Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Butrimonys*, miestelis Alytaus r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Butrimonys*, miestelis Alytaus r.

    Butrimonys - vienas didžiausių, įdomiausių ir tuo pačiu tvarkingiausių Lietuvos miestelių (bent iš tų, kurie nebuvo rajonų centrais).
    Jis yra kiek nuošaliau nuo svarbiausių magistralių, bet lengvai pasiekiamas Vilniaus - Onuškio - Punios plentu

    Dabar Butrimonyse gyvena apie 1100 gyventojų - trečia pagal dydį gyvenvietė Alytaus rajone po Simno ir Daugų.

    Caro laikais Butrimonys buvo ir yra vienas didžiausių miestelių, plačių apylinkų prekybos ir paslaugų centras. 1897 m. Butrimonyse gyveno net 2394 gyventojai. Palyginimui tuo metu Alytuje I (Vilniaus gub,) buvo 1435 gyventojai, o Alytuje II (Suvalkų gub.) - 2010 gyventojai.
    Didžiausias smukimas buvo po I pasaulinio karo, kai miestelis neteko tranzitinės reikšmės (Vilniaus kraštas buvo už administracinės linijos)
    Sovietmečiu jis vienas iš nedaugelio miestelių, kurie augo - 1959 m. čia gyveno 847 gyventojai, o 1989 - 1089.

    Administracinis suskirstymas mažai keitėsi. Butrimonys visuomet buvo valsčiaus, apylinkės ar seniūnijos centras, bet iki didesnio centro neišaugo. Tačiau Butrimonys ir nenusmuko, nes buvo padoriu atstumu iki Alytaus, Trakų ar didesnių miestų. Sovietmečiu miestelis buvo Butrimonių paukštininkystės tatybinio ūkio centras. Anais laikai tokie ūkiai palyginti neblogai gyveno. Tuos santykinio klestėjimo laikus primena miestelio aikštėje stovintys kultūros rūmai.

    Caro laikais Butrimonys priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskričiai (m. Butrimancy - Vilenskaja gubernija, Trokskij ujezd, Butrimanskaja volostj)
    Lietuvos laikais 1919 - 1950 m. buvo Alytaus paskrityje. apie 1933 m. turbūt prijungta dalis Pivašiūnų valsčiaus.
    Rajonų laikais 1950-1962 m. priklausė Jiezno rajonui, o nuo 1962 m. - Alytaus rajonui.
    Atrodo, tokia padėtis tenkina vietos gyventojus - kai prieš keletą metų buvo ketinimai atkurti Jiezno rajoną (ir surinkti reikiamą gyventojų skaičių ne tik ir Prienų bei ir kitų rajonų), tai Butrimonyse ta apklausa sužlugo - visiems gerai ir be to Jiezno, kuriame socialinė infrastruktūra skurdesnė nei Alytuje.

    Buvusiame Butrimonių valsčiuje yra dvi įžymybės - Punia su piliakalniu ir Raižiai su mahometonų mečete.
    Butrimonių bažnyčia - ne tas objektas, kurio miestelis gali labai didžiuotis. Tik Butrimonyse ir Žiežmariuose stovi dvibokštės bažnyčios su nuo tarpukario laikų nepastatytu antruoju bokštu.

    Butrimonys yra urbanistikos paminklas (UV22). Saugomas gatvių tinklas, aikštės planas, kapitalinio užstatymo fragmentas.
    Trikampė aikštė yra pavaizduota ir miestelio herbe, kuris patvirtintas 2011 m.


    http://lt.wikipedia.org/wiki/Butrimoni%C5%B3_herbas

    Miestelio bendras vaizdas žymiai geresnis nei daugumoje Lietuvos miestelių. Taip gražiai susitvarkę savo aikštes už europinius pinigus ne vienas ir ne du miesteliai. Tačiau jokiame miestelyje neteko matyti tiek gėlių.
    Dar svarbiau, kad Butrimonyse (bent tuo metu atrodė), buvo ne tuščia, o visur buvo daug vaikų ir jaunimo.
    Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:37.

    #2
    2. Keli Butrimonių apylinkių žemėlapiai ir miestelio planai


    Žemėlapis iš http://latvijas-karte.zl.lv/


    Butrimonių planas

    www.maps.lt
    Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:38.

    Comment


      #3
      Butrimonių urbanistikos paminklas

      Butrimonių miestelyje saugomos kultūros vertybės:

      17074 Miestelio istorinis centras (kiti kodai - UV22, U5)
      11437 Senosios žydų kapinės
      2595 namas Vytauto 21
      2596 namas Vytauto 23

      http://kvr.kpd.lt/heritage/UV
      Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:38.

      Comment


        #4
        Butrimonys 1930 m.

        Kelios ištraukos iš Akiro - Biržio knygos "Alytaus apskritis"
        (autorius - tas pats Petras Biržys, arba Pupų Dėdė)

        1930 metais Butrimonyse buvo:
        - net 54 krautuvės
        - prenumeruojama virš 400 vieno laikraščio egzempliorių






        Akiras - Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai.
        I tomas. Alytaus apskritis. Dzūkų kraštas. Kaunas, 1931. Leidėjas Amerikos lietuvis Juozas Bačiūnas
        Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:40.

        Comment


          #5
          Dvi didesnės nuotraukos temos pradžiai
          Foto 2009.08

          Garsieji raudonų plytų mūro Butrimonių žydų namai


          Gėlės Butrimonyse
          Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:39.

          Comment


            #6
            Butrimonys

            Senoji bažnyčia. 1898 m. Adomo Daukšos nuotrauka



            Senoji bažnyčia su varpine. 1905 m. V.Tamoševičiaus nuotrauka



            Šaltinis: A.Miškinio knyga Urbanistikos paminklai

            Gaila nebuvo įvykdytas šis projektas. Dabartinė bažnyčia jokio poveikio miestelio vaizdui nedaro, be to net nepastatytas antrasis bokštas.

            www.epaveldas.lt

            Šaltinis: Kaišiadorių vyskupija ir I-V tomų papildymai, atitaisymai, vardynai. Bronius Kviklys 1987 m.

            Naujos bažnyčios pamatų pašventinimas. 1908 m. gegužės 13 d. V.Tamoševičiaus nuotrauka

            www.mab.lt

            Comment


              #7
              Tuo metu XIX - XX a. pradžioje perdėm buvo įsigalėjusi lenkų kalba. Lietuviai kunigai skleidę lietuvišką žodį buvo perkeliami į nelietuviškas parapijas.
              Savo tarnybinėje anketoje kunigas filijalistas P.Čelkys rašo: "Iš Butrimonių mane, kaip ir 4 mano Merkinės dekanato kaimynus, už lietuvių kalbą pašalino. 1909 m. Butrimonių miestelio bažnyčioje lietuviškos ir lenkiškos pamaldos buvo "per pusę".
              Apylinkės dvarininkai Butrimonių bažnyčią statyti sutiko su sąlyga, kad joje lenkiškos pamaldos būtų bent kas antrą šventą dieną. Tad ant atviruko užrašai dvejomis kalbomis.
              Iš Vytauto Merkio knygos - Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798 - 1918 m.

              Comment


                #8
                Foto 2009.08

                Vilniaus g.
                Įvažiavimas į Butrimonis nuo Onuškio pusės








                Trikampė miestelio aikštė
                Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:40.

                Comment


                  #9
                  Butrimonių aikštė

                  Trikampės aikštės viduryje - skveras


                  Anksčiau tokie akmenys paprastai žymėdavo kolūkių ribas ar melioratorių pasiekimus...


                  Akmuo skirtas kovotojams už nepriklausomybę atminti



                  Viename aikštės šone - kultūros namai


                  Vaizdas nuo kultūros namų į aikštę



                  Aikštės šiauriniu pakraščiu Punios link eina Margirio gatvė


                  Oras vasarą greit keičiasi



                  Ta pati gatvė į Onuškio pusę




                  Gražiausia Butrimonių aikštės pusė
                  Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:41.

                  Comment


                    #10
                    Butrimonių bažnyčia stovi nuošaliau nuo miestelio aikštės
                    Ji yra su nebaigtu statyti antru bokštu


                    Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:41.

                    Comment


                      #11
                      Foto 2009.08

                      Raudonplyčiai namai Butrimonių aikštės pietrytinėje dalyje












                      "Aibės" pastatas neatpažįstamai suremontuotas


                      Šitas namas kažkada turbūt irgi turėjo prekybinę paskirtį
                      Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:41.

                      Comment


                        #12
                        Linksmasis dviratininkas




                        Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:42.

                        Comment


                          #13
                          Butrimonių raudonplyčiai iš kitos pusės









                          Atsiprašau dėl dėmių nuotraukose - lietus
                          Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:42.

                          Comment


                            #14
                            Butrimonių namai iš arčiau






                            Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:42.

                            Comment


                              #15
                              Butrimonys turi vieną vienintelį gerą dalyką- tai tie keli apleisti žydų nameliai. Juos sutvarkius, būtų galima kalbėti apie tvarkingą miestelį, nes mano akimis miestelis ganėtinai apleistas.

                              Comment


                                #16
                                16.
                                Vandens telkinys aikštėje priešais kultūros namus






                                Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:43.

                                Comment


                                  #17
                                  Butrimonių vaikai






                                  Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:44.

                                  Comment


                                    #18
                                    Butrimonių miestelio Margirio gatvė




                                    Ačiū už dėmesį
                                    Paskutinis taisė Romas; 2012.12.26, 17:44.

                                    Comment


                                      #19
                                      Vermachto kariuomenė miestelio gatvėse. 1941.06.24.









                                      Šaltinis: www.infocenters.co.il

                                      Comment


                                        #20
                                        Butrimonių (Alytaus r.) 1906 m. bažnyčios projektas: pagrindinis fasadas



                                        1906 m. bažnyčios projektas: šoninis fasadas



                                        1906 m. bažnyčios projektas: planas



                                        1906 m. parengtas kitas mūrinės vienabokštės neogotikinės bažnyčios projektas (autorius A.Filipovičius-Dubovikas), tais pačiais metais peržiūrėtas Vilniaus gubernijos valdyboje bei patvirtintas. Mūrinį pastatą buvo numatyta statyti apjuosiant senąjį medinį.
                                        Vidaus reikalų ministerija 1909 m. rugsėjo 7 d. neprieštaravo mūrinės bažnyčios statybai, be to, dar 1909 m. liepos 9 d. leido rinkti tam lėšų ne tik parapijoje, bet ir visoje gubernijoje ir šalyje, "kadangi vietos gyventojai, daugiausia smulkus žemdirbiai, yra vargingoje materialinėje padėtyje, kuri tapo dar blogesnė dėl paskutiniais metais buvusio nederliaus.
                                        Bažnyčios statyba pradėta 1909 m., tačiau - neaišku kodėl - ne pagal 1906 m. projektą; darbus vykdyti buvo pakviestas meistras Petraševskis. Į pamatų pašventinimo iškilmes susirinko daug žmonių.

                                        Naujos bažnyčios pamatų pašventinimas. 1908 m. gegužės 13 d. Fotografas V.Tamoševičius

                                        www.mab.lt

                                        A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2002

                                        Comment

                                        Working...
                                        X