Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

[Sula]

Baterijų galia 200 MW, o kiek laiko jos tą galią gali palaikyti? Neradau straipsnyje, kad apie talpą kalbėtų.

Šiaip tai "baterijų galia" gana kvailas rodiklis šiuo požiūriu. Grubiai valandai būtų nurodyta galia.

„Energy cells“ į Lietuvos energetikos tinklą integruojamos energijos kaupimo įrenginių sistemos bendra suminė galia ir talpa sieks 200 MW ir 200 MWh

https://esinvesticijos.lt/naujienos/...stavimo-darbai

[DeSadas]

cia gal labiau svarbu kad greitai per sekunde gali uzsikurt, tada kruonis o tada jau elektrenu duju katilas.

[ZYKLON-B]

Saules elektrines Kruonyje jau skendo, vejo jegaines Akmeneje jau krito, beliko kad BESS graziai uzsidegtu kaledu proga...

O dabar truputi naujenu is BALTSO krastu - pirmajame Estlinke kitamet rudeni keis C&P, tai reiskia -350MW is Suomijos kokiam pusmeciui ar net daugiau.

[transpondster]

LFP, neturėtų degt, beto gi ten po 1 ar 2 MW vienas kubas lyg

[transpondster]

Toks įtarimas kad baterijų darbo grafikėliai "truputi" neteisingai atvaizduojami Litgrid'o:

[digital]

Sinchronizavimo komisijoje – „Harmony Link“ tiesimo sausumoje alternatyva

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė elektros tinklų sinchronizavimo su Europa koordinavimo komisija penktadienį, BNS žiniomis, ketina spręsti dėl siūlomos alternatyvos „Harmony Link“ jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesti ne Baltijos jūroje, o sausumoje.

Alternatyva preliminariai numato, kad nedidelė dalis jungties trasos – apie 4 kilometrai iš maždaug 30-ies – Lietuvoje eis šalia europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sankasos nuo sienos su Lenkija iki Kauno.

Lietuvoje didžiąją jungties dalį turėtų sudaryti antžeminė linija, tuo metu Lenkijoje ketinama tiesti požeminį kabelį – jam taip pat reikalinga „Rail Baltica“ sankasa.

Todėl jungties projektas tiesiogiai priklauso nuo „Rail Baltica“ įgyvendinimo – veiksmus turi derinti ne tik už energetiką, bet ir už geležinkelių infrastruktūrą atsakingos abiejų valstybių įmonės ir institucijos. BNS žiniomis, ši priklausomybė turėtų būti konstatuota ir sinchronizavimo komisijos posėdyje penktadienį.

[Arunasx]

Kreivys – apie Lietuvos energetikos laukiantį istorinį žingsnį: sistema yra pasakiškai gera https://www.delfi.lt/verslas/energet...-gera-95914005

„Rugpjūčio mėnesį nematau jokių kliūčių, kad paliksime BRELL. Jokių kalbų nėra. Realiai, (2025 metų – red.) vasario pradžioje visos Baltijos šalys išeiname į nepriklausomo veikimo bandymą.
BRELL sutartis automatiškai pratęsiama vasario 7 dieną, o apie planus jos nebetęsti reikia informuoti prieš pusmetį – vėliausiai iki rugpjūčio 7 dienos. Šį rugpjūtį trys Baltijos šalys turi pranešti, kad nepratęsia BRELL sutarties, o dar po pusmečio, palikti šį žiedą (arba IPS/UPS elektros sistemą). „Traukinys toli nuvažiavęs. Techniniai tinklo parametrai, diegiant visas technologijas, eina į pabaigą. Su ENTSO-E visi katalogo pakeitimai suderinti. Iš techninės pusės tiek paneuropiniu mastu, tiek mūsų tinkle, viskas yra padaryta, bendras sutarimas yra“, – patikino ministras D. Kreivys. Pasak jo, vertinant Lietuvos elektros jungtis, dažnio valdymo, inercijos palaikymo ir kitas sistemas, šalies elektros energetika po metų bus dar saugesnė nei dabar. „Baltijos šalių sistema niekados nebuvo tokia saugi, kokia bus kitų metų kovo mėnesį. Jau dabar galime atsijungti, bet (kitų metų – red.) vasario mėnesį sistema bus viena stipriausių visoje Europoje. Sistema pasakiškai gera“, – teigia D. Kreivys.

gan skambios frazės

[Savitarnos kasa]

gan skambios frazės

Darė gi atsijungimo bandymus, problemų nebuvo, rezultatai geri. Galimai tiesa?

[Arunasx]

R. Pocius: Baltijos šalių elektros rinka galėtų būti sujungta 2027 m. https://www.vz.lt/pramone/energetika...ujungta-2027-m

dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtis, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas. Tačiau, pasak jos, dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.
„Latvijoje ir Estijoje tie tempai (elektros gamybos augimo – BNS) yra lėtesni. Tai reiškia, kad visa pagaminta elektros energija negalės būti suprekiauta kitoje prekybos zonoje vien dėlto, kad perdavimo infrastruktūra yra nepakankama, jos pralaidumai yra nepakankami“, – ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė I. Žilienė. Jos teigimu, sujungus Baltijos šalių elektros prekybos zonas, tačiau tarp jų esant nepakankamai perdavimo infrastruktūrai gali tekti riboti elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybą, dėl to mokėti kompensacijas gamintojams, o tai persikeltų į perdavimo tarifą, kuris yra sudėtinė galutinės elektros kainos dalis.
„Link to (bendros rinkos – BNS) reikia judėti, tačiau yra siūlymas įvertinti visas aplinkybes. Kad neatsitiktų taip, kad mūsų perdavimo sistemų operatoriai negaus perkrovų pajamų, tačiau kartu ribodami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus (...) mokės jiems kompensacijas. Jos eis į perdavimo tarifą, kurį mes visi sumokame“, – kalbėjo viceministrė.
VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad Lietuvoje išaugus vietinei gamybai, sumažėtų jungties su Latvija, per kurią šiuo metu importuojama dalis elektros, apkrovimas. Be to, elektros gamybos netolygumą, pasak jo, leis išlyginti kaupimo baterijos.
Anot elektros tiekėjos „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, bendra Baltijos šalių elektros zona gali teigiamai paveikti didmeninę rinką. Vis dėlto, jo teigimu, bendros rinkos kūrimas priklausys nuo politinės valios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus. Skirtumai vertinant gaminančius vartotojus (...), pereinant nuo „net metering“ prie „net billing“ sistemos – Latvijoje ir Estijoje tas jau seniai įdiegta“, – forume kalbėjo V. Koryzna.