Rimvydas Valatka
2009-11-09
http://www.lrytas.lt/?data=20091109&...i091109&view=2
2009-11-09
Suriesim lenkus į „š“ ragą
(...) „Pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape“, – paskelbė KT teisėjai.
Jau bent būtų nevyniodami į vatą pasakę, kad mes, Konstitucinio teismo teisėjai, kaip ir dauguma Lietuvos politikų, esame užkonservuoti tautininkai, todėl suriesime lenkus į aplietuvintų (tokių nei lenkiškų, nei lietuviškų) pavardžių ragą.
Nes kam Januszui Wojciechowskiui kažkur paso viduryje teisingai smulkiomis raidelėmis užrašyta jo pavardė, jei urbi et orbi jis bus kažkoks naujakrikštas Januš Voicechovski?
Nei naujoviška Janušo pavardė, nei tapatybė natūraliai neegzistuoja. Tai kodėl Konstitucinis teismas tyčiojasi iš 200 tūkst. mūsų piliečių? Ar mūsų lenkai bus geresni Lietuvos piliečiai, jei su herbiniu Vyčiu įkalsime jiems į jų pavardes savo „š“?
(...) išsivadavusi iš sovietinio jungo, Lietuva atsisakė ir Kremliaus jai prievarta įbruktos užsienietiškų vardų rašybos, todėl rašome „G.W.Bushas“, o ne Dž.V.Bušas. Na, nors užsimušk, bet „Kačinski“, palyginti su „Kaczynski“, nėra nė kiek lietuviškiau! Lietuviškai būtų „Kačinskis“.
Tai dėl ko ietis laužome? Juk ne kirilica Lietuvos lenkai prašo jų pavardes rašyti. Knygose, spaudoje, televizijoje – štai jau 20 metų kasdien Lietuvoje vartojama kiek išplėsta mūsų abėcėlė. Tai kas trukdo ją perkelti į kelis pasus? Ko bijoma?
Jei vis dėlto yra baubų, norėtųsi turėti aiškesnį teorinį pagrindimą. Bet KT teisėjai net nepateikė nuorodos į Konstituciją. Mat priešingai nei dvigubos pilietybės atveju, kur Konstitucija įspraudžia mūsų teisę į Prokrusto lovą, šiuo atveju nėra už ko net užsikabinti. Gali skaityti Konstituciją nuo pradžios, gali nuo pabaigos, bet nieko apie pavardes joje nerasi parašyta.
Lietuva ir Lenkija 1994 metais pasirašė ir ratifikavo tarpvalstybinę sutartį, kurioje numatyta ir originali pavardžių bei vardų rašyba. Ar nebuvo galima šio menko reikalo seniai išspręsti – be KT teisėjų?
Seniausiai. Pagal ne kartą pilietybės suteikimo užsieniečiams taikytą analogiją. Tarkim, jei prezidentė būtų suteikusi pilietybę čiuožėjai Katherinai Copely, ji Lietuvos pase nebūtų tapusi nei Kotryna Koplyte, nei Katerina Kopli (nebent pati būtų panorėjusi). Tai kuo mūsų piliečiai lenkai blogesni?
Labiau nei mūsų lenkams tos pavardžių rašybos su „w“ ir „sz“ reikia mums patiems, lietuviams. Kad parodytume esantys europinės kultūros tauta.
Lietuvos lenkai net nepuls perrašyti pavardžių. Dėl laiko stokos, vargo. Daugumai mūsų lenkų, kaip ir daugumai lietuvių, rūpi, kaip galą su galu sudurti, o ne kaip pavardėje kokią raidelę pasikeisti.
Bet bukas mūsų valdžios užsispyrimas menką reikalą gali paversti didele problema. Taip jau ne kartą būta. Prieš 20 metų nedaug trūko, kad Lietuvos lenkų kortą būtume atidavę Maskvai. Bet greit pamiršome pamoką. Nors Lietuvos valdžia turėjo progą įtraukti Lietuvos lenkus į visavertį valstybės gyvenimą – reikėjo tik laiku jiems grąžinti žemę. Proto pristigo – lenkams žemės grąžinimą baigsime paskutinėje vietoje. Bet užsispirti dėl pavardžių rašybos – ar gali būti kas nors kvailiau?
(...) „Pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape“, – paskelbė KT teisėjai.
Jau bent būtų nevyniodami į vatą pasakę, kad mes, Konstitucinio teismo teisėjai, kaip ir dauguma Lietuvos politikų, esame užkonservuoti tautininkai, todėl suriesime lenkus į aplietuvintų (tokių nei lenkiškų, nei lietuviškų) pavardžių ragą.
Nes kam Januszui Wojciechowskiui kažkur paso viduryje teisingai smulkiomis raidelėmis užrašyta jo pavardė, jei urbi et orbi jis bus kažkoks naujakrikštas Januš Voicechovski?
Nei naujoviška Janušo pavardė, nei tapatybė natūraliai neegzistuoja. Tai kodėl Konstitucinis teismas tyčiojasi iš 200 tūkst. mūsų piliečių? Ar mūsų lenkai bus geresni Lietuvos piliečiai, jei su herbiniu Vyčiu įkalsime jiems į jų pavardes savo „š“?
(...) išsivadavusi iš sovietinio jungo, Lietuva atsisakė ir Kremliaus jai prievarta įbruktos užsienietiškų vardų rašybos, todėl rašome „G.W.Bushas“, o ne Dž.V.Bušas. Na, nors užsimušk, bet „Kačinski“, palyginti su „Kaczynski“, nėra nė kiek lietuviškiau! Lietuviškai būtų „Kačinskis“.
Tai dėl ko ietis laužome? Juk ne kirilica Lietuvos lenkai prašo jų pavardes rašyti. Knygose, spaudoje, televizijoje – štai jau 20 metų kasdien Lietuvoje vartojama kiek išplėsta mūsų abėcėlė. Tai kas trukdo ją perkelti į kelis pasus? Ko bijoma?
Jei vis dėlto yra baubų, norėtųsi turėti aiškesnį teorinį pagrindimą. Bet KT teisėjai net nepateikė nuorodos į Konstituciją. Mat priešingai nei dvigubos pilietybės atveju, kur Konstitucija įspraudžia mūsų teisę į Prokrusto lovą, šiuo atveju nėra už ko net užsikabinti. Gali skaityti Konstituciją nuo pradžios, gali nuo pabaigos, bet nieko apie pavardes joje nerasi parašyta.
Lietuva ir Lenkija 1994 metais pasirašė ir ratifikavo tarpvalstybinę sutartį, kurioje numatyta ir originali pavardžių bei vardų rašyba. Ar nebuvo galima šio menko reikalo seniai išspręsti – be KT teisėjų?
Seniausiai. Pagal ne kartą pilietybės suteikimo užsieniečiams taikytą analogiją. Tarkim, jei prezidentė būtų suteikusi pilietybę čiuožėjai Katherinai Copely, ji Lietuvos pase nebūtų tapusi nei Kotryna Koplyte, nei Katerina Kopli (nebent pati būtų panorėjusi). Tai kuo mūsų piliečiai lenkai blogesni?
Labiau nei mūsų lenkams tos pavardžių rašybos su „w“ ir „sz“ reikia mums patiems, lietuviams. Kad parodytume esantys europinės kultūros tauta.
Lietuvos lenkai net nepuls perrašyti pavardžių. Dėl laiko stokos, vargo. Daugumai mūsų lenkų, kaip ir daugumai lietuvių, rūpi, kaip galą su galu sudurti, o ne kaip pavardėje kokią raidelę pasikeisti.
Bet bukas mūsų valdžios užsispyrimas menką reikalą gali paversti didele problema. Taip jau ne kartą būta. Prieš 20 metų nedaug trūko, kad Lietuvos lenkų kortą būtume atidavę Maskvai. Bet greit pamiršome pamoką. Nors Lietuvos valdžia turėjo progą įtraukti Lietuvos lenkus į visavertį valstybės gyvenimą – reikėjo tik laiku jiems grąžinti žemę. Proto pristigo – lenkams žemės grąžinimą baigsime paskutinėje vietoje. Bet užsispirti dėl pavardžių rašybos – ar gali būti kas nors kvailiau?
Mes visi čia rašome lotyniškais rašmenimis. 
Tik tiek, kad nuo to Lietuvos lenkų padėtis nei pagerės, nei pablogės ir atsiprašę lenkų tos sutarties vykdyt vistiek negalėsim.
Comment