Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Prie Nemuno kitas... (pokolūkinis Lietuvos kaimas)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Prie Nemuno kitas... (pokolūkinis Lietuvos kaimas)

    naujos temos kurti nesinorėjo, taigi postinu nuotraukas is Serdokų kaimo, esančio maždaug 3 km nuo Vilkaviškio.Paprastas kaimelis, taigi paprastos ir foto.Pradedu nuo "kultūrnamio", visiškai baigiamo nuniokoti...







    vidus, gilyn eiti pabijojau


    dairomės toliau


    kas nori gali ir susitvarkyti aplinką


    pradinė mokykla


    buitis


    naujos statybos namukas


    tolumoje medinukas


    paprasti vaizdai be komentarų
















    tai va, tiek foto šį kartą, šiaip stengiausi neatrinkinėti tik gražiausių vaizdų, norėjosi parodyti ir blogąją pusę, o šiaip tai kaip ir visur, kas nori tas susitvarko, kas ne tas ne....

    #2
    Tipine Lietuvos gyvenviete. Baisu (tai griuvantys pastatai) ir tuo paciu grazu (tai zmones kurie graziai susitvarke savo aplinka). Aciu uz nuotraukas robizz
    "Never argue with an idiots. They will bring you down to their level and beat you with experience"

    Comment


      #3
      Juknaičiai

      Foto 2006.09

      Juknaičiai, Šilutės r. . Kažkada buvo pavyzdinė kolūkio gyvenvietė
      Neseniai per gaisrą nukentėjęs poilsio centro pastatas Juknaičiuose.
      Paskutinis taisė Romas; 2012.03.03, 23:22. Priežastis: Kopija iš temos "Mažoji Lietuva"

      Comment


        #4
        Parašė Romas Rodyti pranešimą
        <..>

        Šioje skiltyje atskiras temas gali turėti:
        - Tradiciniai miesteliai (buv. valsčių centrai), pvz. Adutiškis, Alanta, Alsėdžiai, Alovė, (...) Žemaičių Naumiestis, Žemaitkeimis, Židikai, Žiežmariai, Žygaičiai

        - miesteliai (ne valsčių centrai), pvz., Rukla, Viečiūnai, Domeikava, ...
        - buv. rajonų centrai, pvz., Ariogala, Daugai, Dotnuva, Dūkštas, Eišiškės, Kuršėnai ...,
        - buv. miestų tipo (darbininkų ar karinės) gyvenvietės - Grigiškės, Tyruliai, Linksmakalnis, Venta ...
        - kai kurie stambūs bažnytkaimiai, kurie kažkodėl nelaikomi miesteliais nei dabar, nei Smetonos laikais, pvz. Dzūkijoje - Pivašiūnai, Nedzingė, Punia...
        - poilsiavietės, pvz., Kačerginė, Kulautuva, Likėnai, Dubingiai
        - išskirtinės vietovės, pvz. Liškiava, Kernavė, Sudervė

        <...>

        Nebūtina kurti atskirų temų kaimams, mažiems bažnytkaimiams ar buv. kolūkių gyvenvietėms (galima jungti pagal tematiką arba pagal geografinį požymį)
        Jei gerai suprantu, tai dabartinėms vadinamosioms gyvenvietėms, kurios yra buvusios tarybinių ūkių, pvz.: paukšininkystės, gyvenvietės, atskirų temų kurti nepageidautina (atskirų temų vertos tik darbininkų / karinės)? Šiuo atveju reikia kurti kažkokią bendrą temą tokioms visos Lietuvos gyvenvietėms, ar ne?

        Comment


          #5
          Parašė Civis Rodyti pranešimą
          Jei gerai suprantu, tai dabartinėms vadinamosioms gyvenvietėms, kurios yra buvusios tarybinių ūkių, pvz.: paukšininkystės, gyvenvietės, atskirų temų kurti nepageidautina (atskirų temų vertos tik darbininkų / karinės)? Šiuo atveju reikia kurti kažkokią bendrą temą tokioms visos Lietuvos gyvenvietėms, ar ne?
          Sukurta atskira tema buv. kolūkinėms gyvenvietėms.
          Pavadinimas - "Prie Nemuno kitas..." (pagal E.Mieželaitį - buvo tokia dažnai dainuojama daina apie laimingą sovietinį kaimą - "Prie Nemuno kitas / Išaušo jau rytas / Dainuoja lietuviai / Giliai iš širdies").
          Dėl geriausio pavadinimo visada galima diskutuoti.
          Paskutinis taisė Romas; 2012.03.03, 21:45.

          Comment


            #6
            Parašė Romas Rodyti pranešimą
            Sukurta atskira tema buv. kolūkinėms gyvenvietėms.
            Pavadinimas - "Prie Nemuno kitas..." (pagal E.Mieželaitį - buvo tokia dažnai dainuojama daina apie laimingą sovietinį kaimą - "Prie Nemuno kitas / Išaušo jau rytas / Dainuoja lietuviai / Giliai iš širdies").
            Dėl geriausio pavadinimo visada galima diskutuoti.
            Ačiū už temos sukūrimą Papildysiu ją nuotraukomis.

            Comment


              #7
              Prieš talpinant nuotraukas iš postkolūkinio kaimo gal nepakenks kelios pastraipos apie sovietinį kaimą.

              Sovietmečiu Lietuvoje buvo keli kaimo vystymosi etapai.
              Stalino laikais (1944-1953) buvo pokario kovos trėmimai, prievartinis kolūkių ir tarybinių ūkių steigimas (tada buvo sakoma - kūrimas). Jei pasakysiu, kad žmonės badavo ir visų pirma dėl to bėgo į miestus, nebus didelis sutirštinimas.
              Chruščiovo laikais (1953-1964) vyko nesibaigiančios reformos. Ir dabar dar yra nuo tų laikų išlikusių anekdotų apie kukurūzų vajų. 1958 m. panaikintos MTS (mašinų -traktorių stotys). Kolūkiai gavo techniką, bet dauguma jų liko ekonomiškai silpni.
              Brežnevo (1964-1982) ir vėlesniais laikais žemės ūkio įmonės kiek atsigavo.
              Dalis kolūkių iš pradžių buvo įsikūrę dvarų ūkiniuose pastatuose (kontoros - dvarų sodybose)

              Visą sovietmetį buvo stambinami kolūkiai, vyko elektrifikacija (oficialai užbaigta iki 1965 m., bet namų be elektros užsilikę ir dabar), vyko melioracija (to dalis buvo vienkemių naikinimas ir gyventojų kėlimas į centrines ir pagalbines ūkių gyvnevietes). Apie 1970 m. vienas Vilkaviškio rajonas raportavo, kad visi gyventojai iškelti iš vienkemių.
              Kaimuose buvo statomos fermos (kompleksai), mechaninės dirbtuvės, o vėliau - ir socialiniai objektai. Apie 1985 (atrodo, Pasvalio rajone) kilo iniciatyva (čia tų laikų terminas), kad kiekvienas kolūkis turėtų po vaikų darželį.

              Pabaltijys (rus. Pribaltika) lyginant su kitomis sovietinėmis respublikomis buvo priešakyje. Lyginant su Latvija, Lietuvoje buvo mažiau pseudomiestietiškų gyvenviečių, tačiau lygiant su Estija, pas mus peizažą vienoda architektūra sudarkė labiau. Su Gudija iki kokių 1975 metų nebuvo ką lyginti.

              Kaip ir dabar, tuomet buvo turtinė nelygybė, tik gal kiek mažiau matoma. Brežnevo laikais derlingose Vidurio Lietuvos ir Suvalkijos lygumose buvo nemažai turtingų kolūkių (tada vadintų "milijonieriais"), o prastesnėse žemėse skurdas buvo dažnas reiškinys. Bet daug kas priklausė nuo vadovų - vietinių partinių funkcionierių, kolūkio pirmininkų ir tarybinio ūkio direktorių - ir skurdesnėse žemėse buvio tvarka, o derlingose - netvarka.

              Apie garsius anų laikų kolūkių primininkus prirašyta nemažai, bet turbūt galima būtų prirašyti ne vieną puslapį prisiminimų apie kiekvieną ilgiau dirbusį kolūkio primininką. Bet sovietinis folkloras bus pradėtas rinkti, kai liudininkai bus beveik išmirę...ir liks tik legendos kaip apie kokį dvarininką Čičinską.

              Kiekvienam žmogui svarbu jo gyvenimo sąlygos. Apie 1960-1975 metus visoje Lietuvoje gausėjo plytinių (daugiausia- silikatinių) namų, o apie 1980 metus visoje Lietuvoje paplito surenkamieji namai, gaminami Alytuje, o paskui ir Vievyje:
              Alytnamis

              Šaltinis: http://www.google.lt/search?q=alytna...w=1680&bih=920

              Sovietmečio kaimą reprezentavo kelios nuolat linksniuojamos gyvenvietės, kurių pirmininkai buvo apdovanojami (daugelis turėjo ir Socialistinio darbo dydvyrio vardą). Bet tokių kolūkių buvo mažuma, dėl to apie juos visi ir kalbėjo.

              Keli anų laikų garsūs vardai iš RIA Novosti archyvo

              Ukmergės r. Leonpolio tarybinis ūkis, Dainavos gyvenvietė
              Leonpolio tarybinio ūkio gyvulininkystės fermos. Leonpolio tarybinio ūkio gyvenvietė.
              Общий вид животноводческих ферм совхоза "Леонполис". Совхоз "Леонполис"
              ...

              Panevėžio r. Ėriškių kolūkis, Ėriškiai
              Ėriškių kolūkio gyvenvietė. Ėriškių kolūkio vaikų darželyje
              Поселок колхоза Эришкяй Паневежского района. В детском саду колхоза Эришкяй
              ...

              Radviliškio r. "Draugo" kolūkis. Alksniupiai
              "Draugo" kolūkio kavinė - valgykla. Kultūros namų salė.
              В кафе-столовой колхоза "Драугас". Зрительный зал Дома культуры колхоза "Драугас".
              ...

              Šilutės r. TSKP XXV suvažiavimo tarybinis ūkis. Juknaičiai.
              Bendras Juknaičių vaizdas. Juknaičių sveikatingumo kompleksas
              Поселок Юкнайчяй. Оздоровительный комплекс в поселке Юкнайчяй
              ...
              (nuorodos į didesnes nuotraukas iš RIA Novosti fotoarchyvo - ant paveiksliukų)
              Šaltinis: RIA Novosti http://visualrian.ru

              Vieną iš tų keturių garsių kolūkinių gyvenviečių esu neseniai aplankęs - bus ir nuotraukų


              Sovietinio kaimo nuotraukos yra temoje Lietuvos miesteliai ir kaimai sovietmečiu
              Šioje temoje dėkime dabartines kaimų nuotraukas, o jei yra senų tos vietos nuotraukų - visada įdomu palyginti.
              Paskutinis taisė Romas; 2013.11.11, 23:40.

              Comment


                #8
                Bajorai, Rokiškio r.

                Bajorai – kaimas Rokiškio r. savivaldybėje, Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje, 2 km šiauriau miesto. Per kaimą teka Vingerinė, yra du tvenkiniai. Sovietmečiu Bajorai buvo paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 669 gyventojai (2001 m. duomenimis). (Pagal: Bajorai // Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. II. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002).

                Pradėsiu iš tolo...

                Foto 2008 07

                Rokiškio šiaurrytiniame pakraštyje (prie įvažiavimo į buvusį aerodromą) stovi skulptūra – savotiškas "koplytstulpis" su kiaušiniu. Čia prasideda Bajorų g., vedanti į Bajorus, buvusią paukštyninkystės ūkio gyvenvietę, arba kitaip tariant, kelias nr. 3601 Rokiškis – Juodupė – Onuškis – Ilzenbergas.




                Foto 2009 09

                Panoraminis žvilgsnis į Bajorus nuo Rokiškio Kalneliškių (t. y. naujųjų) kapinių patvorio




                Comment


                  #9
                  Foto 2010 08

                  Pagrindinė fotoreportažo dalis.

                  Tąkart sugalvojau nueiti į Bajorus pėsčiomis iš Rokiškio. Nuo jau rodyto kiaušinio Rokiškio pakraštyje iki rūpimo kaimo pradžios tik 1,5 km, o iki jo centro - 2 km.

                  Bajorų g. - gyvenvietės link


                  Žvilgsnis šiaurės vakarų kryptimi. Tolumoje boluoja Kalneliškių kapinių koplyčia ir tvora (iš kur ir fotografavau jau rodytus Bajorų panoraminius vaizdus)


                  Artėjant prie Bajorų. Nuostabūs besibaigiančios vasaros debesys




                  Jau matyti kaimas




                  Grįžteliu atgal. Rokiškio bažnyčia


                  Bajorai. Teka Vingerinės upelis

                  Comment


                    #10
                    Peizažas su stotele, iš kurios su „keleivine“ galima nuvažiuoti į Rokiškį




                    Senas medinukas


                    Žvilgsnis į šoną


                    Bajorų daugiabučiai ties Bajorų g.






                    Comment


                      #11
                      Kita stotelė (Juodupės kryptimi)


                      Dviaukščiai


                      Kiemas


                      Kaimas visai tvarkingas. Malonu pasivaikščioti




                      Dabar paliksiu centrinę Bajorų g. ir pasuksiu į kairę (šiaurės vakarus), į vieną pagrindinių kaimo gatvių – Ežero g.


                      Ties posūkiu yra nuoroda - „Lėlių namai“. Privatus Bajorų kaimo lėlių muziejus (nuo 1999 m.), kurio kolekcijoje net keli šimtai lėlių, yra įsikūręs kultūros namuose. Vėliau užsuksiu į kiemą


                      Bajorai anksčiau garsėjo paukštynu, dabar, fermoms sunykus, kaip bebūtų keista, kaimą garsina kitas gyvis – žuvis. „Bajorų žuvis“ – pakankamai stambi žuvų perdirbimo įmonė šiame Lietuvos regione

                      Comment


                        #12
                        Išpuoselėta „žuvininkų“ aplinka


                        Fontanėlio skulptūra. Į kičą nenusivažiuota, o gyvenvietę papuošia






                        Ežero g. perspektyva


                        Štai dėl ko gatvė turį tokį pavadinimą...


                        ...palei ją – Bajorų II tvenkinys

                        Comment


                          #13
                          Peizažai su tvenkiniu










                          Nuo Ežero g. į pastatus su Pušyno g. adresais. Pirmame plane – kultūros namai su lėlių muziejumi


                          Ežero g. Buvusio paukštyno link




                          Comment


                            #14
                            Vandens bokštas




                            Fermos. Įsikūrę kažkokių imonėlių. Tolyn nelendu


                            Atsigręžus atgal, iš kur ateita


                            Pušyno g.

                            Comment


                              #15
                              Galiausiai – žadėtas kultūros namų kiemas (taip pat įsikūrę „Lėlių namai“, gal ir daugiau kitokių įstaigų...)


                              Kaip reikiant išpuošta aplinka


                              Gėlynas


                              Lietuvaitis


                              Su arkliu


                              Lietuvaitė


                              Bendras vaizdas


                              Epilogas: išėjus iš kiemo, netrukus užkalbino dviračiu vedina moteris (berods, kultūros namų darbuotoja), kuri paklausė, kaip patiko šiaudinės skulptūros ir kokiu tikslu fotografuoju. Pažadėjau, kad nuotraukos atsidurs internete. Dabar, tikiuosi, Bajorai liks patenkinti

                              Dėkoju už dėmesį

                              Comment


                                #16
                                Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                Stalino laikais (1944-1953) buvo pokario kovos trėmimai, prievartinis kolūkių ir tarybinių ūkių steigimas (tada buvo sakoma - kūrimas). Jei pasakysiu, kad žmonės badavo ir visų pirma dėl to bėgo į miestus, nebus didelis sutirštinimas.
                                Nevisai tiksliai. Iškart po karo mieste buvo skurdžiau negu kaime.

                                Comment


                                  #17
                                  /\ Buvo visaip. Diskusiją galima pratęsti kitame forume, pvz., temoje "Prie Sovietų buvo" (nors ten laikotarpis tik 1961-1990 m.)

                                  Šita tema apie dabartinį kaimą.
                                  Paskutinis taisė Romas; 2012.03.06, 20:41.

                                  Comment


                                    #18
                                    Dainava, Ukmergės r.

                                    Viena iš sovietmečio gyvenviečių, kurių nuotraukos buvo visur -pradedant laikraščiais ir baigiant geografijos vadovėliais.
                                    Ukmergės r. Leonpolio tarybinis ūkis, Dainavos gyvenvietė


                                    Pora nuotraukų iš RIA Novosti archyvo (nuorodos į didesnes nuotraukas - ant paveiksliukų)

                                    Leonpolio tarybinio ūkio Dainavos gyvenvietė.
                                    M.Baranauskas 1973; J(?)Ragaišis, 1979


                                    ...
                                    Šaltinis: RIA Novosti http://visualrian.ru

                                    Citata iš Vikipedijos:
                                    Dainava - 1950–1992 m. buvo Leonpolio paukštininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Eksperimentinė gyvenvietė pastatyta 1965–1971 m. (kaip pavyzdinė, architektai V. Šimkus ir Ramūnas Kamaitis, TSRS valstybinė premija 1971 m.). Želdynus projektavo kraštovaizdžio architektas Alfonsas Kiškis. Gyvenvietėje veikė aštuonmetė mokykla (nuo 1968 m.), vaikų darželis, medicininis punktas, ryšių skyrius, buitinio aptarnavimo įstaigos.

                                    http://lt.wikipedia.org/wiki/Dainava_(Ukmerg%C4%97)
                                    Foto 2010.07




                                    Dainavos kaimo riboženklis


                                    Įvažiavimas į Dainavos gyvenvietę


                                    Paskutinis taisė Romas; 2018.02.04, 17:16.

                                    Comment


                                      #19
                                      Dainava, Ukmergės r.

                                      Foto 2010.07

                                      Dainavos gyvenvietė buvo pastatyta iš tos pačios "ikilazdyninės" serijos tipinių blokų, kaip ir Vilniaus Savanorių prospekto namai ties Vingio parku (apie 1967-1969 m.), tačiau mastelis žymiai humaniškesnis - tik 2-3 aukštų namai, daug žalumos.







                                      Šoninė gatvė



                                      Paskutinis taisė Romas; 2018.02.04, 17:06.

                                      Comment


                                        #20
                                        Dainava, Ukmergės r.

                                        Dainavos gyvenvietės aikštė su visuomeniniu centru




                                        Namai kairėje aikštės pusėje











                                        Paskutinis taisė Romas; 2018.02.04, 17:10.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X