Želva, Ukmergės r. Čia gimė Nobelio premijos laureatas

[Romas]

Želva, Ukmergės r.
1996 liepa
Įžymus tuo, kad nėra jokių įžymybių (teisingiau - yra, bet neprisimenu)

[Romas]

Želva, Ukmergės r.

Želvos miestelis yra gana patogioje vietoje - pusiaukelėje tarp Ukmergės ir Molėtų. Yra ir vieškeliai į Giedraičius, Balninkus (Anykščius), Kiauklius.
Jei kelias iš Giedraičių į Anykščius būtų išasfaltuotas, miestelis tikrai būtų labiau išaugęs.
Caro laikais jis garsėjo arklių turgumis. 1897 m. čia gyveno beveik 1000 žmonių, dabar - apie 400-450.



Anksčiau apie šį miestelį rašiau, kad jis įžymus tuo, kad niekuo neįžymus.
Vis dėlto labai klydau - čia 1926 m. gimė Nobelio premijos laureatas Aaron Klug (ko gero, vienintėlis gyvenantis gimęs Lietuvoje Nobelio laureatas)


Apie Želvą jis labai trumpai užsimena savo autobiografijoje

[Romas]

Pasivaikščiokime po Želvą.
Foto 2007 03









Baras gyvena gana neblogus laikus










Nors penktadienis, tačiau parduotuvė uždaryta


Čia turbūt vykdavo skudurynas.

Gal atkreipsite dėmesį į duris antro aukšto lygyje.


RETRO. Ta pati vieta prieš 11 metų, 1996.07
Tas namas turbūt per tą laiką taip ir nepamatė dažytojų.







Vienintėlė judri vieta - prekybos centras šalia seniūnijos


Nekilnojamojo turto pirkimo bumas iki čia negreit ateis




Ženklas Aaronui Klugui atmininti






Šiaip Želva paliko gana liūdną įspūdį lyginant net su kitais miesteliais.

[Giedra70]

Patiko ekskursija.

[anaiptol]

užrašas dykoje aikštelėje 'prekiauti draudžiama', aišku, veža.

[enigma]

Palieka slegiantį įspūdį. Atrodo, kad nuo sovietmečio beveik niekas ir nepasikeitė... Tikrai sustojusio laiko vieta...

[Romas]

Ačiū visiems už atsiliepimus.
Želva tikrai labai liūdnai atrodo.

[enigma]

Aarono Klugo gimtojo namo, kiek supratau, neišliko. Tas ženklas žymi buvusio namo vietą, ar čia tik taip toks "skverelis" sukurtas?

[Romas]

Želva, 2010.10


Išties toje vietoje, kur kažkada buvo užrašas "prekiauti draudžiama" veikė skudurynas

[Romas]

Želvos namas be laiptinės iš visų pusių






Pagrindinė Želvos gatvė - kelias Giedraičiai - Balninkai

[enigma]

Įdomu, kaip jie tomis durimis naudojasi? Vsitik antras aukštas....

[Romas]

Aikštė priešais bažnyčią


Buv. žydų kvartalo labirintai

[Romas]

Foto 2010.10
Želvos bažnyčia yra nuošaliau nuo pagrindinės gatvės






Įdomūs Želvos bažnyčios kryžiai


Tokio Nukryžiuotojo kitur neteko matyti





Ačiū už dėmesį

[Romas]

Lietuvos rytas 2013-03-23
Daiva ZIMBLIENĖ
Kliuvinys – nauja sankryža

Želvos miestelio (Ukmergės r.) gyventojai negali atsistebėti: kam šovė į galvą mintis už 300 tūkstančių litų įrengti tokią nepatogią žiedinę sankryžą? Ji eismo nepalengvino, o jį tik apsunkino.

Želviškiai nesupranta, kodėl į šią sankryžą, kurioje nebūna avarijų, reikėjo investuoti net 300 tūkstančių litų.

A.Juknio nuotr.

„Sunkiasvoriai vilkikai, miškavežiai ar ilgi autobusai, kuriems reikia beveik visiškai apsukti sankryžoje ratą, niekaip neišsitenka – galiniais ratais lipa ant šaligatvio, varto sustatytus riboženklius. Čiagi ne miesto sankryža, mes neturime aplinkkelių, šioje vietoje važiuoja ypač daug miškavežių – reikėjo į tai atsižvelgti.
Bet niekas su mumis nesitarė, parengtų projektų nerodė ir mūsų nuomonės neklausė. Sėdėdami kabinetuose ir teoriškai planuodami bei projektuodami kelininkai visiškai neįvertino realios padėties”, – apie pagrindinėje Želvos sankryžoje įrengtą eismą ratu kalbėjo miestelio seniūnas Kęstutis Mikalajūnas.

Praėjusių metų pabaigoje per dvi savaites įrengusi šią sankryžą Lietuvos automobilių kelių direkcija nustebino vietos gyventojus, kurie metų metais prašo sutvarkyti labai baisios būklės kelio Ukmergė–Molėtai ruožą iki Želvos. Taip pat prašoma atlikti kai kuriuos neatidėliotinus darbus ir pačiame miestelyje: Vilniaus gatvėje prie parapijos namų įrengti pėsčiųjų perėją, J.Vaišučio gatvėje ties mokykla užlyginti labai staigų kalnelį, o ties parduotuve – panaikinti nuolat telkšančią gilią ir didelę balą. Pinigų stygiumi besiskundžiantys kelininkai atsižvelgė ir sugebėjo sutvarkyti tik vieną želviškių skaudulį – išardė kalnelį J.Vaišučio gatvėje ties seniūnijos pastatu, kur nuo intensyvaus transporto eismo jau buvo pradėję byrėti šalia gatvės stovinčio gyvenamojo namo pamatai.

„Jeigu metų pabaigoje kelininkai turėjo laisvų pinigų, galėjo geriau žiedinę sankryžą įrengti kelyje Ukmergė–Molėtai ties posūkiu į Želvos miestelį, kur jos tikrai labai reikia. Tačiau jie viską pradėjo ne nuo to galo – rekonstravo sankryžą, kuri tikrai dar galėjo palaukti ir jokių didelių problemų nekėlė. Niekas neprisimena, kad čia būtų buvęs koks nors eismo įvykis. Ir tarsi pasityčiodami iš mūsų ankstesnių prašymų šioje sankryžoje įrengė net 12 ženklų, žyminčių pėsčiųjų perėjas”, – nusivylimo kelininkais neslėpė seniūnas.

---
Klaidas ištaisys?

Algimantas Janušauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas

„Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Giedraičiai– Bekupė–Želva ir Želva–Šešuoliai mažoji žiedinė sankryža Želvos miestelyje buvo įrengta siekiant pakeisti eismo organizavimo schemą, bet ne rekonstruoti. Garantinis sankryžos laikotarpis yra 5 metai. Sankryžą įrengusi įmonė privalės ištaisyti visus jos pažeidimus, jei tokių bus nustatyta.
Kelio Ukmergė–Molėtai rekonstravimas taip pat yra įrašytas į planuojamų įgyvendinti objektų sąrašą, tam panaudojant ES paramą jau kitais metais.”

http://www.lrytas.lt/?data=20130323&...s130323&view=2

[laimutis]

Želva 1941 m. birželio 30 d.


ebay.de

[Romas]

Želva, Ukmergės r.

Foto 2014.05

Vaizdas nuo Giedraičių pusės


Vaizdas nuo Šešuolių pusės.
Iš čia matosi 7 dvigubi pėsčiųjų perėjos ženklai


Važiuojant nuo 115 plento Ukmergė - Molėtai link Giedraičių toje žiedinėje sankryžoje reikia sukti į kairę apvažiuojant žiedą




Kas gali, bando važiuoti tiesiai




Išsukimas į Šešuolius


Dar viena salelė su stulpeliais bei 1 iš 12 pėsčiųjų perėją žyminčių ženklų

[algirdas a. bireta]

Želva, Ukmergės rajonas
"Gulintis" kryžius-paminklas čia užkastiems partizanams atminti, 1991 m., foto-2013
Architektas Henrikas Šilgalis (Elektrėnų ir Kiaunorių bažnyčių autorius)

[laimutis]

Želvos Šv. Ignaco Lojolos filijinė bažnyčia, apie 1904-1905 m. Fot. Adomas Daukša



Bažnyčių vaizdai XX amžiaus pradžioje. Stiklo negatyvų rinkinys. Sud. Diana Streikuvienė, Vida Kuraitė, 2016. Lietuvos nacionalinis muziejus