Kamajai yra prie 120 plento Anykščiai - Svėdasai -Rokiškis. Rytuose teka Šetekšna, kuri vėliau, jau Anykščių rajone, pavirsta Jara. Prie upelio kažkada buvo dvaras.
Miestelyje gyvena apie 700 žmonių. XIX a. pab. jų gyveno virš 1100. Tai gana stabilus rodiklis - miestelis ne užkampis, nes yra prie judraus kelio ir nebuvo pakilimų bei nuosmūkių, nes Kamajai nebuvo rajono centras.
Miestelis caro laikais priklausė Novoaleksandrovsko (Zarasų) valsčiaus centras apskričiai, o Lietuvos laikais ir iki 1950-ųjų - Rokiškio apskrities valsčiaus centras. Vikipedija šitoj vietoj rašo vėjus -atseit, Kamajai priklausė Zarasų apskričiai iki 1950). Po to Kamajai priklausė Rokiškio rajono apylinkės ir seniūnijos centras. Sprendžiant iš Miškinio knygoje minimų statybų sovietmečiu, ten buvęs kolūkis nebuvo paskutinis ubagas; ačiū, kad nesubjaurojo aikštės.
Kamajai nuo seno priklausė iš Livonijos kilusiems Tiesenhausenams (Tyzenhauzai).
Dabar Kamajai siejami su tokiu nelabai standartiniu ir bažnytinės valdžios nelabai mėgtu kunigu Antanu Strazdu (anuomet - Drozdowskiu), kuris buvo vadinamas Strazdeliu. Antanas Strazdas sukūrė giesmę "Pulkim ant kelių". Jis mirė 1833 Kamajuose ir ten palaidotas - net ne šventoriuje, o naujuose kapuose.
Vėliau Kamajai garsėjo dalyvavimu 1863 metų sukilime bei 1905 metų revoliucijoje, ankstyvu lietuvių raštingumu dar XIX a. pabaigoje (kaip ir kaimyniniame Panemunėlyje.
Kamajai yra urbanistikos paminklas. Svarbiausia vertybė - 1745 m. įrengta stačiakampė (beveik kvadratinė) aikštė ir jos dalinai išlikęs autentiškas užstatymas. Miškinis mini, kad nebaigtas aikštės šiaurės rytų kampas link bažnyčios yra trūkumas - aikštė nėra taisyklinga.
Kamajai nuo 2005 metų turi herbą.
Ten pavaizduota aikštė ir juodasis strazdas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ei%C5%A...i%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2012.06.22
Miestelyje gyvena apie 700 žmonių. XIX a. pab. jų gyveno virš 1100. Tai gana stabilus rodiklis - miestelis ne užkampis, nes yra prie judraus kelio ir nebuvo pakilimų bei nuosmūkių, nes Kamajai nebuvo rajono centras.
Miestelis caro laikais priklausė Novoaleksandrovsko (Zarasų) valsčiaus centras apskričiai, o Lietuvos laikais ir iki 1950-ųjų - Rokiškio apskrities valsčiaus centras. Vikipedija šitoj vietoj rašo vėjus -atseit, Kamajai priklausė Zarasų apskričiai iki 1950). Po to Kamajai priklausė Rokiškio rajono apylinkės ir seniūnijos centras. Sprendžiant iš Miškinio knygoje minimų statybų sovietmečiu, ten buvęs kolūkis nebuvo paskutinis ubagas; ačiū, kad nesubjaurojo aikštės.
Kamajai nuo seno priklausė iš Livonijos kilusiems Tiesenhausenams (Tyzenhauzai).
Dabar Kamajai siejami su tokiu nelabai standartiniu ir bažnytinės valdžios nelabai mėgtu kunigu Antanu Strazdu (anuomet - Drozdowskiu), kuris buvo vadinamas Strazdeliu. Antanas Strazdas sukūrė giesmę "Pulkim ant kelių". Jis mirė 1833 Kamajuose ir ten palaidotas - net ne šventoriuje, o naujuose kapuose.
Vėliau Kamajai garsėjo dalyvavimu 1863 metų sukilime bei 1905 metų revoliucijoje, ankstyvu lietuvių raštingumu dar XIX a. pabaigoje (kaip ir kaimyniniame Panemunėlyje.
Kamajai yra urbanistikos paminklas. Svarbiausia vertybė - 1745 m. įrengta stačiakampė (beveik kvadratinė) aikštė ir jos dalinai išlikęs autentiškas užstatymas. Miškinis mini, kad nebaigtas aikštės šiaurės rytų kampas link bažnyčios yra trūkumas - aikštė nėra taisyklinga.
Kamajai nuo 2005 metų turi herbą.
Ten pavaizduota aikštė ir juodasis strazdas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ei%C5%A...i%C5%B3_herbas
Titulinis pranešimas sukurtas 2012.06.22
Comment