Laukuva*, Šilalės r. - miestelis lietingiausioje Lietuvos vietoje

[Romas]

Laukuva - didelis miestelis pačiame Žemaitjos viduryje šalia senojo Žemaičių plento. Kol nebuvo autostrados (iki 1987 m.), pro miestelį kas vasarą pravažiuodavo tūkstančiai automobilių. Dabar nuorodos ("Laukuva 9") yra 32-me km nuo Kryžkalnio, prie vėjo elektrinių parko.

Pirmą kartą apie Laukuvą teko išgirsti, mokykloje per geografijos pamokas - tai lietingiausia Lietuvos vieta. Laukuvoje yra meterorologijos stotis, o 2010 m. pastatytaa meteorologinis radaras. Apie Laukuvos reikšmę geografijai - atskiras straipsnelis žemiau

Laukuva visada buvo didelis miestelis.
1897 m. Laukuvoje (Ławkowo) gyveno 753 žmonės - 418 žydai ir 329 katalikai

1902 m. Laukuvoje nurodoma buvus jau 951 žmogų.
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" rašo, kad iki 1908 m. prekyba buvo tik žydų rankose - žemaičiams buvo jų nevertas užsiėmimas. 1908 m. įsteigtas pirmas kooperatyvas
1923 m. gyveno 724 žmonės. Žydų skaičiaus sumažėjo - Laukuvos valsčiuje tuiomet surašyti 305 žydai.
II pasaulinio karo pradžioje miestelio žydai buvo sunaikinti. Miestelyje yra išlikęs sinagogos pastatas.

Sovietmečio pradžioje Laukuva nemažai išaugo, o vėliau skaičius keitėsi mažai. 1959 m. gyveno 1153 žmonės, o 1989 m. - 978. 2001 m. Laukuva buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos miestelių, kur gausėjo gyventojų (iki 998), o 2011 m. surašyti jau tik 832 gyventojai.

Administraciniu požiūriu Laukuva buvo ant Tauragės (Raseinių) ir Telšių įtakos ribos. Labai keista, kad carinės Rusijos laikai Laukuva net nebuvo valsčiaus centras - miestelis priklausė Kauno gubernijos Telšių apskrities Varnių valsčiui (Kovenskaja gubernija, Tel'ševskij ujezd, Vornenskaja volost'). Miestelis buvo nutolęs nuo valsčiaus centro 18 varstų , o nuo apskrities centro - 48 varstus:

Lietuvos laikais Laukuvos valsčius priklausė Tauragės apskričiai, o1948-1950 m. - Rietavo apskričiai. Rajonų laikais Laukuva buvo Rietavo rajono apylinkkės centras, o nuo 1962 m. ji visada priklausė Šilalės rajonui.

Apie sovietinių laikų Laukuvą nemažai parašyta Beatričės Grincevičiūtės (1927-1987) atsiminimų II dalyje. Ji dirbo Laukuvos ligoninėje - ambulatoroijoje iki 1974 m., o gyveno Laukivoje iki mirties.
Apie Beatričę Grincevičiūtę - http://genocid.lt/UserFiles/File/Atm...e%20_biogr.pdf
Kitas žymus iš Laukuvos kilęs žmogus - Norbertas Vėlius.

Miestelio gražiausias pastatas - 1856 m. statyta akmenų mūro bažnyčia. Laukuva - vienas autentiškiausių Žemaitijos miestelių. Pirmą kartą apsilankius Laukuvoje didelį įspūdį paliko miestelio aikštė, kur šiek tiek chaotiškai vyko eismas įvairiomis keliomis kryptimis. Dabar ten yra žiedinė sankryža ir vaizdas pasikeitė. Vaizdą šiek tiek darko kultūrnamio ir didelės parduotuvės pastatas. Bet Laukuva išlieka vienas gražiausių Žemaitijos miestelių.

Laukuvos urbanistinei struktūrai didelę reikšmę turėjo kelių tinklas. Nutiesus Žemaičių plentą apie 1935 m. pasikeitė gatvių svarba. Po autostrados nutiesimo svarbiausia tapo Telšių- Šilalės kryptis (autostrados link). Gal kada nors bus nutiestas rytinis aplinkkelis.

Verta paminėti vaizdingas Laukuvos apylinkes. Už poros kilometrų Telšių link prasideda Varnių regioninis parkas

Laukuva nuo 2003 m. turi herbą.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Laukuvos_herbas

Titulinis pranešimas sukurtas 2014.11.09

[Romas]

Laukuvos miestelis yra urbanistikos paminklas. Jo raida aprašyta A.Miškinio monografijoje "Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai" I knygoje (V.,2004)
Internete yra 2003 m. paskelbta Vilmos Karvelytės -Balbierienės studija Laukuvos miestelio ir Juodainių gyvenvietės architektūros kultūrologiniai tyrimai

http://www.llt.lt/pdf/laukuva/istorija-tyrimai.pdf

Prieš kelerius metus Laukuvos miestelio centre atsirado žiedinė sankyža ir aikštės vaizdas labai pasikeitė.

[Romas]

Laukuva yra labai svarbi svarbi Lietuvos geografijoje

Mokslas ir gyvenimas 1997.10
„Iš Lietuvos geografijos abėcėlės”

Ilgą laiką mes žinojome, kad daugiausia prilyja bei prisninga Kretingos rajone, Kartenoje, t.y. vakarinėje Žemaičių aukštumos papėdėje (...) Tačiau, matyt, ne be žmogaus veiklos įtakos ne vienerius pastaruosius metus išgirstame apie įvairiausius neįtikėtinus klimato „akibrokštus”. Tai pakeitė ne tik anksčiau fiksuotus rekordinius klimato rodiklius, bet ir pastarųjų vietą. Štai Lietuvoje drėgniausia vieta tapo Šilalės rajone esanti Laukuva (vidutinis metinis kritulių kiekis 820 mm).

Laukuva pagarsėjo storiausia sniego danga. Net 940 mm, arba, paprasčiau, beveik metrą joje yra prisnigę. Taigi ir pas mus gali būti neišbrendamų žiemiškų taigų.
http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/97/10/10kud.html

Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje. Klimato norma, 1961–1990 m.

http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas...ipas=krituliai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įsigijo moderniausią dvigubos poliarizacijos Doplerio meteorologinį radarą (WRM200, Vaisala). Jis pastatytas Laukuvoje, Vakarų Lietuvoje.

Radaras kritulius aptinka šiuo būdu: siųstuvas siunčia koncentruotą elektromagnetinį spindulį, o imtuvas priima energiją, kuri grįžta („atsispindi") nuo bet kokio spindulio kelyje „sutikto" objekto. Tokiu būdu informacija apie atmosferą yra surenkama 250 km spinduliu nuo Laukuvos.


http://www.meteo.lt/radaro_inf.php

Laukuva dėl savo geografinės padėties yra svarbi meteorologijoje.
Yra ne vienas mokslinis darbas apie klimato kaitą, kur šalia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos minima tik Laukuvos meteorologijos stotis, pvz.,

http://vanduo.gamta.lt/files/Klimato...20poveikis.pdf

Laukuvoje yra linijos Kaunas - Klaipėda radijo relinė stotis, buvusi svarbi apie 50 metų
Nežinia, ar jos reikšmė prieš porą metų išliko įvedus skaitmeninę TV

http://www.cbforumas.lt/viewtopic.php?f=13&t=1745

[Romas]

Senesni Laukuvos žemėlapiai

1918 m. vokiškas Karte des Westlichen Russlands
Lapas K19 Retowo (Rietavas)


Tarpukariu išleistas lietuviškas topografinis žemėlapis
Lapas 1302 Varniai Laukuva
Matosi, kaip nutiesus Žemaičių plentą pradeda keistis miestelio urbanistinė struktūra


1937 m. sovietų išleistas žemėlapis
Dar nepažymėtas Žemaičių plentas
Lapas N34-021 Šilalė



Kaip kelių tinklas darė įtaką matosi palyginus du vokiškus žemėlapius
Übersichtskarte von Mitteleuropa ~1930 m.
Fragmentas iš žemėlapio Ostpreussen.
Laukuvos apylinkės būtų standartiniuose lapuose R56 Tilsit (Tilžė)ir S56 Schaulen (Šiauliai)



Straßenenkarte den Baltischer Länder, 1941 m.

Visi ankstesni žemėlapiai iš www.mapywig.org

1985-1988 m. sovietų topografinis žemėlapis
Lapas N34-021 Šilalė

Žemėlapis iš http://maps.vlasenko.net/


Ateityje gal bus nutiestas rytinis Laukuvos aplinkkelis

Būtų tikslinga iki 2026 metų įrengti rezervuojant jiems vietas:
- rytinį Laukuvos aplinkkelį, kas leistų išvengti didelių transporto srautų ir sunkiojo transporto tranzito centrinėje miestelio dalyje ir užtikrinti saugų gyventojų eismą. Tai būtų tiesioginė krašto kelių 160 ir 162 jungtis ir kartu saugi sankryža su 197 krašto keliu
www.silale.lt/silale/download/text/t_76_5702.doc

http://sena.silale.lt/nlt/Teritoriju...ndrasis-planas

[Romas]

Dabartiniai Laukuvos žemėlapiai
Laukuvos apylinkės

Žemėlapis iš www.balcimaps.eu


Laukuvos miestelio planas



Laukuvos miestelio centro ortofoto

www.maps.lt

[Romas]

Laukuva, miestelis Šilalės r.

Laukuva, Šilalės r.
Apie 750-800 gyventojų. Graži miestelio aikštė. Bažnyčia statyta 1856.

1991.08.02



2003 balandis

[Depeche]

Laukuva, Šilalės r.

Laukuva, miestelis Žemaitijoje, po ilgesnės pertraukos pakeliaut teko per Lietuvos kaimus, čia laikas nėra visai sustojęs, tačiau keičiasi viskas ne ypač į gerą, pastebėjau jog Lietuvoje labai plačiai išplitusi beskonybė, kaip pastatų spalvos, kurios absoliučiai netinka senovinei žemaičių trobai (ir ne tik apie Žemaitiją), ar sukišti baltuojantys langai be pertvarų, tiesiog baisu. Aš iki šiol nesuprantu ką veikia mūsų paveldosauga, ar ten žmonės nuo sovietmečio užsisedėję ir nieko nemato toliau už savo kabinetą ar dar kažkas, kuomet matai, kaip tyčiojamasi iš senųjų pastatų net miestų centruose (kalbu apie rajonų centrus ir pan.) (kai kurie net gi ypač subjauroti jau atkūrus nepriklausomybę) ir niekas to nemato ir negirdi, tokių atvėjų ne vienas ir ne du, o jau tampa epidemija. Tų pastatų nefotografavu, nes pažvelgus greitai norisi nusisukti, nes nervas ima. Pabandžiau čia kaip ir visur ieškoti tik grožio.











Kaip ir ši graži kapinių koplytėlė, net gi su paveldo ženklu, o viduje... o viduje, kas - visai naujai išklotos grindys "nuostabiomis" tuoleto ar vonios plytelėmis.

[enigma]

Kur paveldosaugininkai žiūri? Matyt žiūri televizorių...

[c2h5oh]

Laukuva, miestelis Žemaitijoje, po ilgesnės pertraukos pakeliaut teko per Lietuvos kaimus, čia laikas nėra visai sustojęs, tačiau keičiasi viskas ne ypač į gerą, pastebėjau jog Lietuvoje labai plačiai išplitusi beskonybė, kaip pastatų spalvos, kurios absoliučiai netinka senovinei žemaičių trobai (ir ne tik apie Žemaitiją), ar sukišti baltuojantys langai be pertvarų, tiesiog baisu. Aš iki šiol nesuprantu ką veikia mūsų paveldosauga,

Nejaugi tau trūksta biurokratizmo ir popierizmo, norėtum jo dar daugiau? Kad absoliučiai viską reikėtų suderinti su paveldosauga? Net ir tais atvejais, kai tai eilinė kaimo troba? Ar pats norėtum, kad tavo namo sienų spalvą tau parinktų valdžia?

[Taut.]

Čia jau ne paveldosaugos, o statybos leidimų skyriaus turėtų būti sfera. Tarpukariu kiekvienam išoriniam pastato keitimui reikėjo leidimo, net jeigu tai stogo keitimas šiek tiek kitokiomis čerpėmis, negu buvusios. Griežta, sakysit, biurokratija, sakysit, bet tai apsaugojo šalies estetinį vaizdą nuo žmonių, iš vis neturinčio estetinio suvokimo savo prioritetų sąraše. Net pilki sovietinių daugiabučių rajonai dabar atrodytų perpus geriau, jeigu nebūtų buvusios "atlaisvintos vadžios" ir kiekvienas plebėjas chaotiškai puolęs stiklintis savo balkono.

[Depeche]

tiesiog gal nereikėtų savo bendrapiliečių kaltinti skonio neturėjimu ir iš perdėto esteto pozicijų vertinti jų pastangas kiek įmanoma pigiau ir geriau susitvarkyti savo būstą.
aš daug važinėju ir prisižiūriu ne tik kaimų ir miestelių "architektūrinių šedevrų", bet ir užeinu į ūkinių prekių parduotuves. pagal siūlomą asortimentą tai tikrai ne "ermitažai" ir ne "senukai".
taigi kaimo žmonės sukasi iš tokių pajamų, kurias turi ir iš tokios pasiūlos, kurią gauna.
beje pačios prasčiausios plytelės kaimuose kainuoja brangiau negu didmiesčiuose...

Atrodo, kad pradedu gailėtis, kad nenufotografau daugelio matytų pastatų. Į statybinę medžiagą nekreipus dėmėsio, reiktų žvelgti į spalvą, o langai irgi nėra kuo brangesni su pertvara (nebūtina dėtis autentiškų naujų langų). Kaip kapinių koplyčioje: sudėtos ne šiaip paprastos tuoleto plytelės, o su pagražinimais ir spalva (ir garantuotai brangesnės, negu tokio baisumo nekėlusios vienspalvės plytelės), kuri absoliučiai nesiderina su pačiu pastatu. Matant Klaipėdos krašte, vokiškus pastatus perdažytus sintetine žalia ar pan. spalva darosi šlykštu, ir tai ne piniguose esmė, tie dažai nekainuoja brangiau nei kiti, tiesiog tai atspindi gyventojų skonį, ir už tuos pačius pinigus, kad ir kaimo parduotuvėje tu gali rasti viską, kad pasidarytum nesišaipant iš tradicijų.

Aš tų žmonių "pastangų" tvarkytis nepateisinu, be to daugelis kaimo žmonių statybinių medžiagų važiuoja pirktis į rajono centrą, ar net į apskrities centrą, ten galim rasti visų reikiamų dalykų ir už prieinamą kainą.

[nepolitikas]

Atrodo, kad pradedu gailėtis, kad nenufotografau daugelio matytų pastatų. Į statybinę medžiagą nekreipus dėmėsio, reiktų žvelgti į spalvą, o langai irgi nėra kuo brangesni su pertvara (nebūtina dėtis autentiškų naujų langų). Kaip kapinių koplyčioje: sudėtos ne šiaip paprastos tuoleto plytelės, o su pagražinimais ir spalva (ir garantuotai brangesnės, negu tokio baisumo nekėlusios vienspalvės plytelės), kuri absoliučiai nesiderina su pačiu pastatu. Matant Klaipėdos krašte, vokiškus pastatus perdažytus sintetine žalia ar pan. spalva darosi šlykštu, ir tai ne piniguose esmė, tie dažai nekainuoja brangiau nei kiti, tiesiog tai atspindi gyventojų skonį, ir už tuos pačius pinigus, kad ir kaimo parduotuvėje tu gali rasti viską, kad pasidarytum nesišaipant iš tradicijų.

Aš tų žmonių "pastangų" tvarkytis nepateisinu, be to daugelis kaimo žmonių statybinių medžiagų važiuoja pirktis į rajono centrą, ar net į apskrities centrą, ten galim rasti visų reikiamų dalykų ir už prieinamą kainą.

argumentai aiškūs, bet tai reikėtų vertinti, kaip laikmečio (mados) tendenciją.
tas labai pastebima kapinėse, kiekvienas laikmetis antkapyje ir pačio kapo puošyboje atsispindi, kaip veidrodyje: buvo tipiniai teraco paminklai, dabar kinietiški poliruoti akmenys.
visa tai mūsų tautiečių skonio apraiškos ir nemanau, kad šiandien kas nors imsis tai reguliuoti įstatymu.
jau greičiau skoningai tvarkomi miestelių centrai išugdys geresnį bendruomenės narių skonio supratimą. tam reikia laiko

[Romas]

Foto 2014.05
Įvažiavimas į Laukuvą nuo Žemaičių plento Varnių gatve










Žiedinė sankryža centrinėje Laukuvos aikštėje

[Romas]

Sukurti tituliniai pranešimai Laukuvos temai.
Nors tai lietingiausia Lietuvos vieta, bet tuos tris kartus, kai čia teko normaliai lankytis, visada švietė saulė.

[Romas]

Foto 2014.05
Buvusi Varnių g. trasa prie aikštės




Žvilgsnis atgal




Laukuvos seniūnijos žemėlapis - stende su Šilalės miesto herbu


Paminklas 750-osioms Laukuvos paminėjimo metinėms atminti

[Romas]

Parkingas Varnių g. buvusioje trasoje


Šilalės gatvė




Kultūros namai ir "Prekybos kraštas"


Prekybos kraštas


Vaizdas į kultūros namus ir "Prekybos kraštą" iš šiaurės pusės

[Romas]

Sodų gatvė






Žvilgsnis atgal

[Romas]

Laukuvos seniūnijos pastatas

[Romas]

Foto 2014.05
Laukuvos bažnyčia iš pietų pusės


Eitvydaičių gatvė link aikštės


Vaizdai už Laukuvos bažnyčios


Eitvydaičių gatvė veda link to paties pavadinimo kaimo

[Romas]

Žydėjimas Laukuvoje






Kitoje gatvės pusėje - Laukuvos ambulatorija (ligoninė), kurioje dirbo Beatričė Grincevičiūtė




Grįžome prie žiedinės sankryžos


Dar vienas kultūrnamio rakursas


Skelbimų lenta prie kultūrnamio