Pastatų kompleksas Muitinės g. 2, Kaune

[jasha]

Liux liux liux!! kad kuo greiciau neliktu griuvenu senamiesty

[TKO]

Nauja informacija is lrytas.lt:

Kunigaikščių rūmai tarnaus menui ir turizmui
Istorinių pastatų kompleksas netrukus bus ištirtas, o vėliau atnaujintas

http://www.lrytas.lt/?data=20070717&...k_id=99&view=2

[d'Ark]

Puikios naujienos, tik įdomu kada jos taps realybe...

Statybos laikotarpis: 2007–2011

Labai daug tikiuosi iš šio projekto, nes vis gi VDA dailės fakulteto pastatai turėtų pasižymėti aukšta architektūrine kultūra.

[ViR2]

Toks vaizdas, kad su siom datom netik stipriai prasove, bet ir vieninteliai nudirbti dabarbai - nuluptas tinkas. Gal kas turit ziniu kokia dabar situacija? Kada baigia archiologinius tyrinejimus?

[suoliuojantis]

Vakar teko būti senamiestyje ir turėti tuo metu fotoaparatą. Šie tike kažkas pajudėjo su šiuo pastatu.
Nuo Rotušės a. pusės darbai dar nevyksta:



Nuo Vytauto bažnyčios pusės jau dirbama, atrodo bent stogas tai tikrai keičiamas:

[canada90]

Visada gražu žiurėti kaip keičiasi senamiestis i gerają puse.

[viva-kaunas]

Aciu Suoliuojanciui uz nuotraukas,puikios naujienos!!!!

[ViR2]

sita dalis yra priskiriama prie naujesniuju komplekso daliu, todel itariu, kad ja sutvarkys pirma, o valdovu rumu dali, kuri seniausia ir reikalaus daugiausiai pinigu - paliks ateiciai

[laimutis]

Galėtų ir pranciškonų vienuolyno pastatus restauruoti yra XIX a. daryti brėžiniai, juose Muitinės gatvės fasadas su frontonais ir siena su vartais. http://www.miestai.net/forumas/showp...5&postcount=94

[ViR2]

O juose ne vda isikurusi?

[DIZONAURAI]

VDA KDF - Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas

[Jands]

Dabar jau vadinas VDA KF - Vilniaus dailes akademijos Kauno fakultetas perestroika padare.

Seip pasistengsiu pasidometi kas ten jo viduje isikurs (bent jau siandien, sioje fakulteto puseje stiklioriai bei piesejai). Kiek teko girdeti - akademijos skirtas biudzetas siam projektui yra nedidelis. Viliuosi, jog yra ir privaciu lesu sio korspuso tvarkymui.

[Bootsy]

2013-05-01 (sorry, bišky buvau pasiklydęs tarp temų)

[laimutis]

Šaltinis: Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė Kauno senamiestis. Mažasis keliautojo žinynas 2012

Internete apie jokį Vilniaus dailės akademijos parengtą restauravimo projektą ir vaizdų dar neteko matyti, tad įkėliau kaip galėtų atrodyti pastatas. Gal kas galėtų daugiau pakomentuoti.

[RHCP@]

Nerealiai gerai atrodytų atidengtos plytos, ypatingai ta raštuota pirmo aukšto siena į Aleksoto g.

Man primiausia kilo klausimas, kodėl pastatas pusiau tinkuotas ir pusiau ne.
Tikriausiai todėl, kad tai skirtingais laikmečiais statytos to paties ansamblio dalys. Apie tai galima spręsti iš rūsio langų (ir jų nebuvimo) abejose dalyse.



Ansamblio vientisumas, laikmečių skirtumas ir tai, jog nemaža dalis netinkuotos dalies angų bei dekoro yra atkurti, tikriausiai ir yra bandomi pabrėžti tuo mūro ir tinko persidengimu.
Bent man asmeniškai, tai tai atrodo kaip labai trafaretiškas paveldosaugos reikalavimų laikymasis. Ne toks prastas to pavyzdys kaip Martinaičio mokykla, bet.. įdomu ar toks persidengimo variantas paremtas kokia buvusia struktūra, ar ne..

edit. pastebėjau, kad projekte virš persidengimo vietos atsirastų kuklus frontonėlis, kurio dabar nėra, tad greičiausiai persidengimas pagrįstas kažkada vykdytu viso ansamblio rekonstrukcijos projektu. Tačiau, manau, pastatas neatkuriamas pilnai pagal tą projektą, nes jis vėlesnių laikų, o norima eksponuoti išlikusias gotikines plytas..

tiek mano pastebėjimų.

[laimutis]

Ta tinkuota mūrinė pastato dalis prie Aleksoto g. buvo pastatyta po 1870 m. rekonstruojant senuosius mūrinius į ligoninę pagal archit. S.Gorskio projektą.
Gotikinio pastato restauracijos projektas turi trukumų, turėtų būti gotikai būdingas aukštas stogas su dūmtraukiais.

[Ramūnas kns]

Neabejotinai taip puoštomis sienomis, seniausių gatvių sankirtoje statytas gotikinis namas turėjo frontonus. Greičiausiai pradžioje jie buvo laiptuoti dengiantys aukšto stogo galus, vėliau galėjo būti perstatyti jau išraiškingesniu vėlyvosios gotikos stiliumi ar renesansiniai. Būtent renesanso metu vokiečių pirkliai (vadinkim juos kauniečiais) išgyveno ekonominį suklestėjimą, kūrėsi, statėsi . Būtent tokie frontonai puošė dviaukščius mūrnamius. Per sunkmečius pastatas sunyko, liko tik architektūrinės užuominos sienose, stogas sužemėjo ir po daugelio perdarymų liko žemas – visiškai atitinkantis gubernijos statybos normas.

Kol nėra atlikta rimtesnių tyrimų, pastato restauravimo nereikėtų skubinti. Tokių statinių geriau išviso neliesti sunkmečiu, kad neatsirastų koks autentikas ir nesubjaurotų kaip Kauno pilį.

[laimutis]

Labai išraiškingi pastato fasadai. Pirmasis aukštas beveik be langų, matyt baiminantis plėšikų į gatves pirmuosiuose aukštuose jų nedarydavo. Gatvių fasadai ornamentuoti rombų raštu iš juodų, perdegtų, plytų.
1994 m. atliekant tyrimus, pastate surasti keturi ypatingai puošnūs keramikiniai langų apvadai su, kaip manoma, karališkos giminės asmenų portretais. Bet patikimų šaltinių nėra, kad čia valdovai galėjo apsistoti ir gyventi. Matyt namas priklausė turtingam miestiečiui, pirmasis savininkų minimas B.Rava.
Gotikinis pastatas L raidės plano, tad frontonai galėjo stovėti galuose, nebūtinai Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe, stogas turėjo būti aukštas keturšlaitis.

[RHCP@]

Pažvelgus į šį projektą iš kitos perspektyvos, kyla klausimas dėl sprendimo atiduoti patalpas VDA KF teisingumo.

Kaip teko girdėti, šiose patalpose numatoma įrengti audotorijas, dirbtuves, kabinetus, o ne kažką panašaus į Nidos meno koloniją (menų inkubatorių) ar bent kokią nedidelę galeriją. T.y. nieko, kas galėtų būti bent sąlyginai (kartais) atvira visuomenei ir generuoti judėjimą po 5tos valandos.

Rotušės aikštės prieigose institucijos, kuriose langai nebešviečia po darbo laiko pabaigos, ir taip užima labai didelę dalį vietos. Tai - Jėzuitų gimnazija ir vienuolynas, Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia, Maironio lietuvių literatūros muziejus ir pastatas priešais jį (kažkas susiję su krašto apsauga, berods), Kunigų seminarija. Šiek tiek toliau, Muitinės g. - VDA ir VU Kauno fakultetai.



Aš nebuvau pilnai įsisąmoninęs kokios didelės tai patalpos. Atidavus jas privatininkams, aikštės prieigose ploto paslaugoms padaugėtų keliasdešimt procentų. Be to, kvartale yra net trys kiemeliai, kurie galėtų tapti viešosiomis ar bent lengvai prieinamomis erdvėmis. Ypatingai patrauklus tas pailgasis, kuris, nugriovus vienaaukštį flygelį, atsivertų tiesiai į Vytauto bažnyčią.



Turint omeny kalbas apie aišktės rekonstrukciją bei transposto srautų kitokį organizavimą, padarant Muitinės ar Aleksoto gatves pėsčiųjų.. Matant kaip atsigavo pastaraisiais metais senamiestis ir žinant, kad paklausa tik augs..
šitas pastatas galėtų būti labai reikalingu ir teigiamu impulsu visam senamiesčiui.

Aš tikrai linkiu viso ko geriausio menininkams ir universitetams, bet nesu tikras ar būtent šito pastato atidavimas jiems yra teisingas sprendimas ilgajame periode.

[Vilnietis1]

Senieji Kauno kunigaikščių rūmai (Muitinės g. 2)



Net patys menkiausi Lietuvos dvarai turi temas šiame forume, o Senieji Kauno kunigaikščių rūmai - ne...
Tai kone vienas vertingiausių savo istorija pastatas visame Kaune ir šitaip nepelnytai užmirštas. Žiniasklaidoje kas keli metai atsiranda kokių nors priminimų apie juos ir pažadų kada nors sutvarkyti, bet tada vėl kelis metus būna tyla, o rūmai, tiksliau jų liekanos, - toliau nyksta. Jeigu Vilniuje rusų caras griovė Valdovų Rūmus bijodamas LDK atgimimo atvežęs darbininkus iš Ukrainos (joks lietuvis nenorėjo užsiimti tokiais siaubais), tai Kaune juos griauna pati valdžia. Barbariška. Kažin kaip jaustųsi Gediminaičiai pamatę kas iš jų statytų rūmų likę?
Antrųjų Valdovų Rūmų projekto Kaune vargu ar galima tikėtis greitu metu su kitų dviejų korpusų atstatymais, kurie buvo nugriauti ~1655 metais rusų, bet negi nebūtų įmanoma bent jau sutvarkyti išlikusio korpuso? Kauno pilis išdarkyta tiek Neries, tiek restauratorių, tai bent vienas senovinis objektas būtų traukos centras ir Kaune...

Istorija (pagal Vikipedija):
Šie rūmai savo kilmę skaičiuoja jau nuo XV amžiaus. Būtent nuo XV a. ne kartą perstatytame, karų apgriautame, atstatytame, paskirtį keitusiame kvartale, įvairių istorinių šaltinių duomenimis, buvo pranciškonų vienuolynas, pavieto teismas, pirklių namai, miesto gaisrininkų būstinė. XVI a. šiuose namuose veikė valdovų rūmai. Pasak L. Potockio, „nuo XVI a. Kaune viešintys Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai, nebegalėdami gyventi Neries paplautoje Kauno pilyje, įsikurdavo rūmuose, pastatytuose šalia Pranciškonų bažnyčios, prie pat nusileidimo į Nemuną.“

Rūmuose savo dienas neretai leisdavo ir Kazimieras Jogailaitis, kuris Kaune su šešiais savo vaikais slėpėsi nuo maro. Tarp jų buvęs ir mažasis Kazimieras – būsimasis šventasis ir Lietuvos globėjas.

Čia taip pat apsistodavo ir Abiejų Tautų Respublikos valdovas Žygimantas Augustas.

XIX a. pab. pagal carinės Rusijos gubernijos architekto S. Gorskio projektą pastatų kompleksas pradėtas pritaikyti miesto ligoninei. Nuo 1951 m. unikalią praeitį turinčiame kvartale įkurdinta 200 vietų Kauno psichiatrijos ligoninė.

Šiuo metu pastatas priklauso Dailės akademijai, kuri ruošiasi rūmus restauruoti bei dalį jų paversti muziejumi, o kitose patalpose įkurdinti savo studentus.

Lango apipavidalinimas (piešta ~1865 m. V.Gersono), vėliau dalis jo buvo aptikta.


Sovietmečiu rūsiuose įrengta psichoneurologinės ligoninės personalo valgykla.

Gotikinio rūsio sienose panaudoti stambūs akmenys.


Kunigaikščių rezidencijoje - psichikos ligoniai (2003 metų DELFI straipsnis)
Atnaujinti kunigaikščių rūmai Kaune tarnaus menui ir turizmui (2007 metų neištesėtų pažadų kupinas straipsnis)

Ar yra kokių nors vaizdų kaip jie atrodė šlovingesniais laikais? Kokių nors restauracijos brėžinių (jei 2007 žadėjo restauraciją, tai turėjo kažką sukurti)? O gal kas nors ką nors naujo apie jų restauraciją yra girdėjęs?
Kadangi nesu kaunietis, tai neturiu galimybių padaryti šio pastato nuotraukų. Kaip jis atrodo iš kitų pusių, viduje?