nutiks, gi gyveni be jokių garantijų. Ar tikrai architektai yra pasmerkti vergauti ir gyventi be garantijų - rizikoj iki kol gauna atestatą, ar vistik dar yra kur nors prošvaistė? Visur taip? Sunkmetis? Man kaltint Kubilių? Pats kaltas? Ieškoti tos stebuklingos 'vietos'? Ar tokia egzistuoja?
Ačiū, kad išklausėte.
Priimu patarimus ir užuojautą.

[LBP]

O tu, tik baigęs studijas, jau jautiesi toks tvirtas turėti atestatą? Tas laiko cenzas (5 metai projekto vadovui, 3 metai projekto dalies vadovui) ne šiaip sau nustatytas. Taip sakant turi pirmiausia daug žolės apšikt ir tik tada bandyt jėgas gaunant atestatą, nes priešingu atveju sudegtum per pirmus mėnesius.
Neatestuotiems veiklos pakanka. Neypatingi statiniai, interjerai... Tik "apžiok" pats vienas pradžiai bent kelis tokius objektus be klaidų nuo pradžios iki realizavimo, tada kalbėk.

[Lettered]

O tu, tik baigęs studijas, jau jautiesi toks tvirtas turėti atestatą? Tas laiko cenzas (5 metai projekto vadovui, 3 metai projekto dalies vadovui) ne šiaip sau nustatytas. Taip sakant turi pirmiausia daug žolės apšikt ir tik tada bandyt jėgas gaunant atestatą, nes priešingu atveju sudegtum per pirmus mėnesius.
Neatestuotiems veiklos pakanka. Neypatingi statiniai, interjerai... Tik "apžiok" pats vienas pradžiai bent kelis tokius objektus be klaidų nuo pradžios iki realizavimo, tada kalbėk.

Čia manau buvo ironija

[LBP]

Man labiau į nevilties šauksmą tyruose panašiau pasirodė.
Kaip bebūtų, architekto gyvenimas yr sunkus dalykas. Sėkmės, nepatinka, ir kantrybės.

[Lettered]

Man labiau į nevilties šauksmą tyruose panašiau pasirodė.
Kaip bebūtų, architekto gyvenimas yr sunkus dalykas. Sėkmės, nepatinka, ir kantrybės.

Nežinau, man kažkaip viskas kaip anekdotas skamba. Kieno šiais laikais lengvas?

[LBP]

Na, iš patirties galiu pasakyti, kad tik baigus studijas tokių minčių tikrai būna nemažai ir dažnai. Manau, dauguma pereina šitą etapą. Ir ne tik architektūros srity.

[nepatinka]

Taip, čia buvo nevilties šauksmas. Ir taip, čia buvo daug ironijos. Ir piktumo buvo. Daug.
Aš čia daugiau kalbu apie tą periodą, kai galėtum ir mokėtum, bet negali, ir apie tą periodą, kai naudojasi tavo padėtimi, noru ir užsidegimu ir išnaudoja, ir gesina. Ir tu bandai išnert iš to vandens (geriausiu atveju), o tave laiko už pečių ir skandina. Tai dabar burbuliuot iki kol gauni atestatą belieka..

Ne, nu tikrai negali gi taip būt, pagalvojau. Papasakokite man, kaip atrodo 'architekto kelias', be gėlyčių. Su gėlytėmis jis atrodo taip: žalias iškeptas architektas gauna diplomą. Jis nieko nemoka, už tai dirba įmonėje, kuri jį mokina. Gauna atlyginimą nei per didelį, nei per mažą, bet oficialų ir jo jam pakanka, kad galėtų pragyventi ir kažką nuveikti laisvalaikiu, bei nekiltų noras dairytis kitur ir nebereikia dirbti naktiniu sargu statybų aikštelėje. Jis tobulėja kaip asmenybė, jo niekas neišnaudoja, gauna kūrybinę laisvę, galybę patarimų, dirba draugiškoje aplinkoje, aprūpintas viskuo, ko gali reikėti darbui. Visi laimingi ir patenkinti, tada tiek laiko jis pradirbęs gauna atestatą.

[LBP]

Papasakok, kas tave skandina? Nu labai įdomu O jei tikrai skandina, eik dirbti pats vienas, juk niekas netrukdo. Individuali statyba klesti, interjerai, remontai. Tam atestato nereikia. Tačiau reikia realios patirties, kurią... Įgausi tik dirbdamas šalia labiau patyrusio. Be to, ir atestato gavimui po tų 5 (jei tu bakalauras) ar 3 (jei tu magistras) metų būtinas darbas pas atestuotą. Taip, sakant, tie metai skirti praktiniam mokymuisi.
Dar vienas variantas - dieną dirbti samdomu, nepersistengiant (čia jau reikės ir proto šiek tiek), o laisvalaikiu ar vakarais -sau. Labai šaunus formatas, kaifuoju iki negalėjimo.

[LBP]

Taip, čia buvo nevilties šauksmas. Ir taip, čia buvo daug ironijos. Ir piktumo buvo. Daug.
Aš čia daugiau kalbu apie tą periodą, kai galėtum ir mokėtum, bet negali, ir apie tą periodą, kai naudojasi tavo padėtimi, noru ir užsidegimu ir išnaudoja, ir gesina. Ir tu bandai išnert iš to vandens (geriausiu atveju), o tave laiko už pečių ir skandina. Tai dabar burbuliuot iki kol gauni atestatą belieka..

Ne, nu tikrai negali gi taip būt, pagalvojau. Papasakokite man, kaip atrodo 'architekto kelias', be gėlyčių. Su gėlytėmis jis atrodo taip: žalias iškeptas architektas gauna diplomą. Jis nieko nemoka, už tai dirba įmonėje, kuri jį mokina. Gauna atlyginimą nei per didelį, nei per mažą, bet oficialų ir jo jam pakanka, kad galėtų pragyventi ir kažką nuveikti laisvalaikiu, bei nekiltų noras dairytis kitur ir nebereikia dirbti naktiniu sargu statybų aikštelėje. Jis tobulėja kaip asmenybė, jo niekas neišnaudoja, gauna kūrybinę laisvę, galybę patarimų, dirba draugiškoje aplinkoje, aprūpintas viskuo, ko gali reikėti darbui. Visi laimingi ir patenkinti, tada tiek laiko jis pradirbęs gauna atestatą.

Visų pirma, atestato niekas už dyką neduoda. Tam būtina patirtis ir žinios. Jei to nebus, atestato negausi, tuomet galėsi ir toliau burbuliuoti rankas išskėtęs.

Neatsakei į klausimą, kas trukdo dirbti individualiai, jei jautiesi galįs?

O kelias be gėlyčių taip ir atrodo. Jei naujai iškeptas architektas yra visiška vidutinybė, tuomet tinka aprašymas su gėlytėmis. Beveik. Dirbsi ten, kur pasiseks įsidarbinti.
Jei tu šiek tiek stipresnis nei vidutinybės, drąsus, gabus, optimistas, turintis įdomų portfolio (studijų darbai, konkursai ir pan.), nesunkiai susirasi savęs vertą darbo vietą su savęs vertomis darbo sąlygomis. Viskas. Ir tuomet jau vėl tinka aprašymas su gėlytėmis, tik emocija šiek tiek lengvesnė.

Ir pasikartosiu. Niekas tau jau šiandien ir netgi dar bestudijuojant netrukdė ir netrukdo dirbti individualiai tavo kompetencijos ribose. Tai yra žiaurai platus dirvonas veiklai.

Įdomu būtų sužinoti, kuriam tipui save priskiri. Vidutinybė ar šiek tiek aukščiau. Skirtumas tik tas, kad esant vidutinybe teks daugiau dirbti

[Eikantas X]

ar vistik dar yra kur nors prošvaistė? Visur taip? Sunkmetis? Man kaltint Kubilių? Pats kaltas? Ieškoti tos stebuklingos 'vietos'? Ar tokia egzistuoja?
Ačiū, kad išklausėte.
Priimu patarimus ir užuojautą.

Kaltink šią nykią epochą Žiūriu dabar dalimis Civilisation: A Personal View by Kenneth Clark (1969). Tai jis sako "kodėl ankstesnė europinė architektūra buvo pranašesnė nei nūdienos? Nes nereikėjo būti profesionaliu architektu su kažkokiais ten popieriais, kad galėtum sukurti įspūdingus pastatus, užteko būti šiaip neblogu menininku kaip Mikelandželas ar Berninis.

[nepatinka]

Įžanga.
Atleiskite, kurį laiką pyktis buvo atlėgęs, tai nerašiau. Dabar rašau.
I skyrius. Prasilenkimas su realybe.
Kažkodėl man atrodo, kad architektūroje yra oficialiai įvardinami dalykai, kurie realiai nevyksta. Tas visas kelias (tiek su gėlytėmis, tiek su gėlytėmis ir lengvesne emocija) man atrodo kaip iš stebuklinės pasakos, nes jeigu lyginti jį su tuo, ką matau, tai tiek mano, tiek mano aplinkos žmonių kelias turėtų vadintis "kelias su dilgėlėm ir usnėm be jokių emocijų".
II skyrius.Skandinimas.
Gal ir nėra taip blogai, nes jeigu kompas, su kuriuo dirbi, toks, kad spėji suskaičiuot iki 5 kol jis pažymi vieną liniją, tau yra suteikiama galimybė kiekvieną dieną nešiotis savo kompą iš namų. Monitorius - net verkiu. Viskas, ką žinai apie PV - atestato numeris ir vardas, pavardė. Jeigu kažką išmoksti, tai tik iš savęs, savaime, pats. Darbų tiek, kad grįžęs iš darbo krenti ant žemės vos atsidaręs buto duris, o darbai toki, kad ... kūrybos jokios, žmogiškumo jokio ir esi primigtinai verčiamas dirbti principu - daryk bet kaip, o kokia nors individuali net ir popamokinė veikla laikoma kaip trukdis tavo tiesioginiui darbui. Ką jau kalbėti apie kažkokį domėjimąsi architektūra darbo laiku - jis skirtas tik darbui, o ne domėjimuisi.
Taigi, individualiai trukdo dirbti darbas, nežinojimas, kaip viskas turi vykti. Kaip viskas turi vykti? Mokesčiai juk dideli, papildomai samdyti pv. Hm.. kažkas lieka?
III skyrius. Klausimų daugiau negu atsakymų.
Apsidairau aplink - nieko visiškai gero. Atlyginimai gal net prastesni, darbo pobūdis panašus, tik niekas nesiskundžia ir džiaugiasi išnaudojami. Aš per daug noriu? Čia yra normalu dirbti tiek ir tokį darbą ir gauti kasininko atlyginimą? Sėdėčiau sau parduotuvėj, per darbo dieną spėčiau pora porų kojinių numegzt ir ramia galva be įtampos eičiau namo. Yra gerų darbų ar spjaut ir dirbt individualiai? Tik, nepastebėjote, užsakovai nori pražilusių ir išmintingų dėdžių su barzdomis, kurie jiems viską padarytų už centus, įdomu, ar netrūksta darbų tiem individualistam jaunais veidais.
Išvados.
Gal tikrai ne toj epochoj gimiau.

[Naujokelis]

Nelabai supratau autoriaus tikslo rašyti būtent čia. Šiame portale nelabai daug tų architektų.
Daugumoje (bet ne visi) susirinkę didelių namų gerbėjai ir fotografijos mylėtojai, ar jiems suprast kaip po velnių gaut patirtį kai tavęs net už dyką nedarbina O patirties turi turėt min 3 metukus.
Galima emigruot kaip Rat paminėjo, bet ar tai išeitis?
Kita vertus, šansų gyvenimas pateikia, tik kartais per klaidas prarandi juos.

[Gator]

Apsidairau aplink - nieko visiškai gero. Atlyginimai gal net prastesni, darbo pobūdis panašus, tik niekas nesiskundžia ir džiaugiasi išnaudojami. Aš per daug noriu?

Cia turbut tavo asmenybes problema, logiskai mastant jei aplinkui kiti architektai dirba taip pat ir dar net maziau gauna bei dziaugiasi - reiskia tikrai viskas daugmaz gerai. Tiesiog tavo asmenybe labiau issiskiria ir nori daugiau, gal ir nieko blogo tas, tiesiog faktas, kad nera blogai jei aplinkui ta pat dirbdami kiti architektai dziaugiasi.

[Valiukas]

Varguolio mąstymas kažkoks. Ir ne architekto specialybė čia kalta, visur taip pat. Kol jaunas, esi šūdo katilo dugne, kai kurie ten ir lieka, o į paviršių išplaukia stipriausi ir kūrybiškiausi, kurie patys tada gali šikt į tą katilą. Liberali darbo rinka ir rinkos ekonomika visa tai vadinasi. Nepatinka tokia tvarka? Vadinasi sėdi ne savo rogėse. Kai kuriems valstybės tarnyba už "orų" atlyginimą atrodo svajonių darbas, kitiems - ambicijos ir galimybė kilti, tobulėti, vystytis suteikia jėgų ir anksčiau ar vėliau tokie žmonės pasiekia savo.
Tad nenuleisk rankų, ieškok geresnės aplinkos, stenkis, tobulėk ir viskas bus gerai. Arba spjauk į viską ir eik į bedarbių biržą

[Lettered]

Varguolio mąstymas kažkoks. Ir ne architekto specialybė čia kalta, visur taip pat. Kol jaunas, esi šūdo katilo dugne, kai kurie ten ir lieka, o į paviršių išplaukia stipriausi ir kūrybiškiausi, kurie patys tada gali šikt į tą katilą. Liberali darbo rinka ir rinkos ekonomika visa tai vadinasi. Nepatinka tokia tvarka? Vadinasi sėdi ne savo rogėse. Kai kuriems valstybės tarnyba už "orų" atlyginimą atrodo svajonių darbas, kitiems - ambicijos ir galimybė kilti, tobulėti, vystytis suteikia jėgų ir anksčiau ar vėliau tokie žmonės pasiekia savo.
Tad nenuleisk rankų, ieškok geresnės aplinkos, stenkis, tobulėk ir viskas bus gerai. Arba spjauk į viską ir eik į bedarbių biržą

http://www.stat.gov.lt/uploads/image...ius_2012_2.gif

[fredis]

Varguolio mąstymas kažkoks. Ir ne architekto specialybė čia kalta, visur taip pat. Kol jaunas, esi šūdo katilo dugne, kai kurie ten ir lieka, o į paviršių išplaukia stipriausi ir kūrybiškiausi, kurie patys tada gali šikt į tą katilą. Liberali darbo rinka ir rinkos ekonomika visa tai vadinasi. Nepatinka tokia tvarka? Vadinasi sėdi ne savo rogėse. Kai kuriems valstybės tarnyba už "orų" atlyginimą atrodo svajonių darbas, kitiems - ambicijos ir galimybė kilti, tobulėti, vystytis suteikia jėgų ir anksčiau ar vėliau tokie žmonės pasiekia savo.
Tad nenuleisk rankų, ieškok geresnės aplinkos, stenkis, tobulėk ir viskas bus gerai. Arba spjauk į viską ir eik į bedarbių biržą

Ne varguolio, o jaunuolio, kuriam atrodo, kad jo idėjos jau dabar vertos labai daug Tik aš jo norėčiau paklausti, kam jis projektuos, iš kur gaus užsakymų, kol savo vardo neišsikovojo?

[Ametistas]

Iš retorikos matyti, kad studentas yra tikrai pavargęs. Iš jo pasisakymo, kad ilgesnį laiką neatrašė, nes buvo atlėgęs pyktis, aišku, kad tai, ką jis čia rašo, neverta dėmesio, nes žodžiams įtaką daro emocijos, taigi nėra objektyvu. Iš pačio turinio aišku, kad yra labai nekonkretus dėstymas, labai paviršutinis.

Išvada: studentui reikia meilės (artumas suteiks pasitikėjimo), sekso (emocinė iškrova) ir gero poilsio (kad mintys būtų sklandžios).

Šį studentišką gyvenimą teko išgyventi daugeliui. Aš asmeniškai džiaugiuosi galėdamas save išlaikyti ir neimti pinigų iš tėvų. Aš asmeniškai manau, kad sunkus darbas pradžioje skina lygesnį kelią į ateitį.

Studento optimizmą paskatintų teigiamas įvertinimas. Akivaizdu, kad dabartinė situacija jo netenkina ir pamažu dusina. Išvados kelios: arba žmogus yra ne ten, kur jam priklausytų (beje, ir pats ilgą laiką burnojau ant mokymosi sistemos, kuri labai šabloniška ir nė velnio neskatina kūrybinio ir individualaus mąstymo, kas teiktų pradžią profesiniam individualiam savęs tobulinimui), arba tai tik laikina - pervargimas ir visa kita.

Yra keletas faktų:
1. Sveikas atvykęs į realųjį pasaulį, kur turi išsikovoti sau vietos po saule.
2. Tai užgrūdins.
3. Tai sužlugdys.

Sėkmės.

[Čikupakas]

nepatinka, o kokiais būdais tavo manymu kiti prasimuša? Nėra vieno recepto, kuriuo pasinaudojus, atsivers gėlytėmis nuklotas kelias. Kiekvieną dieną dirbi, stengies ir sieki tikslo. Nežinau kokia iš tikrųjų tavo situacija, bet gerai žinau, kad išspręsti savo vidines problemas žymiai sunkiau nei apkaltinti sistemą ar laikus. Kurie, iš tiesų, nėra tokie jau blogi.

[spirit]

Laba diena,
nusprendžiau čia parašyti, nes nemoku gyventi.
Mano pyktis šiek tiek pavėluotas, nes šildymo sezonas jau baigėsi, bet yra kaip yra. O yra labai blogai. Įisvaizduokime, esu jaunas architektūros studentas. Mokausi daug ir sunkiai, visi žiūri išpūstom akim į mane ir truputį pavydi, nes gi studijuoju architektūrą. Knisu smegenis su 'gražu', 'patinka' ir kovoju su tais, kam mano 'gražu' yra 'negražu' ir mano 'patinka' yra 'nepatinka'. Pabaigiu mokslus ir su akytėm, kurios dar liko neišvarvėje, dirbu pusdykiu su vokeliais ir kaip pomirodas šiltnamio sąlygom. Pasiklausinėju aplink - tas pats arba dar blogiau. Taip, universitetai nieko verti, nieko neišmokina. Praeina kažkiek laiko, dirbti jau moki ir savarankiškai, bet atestato gauti dar negali. Kas čia vyksta? Suprask - turi atitarnauti? Man vaikščiot su šalmu ir apsaugom, nes jei kažkas nutiks, gi gyveni be jokių garantijų. Ar tikrai architektai yra pasmerkti vergauti ir gyventi be garantijų - rizikoj iki kol gauna atestatą, ar vistik dar yra kur nors prošvaistė? Visur taip? Sunkmetis? Man kaltint Kubilių? Pats kaltas? Ieškoti tos stebuklingos 'vietos'? Ar tokia egzistuoja?
Ačiū, kad išklausėte.
Priimu patarimus ir užuojautą.

Dafuq did I just read? Jei nori kažką pasiekti, tai verkšlenimais to nepadarysi. Turi pats ieškotis būdų.

[DeSadas]

Laba diena,
nusprendžiau čia parašyti, nes nemoku gyventi.
Mano pyktis šiek tiek pavėluotas, nes šildymo sezonas jau baigėsi, bet yra kaip yra. O yra labai blogai. Įisvaizduokime, esu jaunas architektūros studentas. Mokausi daug ir sunkiai, visi žiūri išpūstom akim į mane ir truputį pavydi, nes gi studijuoju architektūrą. Knisu smegenis su 'gražu', 'patinka' ir kovoju su tais, kam mano 'gražu' yra 'negražu' ir mano 'patinka' yra 'nepatinka'. Pabaigiu mokslus ir su akytėm, kurios dar liko neišvarvėje, dirbu pusdykiu su vokeliais ir kaip pomirodas šiltnamio sąlygom. Pasiklausinėju aplink - tas pats arba dar blogiau. Taip, universitetai nieko verti, nieko neišmokina. Praeina kažkiek laiko, dirbti jau moki ir savarankiškai, bet atestato gauti dar negali. Kas čia vyksta? Suprask - turi atitarnauti? Man vaikščiot su šalmu ir apsaugom, nes jei kažkas nutiks, gi gyveni be jokių garantijų. Ar tikrai architektai yra pasmerkti vergauti ir gyventi be garantijų - rizikoj iki kol gauna atestatą, ar vistik dar yra kur nors prošvaistė? Visur taip? Sunkmetis? Man kaltint Kubilių? Pats kaltas? Ieškoti tos stebuklingos 'vietos'? Ar tokia egzistuoja?
Ačiū, kad išklausėte.
Priimu patarimus ir užuojautą.

Na architektams visur taip net ir cia UK, gal tik kad poziuris I dirbantyji skiriasi, bet islieka tik stikpriausi ir kurybiskiausi .