Uostas

[Tylus]

Uosto direkcija nenorėtų perimti viso geležinkelio

Per pastaruosius 15 metų krovos augimas Klaipėdos uoste vidutiniškai kasmet sudaro 6,5 proc. 70 proc. krovinių į uostą atgabenama geležinkeliu. Suprantama, kad geležinkelių plėtra Lietuvos uostui yra labai svarbi, tad norima numatyti perspektyvinius projektus bent iki 2025 metų.

Neseniai vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje aptarta Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros iki 2025 metų programa.

Šiuo metu 50 proc. geležinkelių, aptarnaujančių uostą, kurie yra uosto teritorijos viduje, valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o likusius - AB "Lietuvos geležinkeliai".

Dar 2011 metais Uosto tarybos posėdyje buvo nutarta sudaryti darbo grupę, turėjusią parengti Klaipėdos geležinkelių išvystymo programą iki 2020 metų. 2013 metais grupė parengė tokią programą, tačiau ji taip ir nebuvo patvirtinta. Tačiau iš 24 toje programoje numatytų projektų šiuo metu dirbama su 14. Trys jau įgyvendinti, 4 baigiami, 5 pradėti ir 2 projektuojami.

Manoma, kad ta programa turi būti atnaujinta ir pratęsta iki 2025 metų, numatant artimąsias perspektyvas iki 2020 metų, ir tolimąsias - iki 2025 metų. Programa būtų įgyvendinama dviem etapais. Artimosios perspektyvos apimtų 25 projektus, tam reikėtų, preliminariais apskaičiavimais, 111 mln. eurų, o tolimosioms perspektyvoms, turint omenyje ir išorinį uostą, būtų numatomos 120 mln. eurų investicijos.

Uosto tarybai siūlyta pritarti tai programai, ją suderinti su "Lietuvos geležinkeliais" ir teikti susisiekimo ministrui tvirtinti.

Susisiekimo ministerijos pozicija - techninio projekto įgyvendinimo, t. y. inicijavimo ir finansavimo klausimais iniciatyvos vis dėlto turėtų imtis Klaipėdos uostas.

Kai kurie Uosto tarybos nariai pasitikėjimo "Lietuvos geležinkeliais" neišreiškė. Geležinkelininkai yra monopolininkai, jie diktuoja kainas, ir neduoda jokių garantijų, kad imsis įgyvendinti pirmiausia būtent uostui reikalingus projektus. Jie pageidavo kokio nors kito lygmens institucijos, kuri galėtų pastūmėti programą į priekį.

Jau seniai uosto naudotojai kelia klausimą, kad būtų kur kas geriau, jeigu visi uosto geležinkeliai priklausytų vienam šeimininkui. Klaipėdos uosto direkcija galėtų perduoti visus geležinkelius bendrovei "Lietuvos geležinkeliai", nes geležinkeliai tikrai nėra ta sritis, kurioje ji būtų itin kompetentinga.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigė, kad daugelis kompanijų pritaria tam, kad geležinkeliai priklausytų vienam šeimininkui ir geriausiai jo vaidmenį atliktų Uosto direkcija. Tada būtų galima tikėtis, kad investicijos būtų daromos laiku.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, toks veiksmas, jeigu Uosto direkcija perimtų visą geležinkelių kompleksą, jai padarytų esminę žalą. Klausimų kiltų labai daug, ką direkcija turėtų perimti: jeigu bėgius, tai kiek ir iki kur, ir t. t. Jo manymu, tokioje diskusijoje turi dalyvauti ir "Lietuvos geležinkelių" vadovai. Pasak direkcijos vadovo, pirmiausia turi būti išgirsti visi poreikiai, programa suderinta su "Lietuvos geležinkeliais" ir pateikta ministrui tvirtinti.

Nutarta pasitvirtinti naudotojų poreikius, įvertinti Uosto tarybos posėdyje išsakytas pastabas, programą suderinti su "Lietuvos geležinkeliais" ir teikti tvirtinti ministrui.

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2016 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 10,8 proc. – krauta 10,02 mln. t, t. y. 978,5 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–kovo mėn. Tai absoliučiai geriausias I ketv. krovos darbų rezultatas – 6,5 proc. arba 615,8 tūkst. t daugiau nei ankstesnis rekordas (2013 m. I ketv. krauta 9,41 mln. t).

Pagal krovos prieaugį tonomis (978,5 tūkst. t) Klaipėdos uostas – 1-as tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų, o pagal procentinį krovos pokytį (10,8 proc.) Klaipėdos uostas – 2-as. 2016 m. sausio–kovo mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 1 625 laivai, t. y. 8,4 proc. arba 126 laivais daugiau nei 2015 m. sausio–kovo mėn. Keleivių apsilankė 32 366, t. y. 1,7 proc. arba 529 keleiviais daugiau .

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

generaliniai kroviniai – krauta 3 045,6 tūkst. t, +7,7 proc. arba +217,2 tūkst. t;
skystieji kroviniai – pilta 3 216,6 tūkst. t, +36,3 proc. arba +856,9 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 3 758,8 tūkst. t, -2,5 proc. arba -95,7 tūkst. t.

[Tylus]

KLASCO veikla su ateities planais

Išlaikomas veiklos stabilumas

2016 metų I ketvirtį KLASCO perkrovė 2,99 mln. tonų krovinių. Tai 8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo 2,78 mln. tonų.

Bet kaip visame Klaipėdos uoste taip ir KLASCO į galutinius metinius rezultatus dar žvelgiama atsargiai.

„Atsižvelgiant į galimus rinkos svyravimus, 2016 metais planuojame nuosaikius krovos prieaugius ir panašius rezultatus, kokie buvo ankstesniais metais“, - patikslino KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Priminsime, kad 2015 metais KLASCO krovė 12,2 mln. tonų krovinių. Ji gavo 44,8 mln. eurų pajamų, uždirbo 5,7 mln. eurų pelno (prieš mokesčius). Akcininkų susirinkime buvo patvirtinta išmokėti 3,5 mln. eurų dividendų – po 23,8 euro vienai akcijai atskaičius mokesčius. „Achemos grupė“ valdo 93,5 proc. KLASCO akcijų, likusią dalį – smulkieji akcininkai.

„Praėjusieji metai buvo sudėtingi dėl menko tranzitinių krovinių srauto ir didžiulės konkurencijos tiek regione, tiek Klaipėdos uosto viduje. KLASCO - universali kompanija, mums pavyko krovą stabilizuoti, o sklandžiai vykę gamybiniai procesai padėjo išlaikyti pajamų lygį“, - aiškino A.Pauža.

Priminsime, kad 2014 metais KLASCO buvo perkrovusi taip pat 12,2 mln. tonų. Jos pajamos sudarė 44,4 mln. eurų, pelnas -7,4 mln. eurų.

Strateginiai klausimai

Gaudama stabilias pajamas, pelnus, KLASCO nemažai lėšų kasmet skiria investicijoms.

Svarbiausia 2015-ųjų investicija – už daugiau kaip 7 mln. eurų įsigytas trečiasis jūrinis vilkikas „KLASCO 3“. Turėdama tris modernius vilkikus ji jau gali tinkamai konkuruoti Klaipėdos uosto laivų buksyravimo paslaugų rinkoje.

2016 metais investicijoms patvirtinta daugiau kaip 20 mln. eurų. Bus tęsiama šiaurinės dalies krovos ir naujų technologinių galimybių plėtra - Vitės kvartalo pritaikymo uosto veiklai projektas.

Analizuojamas tolesnis teritorijos vystymas pietinėje dalyje, rengiami planai naujam etapui.

„Turime viziją, rengiama studija, kam tikslingiausia pritaikyti plotus pietinėje dalyje, kad efektas būtų 20–30 metų. Atsižvelgiame ir į numatomą Klaipėdos uosto teritorinę plėtrą už jūrų perkėlos, būsimą pietinį aplinkkelį ir logistikos centrus prie „Draugystės“ geležinkelio stoties. Vyksta susitikimai su potencialiais partneriais ir klientais“, - tikino A.Pauža.

Jis pastebėjo, kad šiuo metu rengiant Uosto bendrąjį planą dėliojami ir svarbūs viso uosto vystymo prioritetai. KLASCO aktyviai įsilieja į šį procesą ir neliks nuošalyje.

...

[Tylus]

Dėl uosto žemės – revoliuciniai pokyčiai

[Tylus]

Uostas ir geležinkeliai prisistatys Kinijoje

Uosto direkcija nuo 2016 m gegužės 1 d. iki 2017 metų gegužės 1d. kartu su Lietuvos geležinkeliais intensyviai prisistatys Kinijoje vykstančiuose transporto forumuose.

Informaciją apie Klaipėdos uostą nuolat bus pateikiama Kinijoje vykstančiuose transporto pristatymuose. Parodose kartu su Lietuvos geležinkeliais apie 30 proc. sudarys stendas su Klaipėdos uosto pristatymu.

Taip pat Lietuvos geležinkeliai parengs specialų internetinį puslapį, kuris bus pristatomas Kinijos rinkai.

Siekiama parodyti Lietuvą ir Klaipėdos uostą tam, kad geležinkeliais būtų pritraukta kaip įmanoma daugiau krovinių.

[Tylus]

Atsirasiantis slipas pasitarnaus ir meškeriotojams

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pietinėje uosto dalyje planuoja įrengti laikiną slipą, reikalingą batimetriniams matavimams, kuriuo galėtų naudotis ir meškeriotojai. Taip būtų sprendžiama ir saugumo problema – meškeriotojai savo valčių į vandenį nebenuleidinėtų tam nepritaikytose vietose bei netrukdytų saugiai laivybai.

Pietinėje uosto dalyje, kaip ir visoje akvatorijoje, būtina atlikti batimetrinius matavimus. Tačiau šioje dalyje yra seklių vietų, tad hidrografinis laivas „Lotas“ neturi galimybės priplaukti, matavimus gali atlikti tik hidrografinis kateris. Siekiant užtikrinti saugų katerio nuleidimą į vandenį, nuspręsta įrengti laikiną slipą už užteršto grunto aikštelės. Juo galės naudotis ir meškeriotojai.

„Uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, spręsdama savo problemas neketina nuošaly palikti ir meškeriotojų. Šie nebenuleidinės valčių kitose, tam nepritaikytose vietose ir netrukdytų saugiai laivybai. Ateityje čia galėtų būti sudarytos sąlygos ir mažųjų laivų savininkams“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Meškeriotojus vienijanti Lietuvos meškeriotojų sąjunga pripažįsta, jog taip būtų išspręsta metų metus besitęsianti problema.„Labai sveikintina ir meškeriotojams labai svarbi atsirasianti galimybė saugiai nuleisti laivus, ypač toje dalyje, šalia Kiaulės nugaros. Atsiradus tokiam slipui – visi džiaugsimės“, – sako Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos narys Antanas Kontautas.

[Tylus]

Rengiamasi gilinti Malkų įlanką

Uosto direkcija paskelbė Malkų įlankos gilinimo projekto rengimo konkursą.

Nuo 11 metrų dabar Malkų įlanką rengiamasi išgilinti iki 14,5 metrų akvatorijoje ir iki 14 metrų prie krantinių.

Iš viso planuojama iškasti apie 2,5 mln. kubinių metrų grunto. Iš jų apie 160 tūkst. kubinių metrų grunto yra užteršta. Aplinkosaugininkai yra pateikę išvadą, kad netinkamo jūroje gramzdinti grunto kiekis iš Malkų įlankos sudarytų apie 136 tūkst. kubinių metrų.

Prieš gilinant turi būti baigtas iškasti sunkiaisiais metalais užterštas gruntas iš po „Vakarų laivų gamyklos“ dokų duobių.

2,5 mln. kubinių metrų grunto kiekis iš Malkų įlankos dar negalutinis, nes rengiamas išgilinti 20-25 metrų atstumu nuo krantinių.

Prie krantinių, kurios ateityje turės būti pritaikytos naujiems 14 metrų gyliams, vyks atskiri gilinimai. Turės būti parengti atskiri gilinimo prie krantinių 139, 140, 142, 143, 143a ir 144 gilinimo iki 14 metrų dokumentai.

Aplinkosaugininkai jau pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas gilinant Malkų įlanką ir akvatorijas prie krantinių nėra privalomas.

Prieš gilinant Malkų įlanką turi būti sutvirtinta ir Smeltės pusiasalio sienutė nuo Jūrų perkėlos pusės. Taip pat numatyta įvertinti dabartinių malkų įlankos krantinių stovumą, kad neatsitiktų taip, jog gilinant krantinės pradėtų griūti.

[Tylus]

Gerės Klaipėdos jungtis su Danija

Nuo balandžio 26-osios dienos keltų laivybos linijoje tarp Klaipėdos ir Danijos Frederisijos/Kopenhagos uostų pradėjo plaukioti papildomas keltas.

Dvi išskirtinės linijos

Tokiu būdu stiprinama dabar silpniausia iš Klaipėdos uosto einanti keltų laivybos linija. Priminsime, kad iš Klaipėdos uosto iš viso yra trys jūrų keltų laivybos linijos – į Vokietijos Kylio, Švedijos Karlshamno ir Danijos Frederisijos uostą.

Keltų linijoje į Kylio uostą kasdien plaukia keltai „Regina Seaways“ ir „Athena Seaways“. Jie išplaukia iš Klaipėdos jūrų perkėlos. Nuo šių metų balandžio pradžios nustatytas vienodas šių keltų atplaukimas į Klaipėdą 16.30 val. ir išplaukimas iš Klaipėdos uosto – 21 val.

Į Kylį keltai taip pat atplaukia vienodu laiku – 16 val., o išplaukia 20 val. Tam, kad būtų toks itin intensyvus šių keltų grafikas sutrumpintas ir jų plaukimo laikas iki 19 valandų.

Linijoje į Karlshamno uostą keltai iš Klaipėdos taip pat išplaukia vienodu laiku – 21 val., o Karlshamne jau būna 9 val. ryte. Šią liniją aptarnauja keltai „Optima Seaways“ ir „Victoria Seaways“. Jie plaukia iš naujosios bendrovės „Centrinis Klaipėdos terminalas“ prieplaukos.

Linijoje tarp Klaipėdos ir Karlshamno buvo numatyta naudoti ir keltą „Patria Seaways“.

Priims ir keleivių

Tačiau nuo balandžio 26 dienos jis pradėjo plaukioti linijoje tarp Klaipėdos ir Fredericijos/Kopenhagos. Jis bus antrasis šios linijos keltas. Linijoje du kartus per savaitę jau plaukioja keltas „Botnia Seaways“ tai yra tik kroviniams gabenti skirtas keltas, galintis priimti ir šiek tiek vairuotojų.

Pradėsiantis plaukioti keltas „Patria Seaways“ gali priimti apie 250 keleivių. Ne itin didelis 154 metrų ilgio keltas yra registruotas Lietuvoje. Jis tarp Klaipėdos ir Frederisijos/Kopenhagos bei atgal per savaitę atliks vieną reisą.

Vyks linijos tyrimas

„Nusprendėme išbandyti Frederisijos maršrutą, nukreipę į jį papildomą keltą, nes kai kurie mūsų klientai nori gabenti didesnius kiekius krovinių. Tai bus geras būdas parodyti klientams, kad mes įsiklausome į jų pageidavimus. Galėsime įvertinti maršruto tvarumą be didelių papildomų išlaidų“, –teigė šio maršruto direktorius Larsas Hoffmannas.

Jis patikslino, kad sprendimas „Patria Seaways“ keltą perkelti į Klaipėdos – Frederisijos/Kopenhagos liniją yra laikinas. Maždaug nuo birželio vidurio, kai prasidės intensyvesnis keleivių plaukimo sezonas, keltą „Patria Seaways“ planuojama sugrąžinti į Klaipėdos – Karlshamno liniją.

L.Hoffmanno teigimu, jei Klaipėdos – Frederisijos/Kopenhagos reiso pertvarkymas leis pasiekti norimą pervežimo apimtį, gali būti svarstomas ir nuolatinis sprendimas šioje linijoje statyti dar vieną papildomą keltą.

[Tylus]

Konteinerių apyvartos stabilumo ženklai

Šiandien į Klaipėdos uostą atplaukė šiais metais didžiausių parametrų konteinervežis – MSC MARINA. Pastarieji mėnesiai Klaipėdos uoste rodo konteinerių apyvartos augimo ženklus.

Prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ naudojamų krantinių prisišvartavo 303,9 m ilgio, 42,5 m pločio bei 85806 t talpos konteinervežis su Panamos vėliava.

„Nuo praėjusių metų pradžios iki šiol besitęsęs konteinerių apyvartos kritimas ėmė stabilizuotis ir rodo apyvartos didėjimo ženklus. Be to, konteinervežiai iš mūsų uosto išeina pilniau pakrauti, nei čia atvyksta“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Negalutiniais duomenimis, balandį Klaipėdos uoste krauta 447 475 t, tai yra 14,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį mėnesį. Skaičiuojant sąlyginiais vienetais, balandžio mėnesį krauta 35 546 TEU arba 5 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai.

[Arunasx]

Klaipėdos uoste kraunamas didžiausias konteinervežis šiemet
Antradienį prie laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių prisišvartavo didžiausias šiais metais konteinervežis – 304 m ilgio ir 42,5 m pločio „MSC Marina“, galintis talpinti beveik 7.000 TEU.

http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...ervezis-siemet

[Tylus]

Uosto direkcija nuomoja dalį Danės krantinės

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsitikinusi, kad jos laivams Danės upės krantinės atkarpos artimiausiu metu neprireiks, tad nusprendė jos nelaikyti tuščios ir išnuomoti porai metų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija toliau nuomoja šiuo metu nenaudojamus žemės sklypus. Šį kartą norima išnuomoti 95 kv. m ploto sklypą, esantį prie Žvejų gatvės, kitaip sakant, tą kampą prie Danės upės ir įplaukos į Klaipėdos pilies uostą.

Nuomininkas galės naudotis ir Danės upės pakrovimo krantinės dalimi, kurios plotas 716 kv. m, o krantinės ilgis - 100,19 m. Sklypas bus nuomojamas tik dvejus metus - iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Konkursas vyks gegužės 18 d., dalyvių registracija - gegužės 11-12 d.

Viena iš konkurso sąlygų - per metus turi būti ne mažesnė kaip 26,5 tūkst. eurų apyvarta, žemės nuomos mokestis - ne mažesnis kaip 91 ct už kiekvieną kv. m. Pagal dabar galiojančią žemės nuomos tvarką, privalu nurodyti minimalią krovą arba, jeigu jai nėra sąlygų, apyvartą. Nuomos konkursą laimės didesnę kainą pasiūlęs juridinis asmuo.

Nuomininkas sklypą turės naudoti tik pagal 2013 metais patvirtintą teritorijos tarp Pilies g., UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės detalųjį planą.

Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, tame sklype iš principo nieko statyti nebus galima, jame vykdoma veikla turėtų būti suderinta su miesto Savivaldybe. Krovos darbai čia nebus atliekami, krantinė tinkama laiveliams švartuoti.

M. Armonaičio teigimu, šio sklypo nuoma domisi Pilies uostas, nes laiveliai jame jau netelpa. Paklaustas, kaip toks "skanus" žemės lopinėlis užsiliko, jis atsakė: "Ilgą laiką turėjome minčių, kad prie tos krantinės statysime savo laivus. Šiandien žinome, jog mums artimiausiu metu to nereikės, tad nusprendėme išnuomoti trumpam laikotarpiui."

Teritorija, kur anksčiau buvo senoji AB "Smiltynės perkėla" perkėla, šiuo metu gana apleista. Uosto direkcijai priklauso tik dalis jos. Buvęs šios bendrovės administracinis pastatas stovi ant Uosto direkcijos žemės. Jis jau seniai parduotas labdaros įmonei. Ji yra Uosto direkcijos žemės nuomininkė. Žemės nuomos sutartis baigiasi 2019 metais. "2019 metais spręsime, ką prie Danės upės darysime toliau. Nutarėme sklypą išnuomoti trumpam laikotarpiui, kad nestovėtų nenaudojamas. Juo labiau kad matome, jog Pilies uostelis yra pilnas. Daug mes neuždirbsime, bet turtas bus panaudotas", - aiškino M. Armonaitis.

[Tylus]

„Klaipėdos naftos“ krovą kėlė šviesiųjų naftos produktų eksportas

„Klaipėdos nafta” naftos terminaluose į talpyklas perkrovė 518 tūkst. tonų naftos produktų – 5,1 proc. daugiau nei pernai balandį, kai krauta 493 tūkst. t. Didžiausias augimas fiksuotas kraunant šviesiuosius naftos produktus, kurių srautus generavo tiek Mažeikių, tiek ir Baltarusijos gamyklos.

Bendram krovos augimui šių metų balandį nesutrukdė „Orlen Lietuva“ gamyklos planinis remontas: nedidelį Lietuvos eksporto krovinių srauto praradimą kompensavo baltarusių mazutas ir šviesieji naftos produktai.

SGD terminalas balandį priėmė du dujovežius, o bendras išdujintas SGD kiekis augo daugiau nei 200 proc. – nuo 459 MWh pernai balandį iki 1390 MWh šiemet.

Iš viso bendrovė balandį gavo 9,334 mln. Eur pajamų, t.y. 3,7 proc. mažiau nei pernai balandį, kai gauta 9,692 mln. Eur pajamų.

„Krovos ir pajamų rodikliai, lyginant su praėjusių metų balandžiu, išliko stabilūs dėl mūsų įdirbio su klientais ir terminalo lankstumo, leidžiančio priimti skirtingų rūšių produkciją. Šiemet ir toliau siekiame išnaudoti stipriąsias savo puses ir didinti efektyvumą investicijomis“, - sakė Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

[Tylus]

Stiprinami ryšiai su Antverpeno uostu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Antverpeno uosto vadovai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarta dar labiau plėtoti dviejų uostų bendradarbiavimą. Memorandumas pasirašytas šiandien Vilniuje Lietuvos ir Flandrijos vyriausybių vadovų susitikimo metu.

„Neabejotinai šio memorandumo pasirašymas įprasmina Klaipėdos ir Antverpeno uostų bendradarbiavimą aktualiose srityse. Bendradarbiavimo sutartis su Antverpeno uostu sudarys pagrindą keistis ekspertine patirtimi, tikimės abipusio aktyvaus bendradarbiavimo gerinant jūrų uostų teisinę aplinką bei kitose srityse“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pagal bendradarbiavimo sutartį taip pat numatoma vykdyti bendrus rinkos tyrimus, rinkodaros projektus, organizuoti renginius, spręsti suinteresuotų pusių problemas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Antverpeno uosto bendradarbiavimas tęsiasi jau porą dešimtmečių. Klaipėdos uosto partneris sudaro galimybę Klaipėdos uosto darbuotojams tobulinti žinias APEC Mokymų institute. Šiemet Klaipėdos uosto specialistams bus sudaryta galimybė semtis patirties C-MAT Jūrų ir oro transporto centre.

Panašaus pobūdžio bendradarbiavimo sutartis Uosto direkcija yra pasirašiusi su 16 partnerių, t. y. uostų administracijomis, geležinkelių bendrovėmis, hidrotechninių ir statybos darbų kompanijomis, iš 7 pasaulio šalių.

[Tylus]

2016 m. balandžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,27 mln. tonų

Š. m. gegužės 5 d. duomenimis, balandžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,27 mln. t krovinių, t. y. 4,2 proc. arba 130,4 tūkst. t daugiau nei 2015 m. balandžio mėn.

Tai geriausias balandžio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Tai 2,5 proc. arba 81,1 tūkst. t didesnis nei ankstesnis rekordas – 2014 m. balandžio mėn. krauta 3,18 mln. t.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2016 m. balandžio mėn.:
skystieji kroviniai – pilta 1 006,2 tūkst. t, -0,8 proc. arba -8,1 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 1 045,0 tūkst. t, +13,6 proc. arba +125,2 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 214,1 tūkst. t, +1,1 proc. arba +13,3 tūkst. t.

2016 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 13,29 mln. t, t. y. 9,1 proc. arba 1 108,8 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–balandžio mėn. Į Klaipėdos uostą atplaukė 2 214 laivų, 10,5 proc. arba 211 laivų daugiau, o keleivių apsilankė 47 645, t. y. 0,2 proc. arba 91 keleiviu daugiau nei 2015 m. sausio–balandžio mėn.

[Tylus]

Uoste bus speciali modeliavimo įranga

Uosto direkcija ketina įsigyti programinę įrangą, kuria naudojantis skaitmeninėje erdvėje bus galima sukurti viso uosto techninį modelį.

Įsigydama uosto statinių konstrukcijų modeliavimo programinę įrangą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sieks statyti uostą patvaresnį ir ilgaamžiškesnį nei būdavo iki šiol. Priminsime, kad uoste yra buvę atvejų, kai prieš 8-9 metus statytas krantines jau tekdavo rekonstruoti, nes „išlįsdavo“ didesni ar mažesni konstrukciniai defektai.

Naudojantis specialia uosto įrenginių modeliavimo įranga bus galima sukurti įvairias uosto konstrukcijas, kaip krantinės, pirsai, estakados ir kita. Taip pat bus galima vertinti jų konstrukcijų tvarumą, ilgaamžiškumą.

Naudojantis įranga bus galima analizuoti, skaičiuoti ir projektuoti įvairių uosto konstrukcijų modelių gelžbetonines ir plienines konstrukcijas. Su įranga bus įmanoma nustatyti neefektyvias konstrukcijų dalis, metalų susitraukimą, nuovargį, įvairius svyravimus.

Speciali programinė įranga iš dalies susieta su pasirengimu iš esmės pertvarkyti uosto vartus, išgilinti Malkų įlanką.

Be tradicinių uosto konstrukcijų naujoji programinė įranga turės vertinti vėjo, sniego, ledo, įvairių bangų, kitų hidrodinaminių apkrovų poveikį uosto konstrukcijoms. Įranga turės sugebėti analizuoti ir šlaitų stabilumo, įlaidinių ir inkarinių sienučių, sienų iš polių konstrukcijų stiprumą, atmosferos poveikį joms.

[Tylus]

Į 118-ąją, 119-ąją ir 120-ąją krantines - geležinkelio keliai

Susisiekimo ministerija planuoja Klaipėdos uosto pietinės dalies infrastruktūros plėtrą, kuri leis efektyviau panaudoti uosto teritorijas, padidinti jose veikiančių įmonių efektyvumą ir pritraukti daugiau investicijų. Trečiadienį Vyriausybei pritarus specialiojo plano rengimui, tarptautinio Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalyje bus įgyvendintas valstybei ypač svarbus geležinkelių plėtros projektas.

Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, specialiojo plano rengimo tikslas - darni, moderni ir saugi Klaipėdos uosto susisiekimo infrastruktūra.

"Pastaraisiais metais pietinėje uosto dalyje - teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių - veikiančios kompanijos sparčiai plečia savo veiklą, todėl čia būtina įmonių poreikius atitinkanti susisiekimo infrastruktūra", - sako R. Sinkevičius.

Siekiama, kad geležinkelių transportu iš ir į Klaipėdos uostą būtų vežama daugiau nei 2/3 krovinių. Šiam tikslui būtina numatyti naujas privažiuojamųjų geležinkelių trasas.

Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateiktą susisiekimo sistemos ir suprastruktūros plėtros poreikį, projektuotojai parengė pasiūlymus dvylikai naujų privažiuojamųjų geležinkelio trasų nutiesti. Tikimasi, kad jos užtikrins efektyvią veiklą tokiose krovos įmonėse, kaip UAB "Birių krovinių terminalas", UAB "Nemuno terminalas" ir LKAB "Klaipėdos Smeltė".

Prognozuojama, kad, nutiesus geležinkelio kelius į 118-ąją, 119-ąją ir 120-ąją krantines, metinė krova Klaipėdos uoste vidutiniškai padidėtų 672,2 tūkst. tonų.

Seimas Klaipėdos uostą yra pripažinęs ypatingos valstybinės svarbos Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projekto Lietuvoje dalimi, o Susisiekimo ministeriją - šį projektą įgyvendinančia institucija.

[Tylus]

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje – susisiekimo infrastruktūros plėtra

Susisiekimo ministerija planuoja Klaipėdos uosto pietinės dalies infrastruktūros plėtrą, kuri leis daug efektyviau panaudoti uosto teritorijas, padidinti jose veikiančių įmonių efektyvumą ir pritraukti daugiau investicijų. Šiandien Vyriausybei pritarus specialiojo plano rengimui, tarptautinio Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalyje bus įgyvendintas valstybei ypač svarbus geležinkelių plėtros projektas.

„Pastaraisiais metais pietinėje uosto dalyje – teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių – veikiančios kompanijos sparčiai plečia savo veiklą, todėl čia būtina įmonių poreikius atitinkanti susisiekimo infrastruktūra. Vyriausybei siūlome pritarti specialiojo plano rengimui, kurio pagrindinis tikslas – darni, moderni ir saugi Klaipėdos uosto susisiekimo infrastruktūra“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Siekiama, kad geležinkelių transportu iš ir į Klaipėdos uostą būtų vežama daugiau nei 2/3 krovinių. Šiam tikslui būtina numatyti naujas privažiuojamųjų geležinkelių trasas.

Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateiktą susisiekimo sistemos ir suprastruktūros plėtros poreikį projektuotojai parengė pasiūlymus 12-kai naujų privažiuojamųjų geležinkelio trasų nutiesti. Tikimasi, kad jos užtikrins efektyvią veiklą tokiose krovos įmonėse kaip UAB „Birių krovinių terminalas“, UAB „Nemuno terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“.

Prognozuojama, kad nutiesus geležinkelio kelius į krantines Nr. 118, 119 ir 120 metinė krova Klaipėdos uoste vidutiniškai padidėtų 672,2 tūkst. tonų.

Seimas Klaipėdos uostą yra pripažinęs ypatingos valstybinės svarbos Rytų–Vakarų transporto koridoriaus projekto Lietuvoje dalimi, o Susisiekimo ministeriją – šį projektą įgyvendinančia institucija.

[Tylus]

Uostas viršijo japonų optimizmą

Birželio 3 dieną bus minimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 25 metų jubiliejus. Pompastikos nežadama, bet ta proga į Klaipėdą pasižadėjo atvykti visi aukščiausieji šalies vadovai.

...

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus geriausia pastarojo 25 laikotarpiu Klaipėdos uosto studija laiko 2004 metais Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atliktą tyrimą dėl giliavandenio uosto statybos.

Ir ne todėl, kad ši studija jam - jaunam Susisiekimo ministerijos specialistui padarė įspūdį. Studija buvo toliaregiška žvelgiant iš laiko perspektyvos.

„Pagal optimistines prognozes japonai teigė, kad 2015 metais Klaipėdos uostas kraus 35 mln. tonų krovinių. Realybė netgi pranoko jų optimizmą – 2015 metais Klaipėdos uoste krauta 38,5 mln. tonų krovinių“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Kitas japonų pateiktas skaičius buvo toks, kad Klaipėdos uosto krovos augimas kasmet vidutiniškai sieks 4,7 proc. realiai augimas yra dar didesnis – 6,6 proc. kasmet.

Japonai taip pat prognozavo, kad apie 2014 metus Lietuva turėtų pradėti statyti dar vieną uostą.

Pasiblaškius ir paklaidžiojus klystkeliais dėl galimo išorinio uosto statybos prie Būtingės vistiek galiausiai grįžtama prie išorinio uosto formavimo ties Melnrage.

Jei pagal japonų rekomendacijas Klaipėdoje ties Melnrage būtų buvęs pradėtas statyti išorinis uostas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalas šiandien greičiausiai būtų kitoje vietoje ir gal netgi kitokios konstrukcijos. Anot A.Vaitkaus, dėl išorinio uosto statybos ties Melnrage, kuris būtų numatytas Klaipėdos uosto bendrajame plane, diskutuojama su Klaipėdos miesto politikais. Svarbiausia būtų tinkamai suderinti įvažiavimo į uosto salą jūroje kelius.

...

[Tylus]

Iš Klaipėdos uosto bus keliami rieduliai

Klaipėdos uoste po gilinimų atsiranda didelių akmenų.

Jiems iškelti paskelbtas konkursas. Per 2016-2018 metus planuojama, kad uoste teks iškelti iki 60 vienetų akmenų nuo 0,4 iki 1,5 metro skersmens ir apie 40 vienetų – daugiau kaip 1,5 metro skersmens.

Akmenys keliami iš gylio iki 16,5 metrų.

[Tylus]

Šiaurinį ragą norima pridengti nuo vėjų

Uosto direkcija tikisi, kad dar šiemet bus baigtas rengti buvusios AB "Laivitė" teritorijos detalusis planas. Joje pastačius multipleksinį pastatą čia galėtų įsikurti ir direkcija, ir miesto valdžios atstovams vietos užtektų.

Tikimasi, iki šių metų pabaigos bendrovė "Sweco Lietuva" baigs rengti detalųjį anksčiau AB "Laivitė" nuomotos ir uostui priklausiusios beveik 7 ha teritorijos planą. Apie jos atvėrimą miestiečiams kalbama mažų mažiausiai dešimt metų, bet situacija nejuda iš vietos, kol kas keičiasi tik teritorijos nuomininkai.

Žinia, po "Laivitės" šią teritoriją nuomojosi "Memelio miestas", tiksliau, žemę po ten esančiais pastatais. Dabar žemę jau valdo Savivaldybė, o ją nuomojasi bankrutavusio "Memelio miesto" pastatus varžytinėse įsigijusi UAB "Litectus III".

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, prie minimos teritorijos esantis pirsas yra blogos būklės, jį anksčiau ar vėliau reikėtų remontuoti, ir tektų gerokai pastorinti sukuriant naują žemės plotą.

Manoma, kad pastorinta pirso dalis su multipleksiniu statiniu gerokai pridengtų Šiaurinį ragą nuo vėjų ir Senosios perkėlos keltus apsaugotų juos nuo vadinamųjų traukūnų - ilgųjų bangų, kurios formuojasi toje vietoje ir kurių jėgos kartais neišlaiko laivų švartavimo lynai.

Pasak A. Vaitkaus, tai nėra dažnas reiškinys, bet jis nemalonus. Vieną vakarą kelto aparelė slankiojo pusmetriu pirmyn atgal taip, kad senutė negalėjo išlipti iš kelto, ją turėjo iškelti jaunuoliai.

Svarstoma, jog taip būtų pridengta visa akvatorijos dalis, esanti palei buvusią "Laivitės" teritoriją, visas vadinamasis kaušas. Be to, atsirastų galimybė turėti dar vieną kranto liniją, prie kurios būtų galima švartuoti kruizinius laivus.

"Vienu sprendiniu būtų galima pasiekti daug tikslų. Manau, kad tai - labai graži perspektyva. Siūliau ir miesto valdžiai šalia įsikurti, nes vietos tikrai bus pakankamai", - sakė A. Vaitkus.