Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Dubajus po 2009.11.25. Sukuk "kajuk" įtaka ekonomikai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Dubajus po 2009.11.25. Sukuk "kajuk" įtaka ekonomikai

    ką gi, panašu, kad besaikis godumas Dubajų bus pražudęs.. karščiausia tema dabar pasaulio finansų sluoksniuose, kvepiantis valstybinio Dubajaus vystytojo Dubai World default'as, kuris sukėlė nemažą košę šiom dienom akcijų ir valiutų rinkose, užkėlė CDS'us visuose emerging markets, patį Dubajų pastatė pagal default'o tikimybę šalia Latvijos, kurią visi tikėjo būsiant naująja Argentina.. pasirodo, dabar realiau, ko gero, kad tai bus Dubajus.. http://www.bloomberg.com/apps/news?p...7alFNikQ&pos=2
    Jūsų,
    Analitikas PlėtRa™

    Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

    #2
    Bet gi Dubajui jau buvo ragas anksčiau? Bet Abu Dabio valdžia lyg ir ištraukė. Dabar ir vėl?

    Comment


      #3
      Jooo, pasiskaičius kai kurias naujienas ir nuomones, Dubajuje reikalai tikrai prasti. Daugelis imigrantų iš Vakarų besimėgavę didelėmis algomis ir prabanga, traukia namo... kai kurie tiaiog taip kaip stovi, palikę butus ir brangias mašinas tiesiog oro uostuose, nes už skolų neišsimokėjimą JAE gresia kelėjimas... tikrai nekas. Na bent jau Burj Dubai stovi visu aukščiu. Įdomu, ar užbaigs vidaus apdailą? O su tolimesnėmis fantazijomis teks pristabdyti.
      Paskutinis taisė John; 2009.11.27, 06:49.

      Comment


        #4
        Tada tieisiog lūžinėjo paskiri projektai, salų, dangoraižių, nes sprogus burbului staiga neikam pasidarė nebereikalingi tie dešimtys milijonų kv. m būstų, biurų ir t.t. Dabar lūžta pagrindinė emyrato investicinė kompanija, kurios skola yra 60 mlrd., kai visa emyrato skola yra 80 mlrd. Teoriškai, jei nebus susitarta dėl restruktūrizacijos tų artimiausiai kabančių paskolų grąžinimų, o Abu Dabis negelbės, Dubajus turėtų default'int, ir tai galėtų tapti Lehman Brothers 2 su neaiškiom pasėkmėm ir ratilais per visą globalią ekonomiką.. geriau nereikia.. bet kuriuo atveju, Dubajaus stebuklai baigėsi kai kuriam laikui.. default'o atveju gal net labai ilgam.. paradoksas tame, kad Dubajus net ir tos naftos nelabai turi, viskas buvo paremta tuo, kad miestas iš nieko pastatytas dykumoj turėtų tapti vienu iš finansų centrų.. bet realybė gali būti tokia, kad tokiu jis taip ir netaps, ir tada išskyrus tuos šiuolaikinius pasaulio stebuklus, ten nieko gero nebus, muziejus dykumoj..
        Jūsų,
        Analitikas PlėtRa™

        Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

        Comment


          #5
          Taip, jei gyventų vien iš naftos, šito nebūtų. Pajamos iš naftos ir dujų tesiekia 6 proc. Problema ta, kad didžiausias pajamas (22 proc.) generavo tas nelemtasis statybų sektorius. Kas būna po nekilnojamojo turto burbulų sprogimo gerai matyti JAV, Ispanijoje, Airijoje ir Baltijos tigruose Beje, apie ispanus kažkaip dabar nieko negirdėti, tik kad didelis nedarbas. Bet anksčiau esu skaitęs, kad jų bankai atskleidę tik nedidelę dalį nuostolių ir padėtis gana rimta. Dubajaus atvejis irgi ne per dieną paaiškėjo, padėtis palaipsniui blogėjo tol, kol tapo neįmanoma nuslėpti. Tokių "ylų" pasaulyje gali išlįsti ir daugiau.

          Comment


            #6
            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
            Tokių "ylų" pasaulyje gali išlįsti ir daugiau.
            Apie tai šiek tiek susigaudyti, ko gero, galėtų padėti valiutos atsargų statistika: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...hange_reserves

            Iš čia matome, kad visų JAE užsionio valiutos rezervai tėra apie 45mlrd. USD. Nors tai nėra mažai, bet mažiau, nei vien Dubai World skola (kurios didelė dalis, ko gero, yra užsieniečiams)... jau nekalbant, kad tas rezervas, ko gero, labiau priklauso Abu Dabiui, nei Dubajui.

            Beje, šilčiausiai iš visų šia prasme gyvena Singapūras praktiškai sėdintis ant didelės pinigų krūvos, kurios užtektų metų metams, net jei užeitų maras ir badas.
            Paskutinis taisė John; 2009.11.28, 03:05.

            Comment


              #7
              Abu Dabis turi atskirą 1,3 trln. dol. stabilizavimo fondą, antrą pagal dydį po Kinijos .

              Comment


                #8
                Parašė John Rodyti pranešimą
                Apie tai šiek tiek susigaudyti, ko gero, galėtų padėti valiutos atsargų statistika: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...hange_reserves

                Iš čia matome, kad visų JAE užsionio valiutos rezervai tėra apie 45mlrd. USD. Nors tai nėra mažai, bet mažiau, nei vien Dubai World skola (kurios didelė dalis, ko gero, yra užsieniečiams)... jau nekalbant, kad tas rezervas, ko gero, labiau priklauso Abu Dabiui, nei Dubajui.

                Beje, šilčiausiai iš visų šia prasme gyvena Singapūras praktiškai sėdintis ant didelės pinigų krūvos, kurios užtektų metų metams, net jei užeitų maras ir badas.
                Jonai, daugelis žmonių šiuos skaičius interpretuoja nevisai taip, kaip reikėtų. Todėl manau reikia paaiškinimo. Šie "rezervai" visai nereiškia, jog kažkokioje saugykloje laikomi nenaudojami pinigai. Išties didžiausias rezervas susiformuoja tuomet, kuomet valstybė suriša valiutą su kita valiuta - tai būtent ir paaiškina, kodėl Kinija turi tokį didelį USD "rezervą". Paprastai kalbant įsivaizduokite, jog Centrinis Kinijos bankas atspausdina daug juanių (o jų tokioje šalyje reikia labai daug) ir nustato, jog juanius parduos tik už tam tikrą sumą dolerių. Kadangi juanių taip ar taip reikia, yra perkami juaniai (kurie iš principo, kaip ir bet kuri kita valiuta, yra tik popierius arba skaičius banko sąskaitoje, nieko daugiau), o centrinis bankas kaupia dolerius tam, jog bet kada atėjus kam nors su juaniais galėtų atgal išmokėti dolerius. Kadangi Kinija yra laaabai didelė šalis, jai reikia daug juanių. O tai reiškia, kad nesunku sukaupti daug dolerių. Nesitikslinau, ar Kinijoje visi išleisti juaniai yra dengti užsienio valiuta, bet bent Lietuvoje kiekvienas apyvartoje esantis litas yra dengtas eurais ar doleriais, kuriuos administruoja Lietuvos bankas. Kita vertus, tokia šalis kaip Vokietija turi eurus, o eurai nėra dengti niekuo, taigi tai tėra (galbūt aš šioje vietoje suklaidinsiu, nes dalis eurų bus dengti auksu ir pan.) popieriaus lapeliai, kurie turi vertę tik todėl, jog vyriausybės liepia atsiskaitinėti būtent šiais popierėliais. Taigi, ECB nėra reikalo kaupti rezervą padengimui eurų ir natūraliai jų rezervas nėra toks didelis. Bet ką aš šiuo atveju noriu tik pasakyti, jog į šiuos rezervus reikia žiūrėti labai atsargiai ir daryti toli siekiančias išvadas yra labai drąsu.

                Comment


                  #9
                  Sukuk

                  Gal ekonominėms diskusijoms apie Dubajų reikia kitos vietos.
                  Naujiena apie obligacijų (sukuk'ų) išpirkimo atidėjimą paskelbta trečiadienį, prieš trijų dienų musulmoniškas šventes ir prieš pat Amerikoj švenčiamas "Ačiūdavimo" dienas, kai kitą dieną iš ryto prasideda prieškalėdinis beprotnamis.
                  Per tas porą dienų išaiškėjo, kiek Anglijos ir kiti bankai (RBS, HSBC...) užkasė pinigų Dubajuje: http://www.bloomberg.com/apps/news?p...d=abFTDi7T0.VE
                  Pavažiavo naftos kainos. Pažiūrėsim, kas bus pirmadienį, atsidarius biržoms. Čia tik naujienų pradžia.

                  Aišku viena, kad labai plačiai taps žinomas arabiškas žodis "sukuk" - islamo obligacijos.
                  http://en.wikipedia.org/wiki/Sukuk
                  Paskutinis taisė Romas; 2009.11.29, 19:12.

                  Comment


                    #10
                    Ekonominės temos perkeltos iš Dubajaus temos.

                    Dubajaus mokumo rizika (CDS, credit default swap) buvo šiek tiek žemesnė nei Lietuvos -

                    Rizikingiausių šalių sąraše (5Y Mid) šį savatgalį Dubajus užėmė 5-ą vietą, mes- 8-ą (pirmas skaičius - rizikos kaina, baz. punktų, antras - defolto tikimybė):
                    5) Dubai/Emirate of 647.09 / 36.10%
                    8) Lithuania 357.25 / 21.65%

                    Ano ketvirčio pabaigoje:
                    6) Lithuania 305 / 19.3%
                    7) Dubai 300 / 19.2%
                    http://www.cmavision.com/images/uplo...rt_Q3_2009.pdf
                    Žmonių kalba, per pusantro mėnesio (tiksliau, per kelias mususlmoniškų švenčių dienas) mums skolinimasis pabrango 0,5 procento, o Dubajui 3,5 procento.

                    Vienos Dubajaus kompanijos 5 metų CDS (kuo didesnis skaičius, tuo blogiau):
                    Dubai Holding Commercial Operations Group LLC
                    5 Yr Mid / Change From Close, bps
                    1155.04 / +290.08

                    http://www.cmavision.com/market-data/


                    Mus Dubajaus burbulo sprogimas irgi gali paliesti.

                    1) Lietuvos Premjeras ir finansų ministrė atsidūrė Londone lapkričio 26-27 dienomis, įkalbinėdami investuoti ir/ar skolinti mums, kai 25-ą dieną buvo paskelbta, kad prašoma atidėti sukukų (islamo obligacijų) mokėjimą.
                    Londono Sičiui mūsiškiai rūpėjo kur kas mažiau nei dešimtys milijardų dolerių ar svarų, Britų sukištų į Dubajaus smėlynus.
                    Kažkas panašaus, kaip Adamkus buvo Vašingtone 2001 m. rugsėjo 11-ąją ir amerikiečiams reikėjo galvoti, ką daryti su tais svečiais iš mažos šalies...
                    Pora žinučių apie Lietuvos CDS'us ir apie mūsų vadovų vizitą:
                    2009.11.26 http://www.bloomberg.com/apps/news?p...d=aPrsRGQud1YY
                    2009.11.27: http://www.bloomberg.com/apps/news?p...d=aPrsRGQud1YY http://www.cmavision.com/market-data/

                    2) Naftos kaina išreikšta doleriais krenta, o doleris kyla.
                    Kaip tai mus palies, neaišku. Bent kol kas, kai doleris krisdavo, pas mus kuras brangdavo, o kai doleris kildavo, tai irgi brangdavo.
                    Kai viskas pigdavo dešimtimis procentų, tai kuras nepigdavo, nes naftininkai turėdavo senų atsargų, o kai kildavo, tai kažkaip tųų atsargų nebūdavo.
                    Vargšai naftininkai

                    3) Besivystančių kraštų valiutos krenta
                    Viena iš eksporto (pieno, transporto) rinkų yra Rusija. Atpigus rubliui, brangsta lietuviškos prekės.
                    Rublis per porą dienų nukrito nuo 28,8 iki 29,8 RUR/USD
                    RUR/USD


                    Rublis nukrito nuo 43,0 iki 44,5 RUR/USD
                    RUR/ EUR

                    http://www.finansmag.ru/news/46873

                    Comment


                      #11
                      Jei emirato investicines kompanijos skola yra 60 mlrd $, o prognozuojami pasalunies krizes nuostoliai yra 2 ar daugiau tril. $, tai tos kompanijos indelis tera 3 ar maziau proc., todel jei tik tokie galimi skolos netekimo nuotoliai, manau, kad nera pasaulio pabaiga.

                      Comment


                        #12
                        Parašė Andrr Rodyti pranešimą
                        Jei emirato investicines kompanijos skola yra 60 mlrd $, o prognozuojami pasalunies krizes nuostoliai yra 2 ar daugiau tril. $, tai tos kompanijos indelis tera 3 ar maziau proc., todel jei tik tokie galimi skolos netekimo nuotoliai, manau, kad nera pasaulio pabaiga.
                        Tai kad ekonomika pasaulinė pastatyta "ant nervų", kitaip tariant ant lūkesčių, kuriuos vienaip ar kitaip turi būtybės, kuriems būdingos žmogiškos savybės. Vos krustelėjimas ir jau kyla kainos, dar kas ir jau krenta, nors realiai nieks nesikeičia.
                        Kažkaip, visi scenarijai tikėtini, manau.
                        Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                        Comment


                          #13
                          2009.09.30
                          Dubajaus vyriausybė neketina laiduoti už „Dubai World“ skolas
                          Dubajaus emyrato vyriausybė neketina laiduoti už valstybinio fondo "Dubai World" skolas, pareiškė Dubajaus finansų departamento direktorius Abdulrahmanas Al Salehas.

                          A. Al Saleho teigimu, valstybinis fondas finansavimą gavo be valstybės garantijų, o remiantis projektų planais, todėl atsakomybę už finansinę fondo būklę turi pirmiausia prisiimti investuotojai.

                          Šiuo metu "Dubai World" skolos siekia 59 mlrd. JAV dolerių. Daugiau nei 70 tarptautinių finansinių organizacijų yra fondo kreditoriai.

                          Kaip žinoma, praėjusią savaitę Dubajaus emyratas pareiškė prašysiąs kreditorių pusmečiui atidėti "Dubai World" skolų mokėjimą.
                          http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/4...i-world-skolas

                          Originalas:
                          Dubai World’s Debt Not Guaranteed by Government
                          “If any of these entities are unable to, or are potentially unable to, fulfill their debt obligations, the Dubai government, although not legally obliged to do so and without any obligation whatsoever, may at its sole discretion decide to extend such support as it may deem suitable,”
                          Apytikris vertimas iš arabų kalbos - "kai statėme, tai sakėm, kad ten stato vos ne valstybinė organizacija, o dabar eikit visi ..."
                          http://www.bloomberg.com/apps/news?p...d=aZcSG4zg4DMo

                          Comment


                            #14
                            Kadangi žodis "sukuk" tampa aktualus ne tik arabams, kažką patiko aptikti ir lietuviškuose tekstuose

                            Buhalteris Nr. 33 (194) 2008 m. rugsėjo 15 d.
                            Parengė Ingrida SABALYTĖ
                            BANKAI, kurie neima ir nemoka palūkanų

                            Pagrindiniai islamo bankininkystės principai:
                            • Draudimas mokėti ar gauti palūkanas.
                            Islamas pripažįsta kapitalo kaip gamybos veiksnio svarbą, tačiau neleidžia už jo naudojimą imti iš anksto fiksuoto mokesčio palūkanomis. Mokestis už kapitalo naudojimą savininkams grįžta pasidalijus pelną (nuostolius) – iš anksto fiksuojamas pelno pasidalijimo santykis, o ne kapitalo grąžos procentas.
                            • Skolintojo ir skolininko rizikos pasidalijimas.
                            Islamas skatina musulmonus investuoti į įvairius projektus ir tapti verslininkų partneriais, o ne jų kreditoriais:tiek indėlininkas, tiek bankas ir skolinin-kas turi pasidalyti investicinių projektųriziką.
                            • Spekuliacijų draudimas.
                            Abi sandorio šalys turi gauti visapusišką informaciją apie sudaromą sandorį. Šalys negali nustatyti fiksuotos būsimo pelno apimties.Tad opcionai, išankstiniai sandoriai (angl.forvard) laikomi prieštaraujančiais islamo ideologinės sistemos principams.
                            • Neinvestavimas į draudžiamas veiklos sritis.
                            Neleistini su alkoholiniais gėrimais susiję verslai, lošimai, pornografija ar pan., todėl pagal islamo principus dirbantys bankai nefinansuoja tokių veiklų

                            www.buhalteris.lt/get.php?f.250020 14 psl.
                            Labai panašus tekstas:
                            Bankininkystė be palūkanų
                            Dovilė Stadalninkaitė ("Versus")
                            2007-02-02 11:38
                            http://www.lrytas.lt/-11703998561168...Bkan%C5%B3.htm

                            Comment


                              #15
                              Jo, jei valdžia nuo to reikalo nusiplauna, įdomu, ką jie galvoja apie ateitį? Kokiu būdu jų fondai ateityje pritrauks investuotojų? Dubajus truputį prisiš...

                              Comment


                                #16
                                Per porą dienų Dubajaus skaičiukai pagerėjo 181 bp, o Lietuvos rizikos kaina sumažėjo 28 bp (0,28%).
                                Mid Spread //CPD (%)
                                6) Dubai/Emirate of 466.31 // 27.48%
                                8) Lithuania 329.03 //20.09%
                                http://www.cmavision.com/market-data/

                                Gal ši tema greit užsimirš ir grįšime į senąją Dubajaus temą žiūrėti, kaip už skolintus pinigus (sukuk'us) toliau statomas aštuntas pasaulio stebuklas...

                                Comment


                                  #17
                                  Pasaulio akcijų rinkos pamiršo Dubajų ir įsišėlo.

                                  Europos akcijų biržos pagaliau atsitiesė po nuopuolio ir šiandien šoktelėjo pasirodžius duomenims apie atsigaunančią gamybą euro zonoje ir Kinijoje. Analogiškos nuotaikos atsidariusiose JAV, Azijos biržose.
                                  Baimes nugesino Dubajaus valstybinės įmonės „Dubai World“ pranešimas apie pradėtas derybas su bankais dėl 26 mlrd. USD dydžio skolų restruktūrizavimo. Iš viso įmonė turi 59 mlrd. USD įsipareigojimų, tad nurimo baimės dėl bent dalies iš jų.

                                  vz.lt

                                  Comment


                                    #18
                                    Highest Default Probabilities

                                    Entity Name // Mid Spread // CPD (%)
                                    1) Venezuela 1328.88 59.71%
                                    2) Ukraine 1342.09 55.06%
                                    3) Argentina 1050.02 50.14%
                                    4) Pakistan 687.50 36.25%
                                    5) Dubai/Emirate of 541.06 (+40.77) 31.05% (+8.15%) +40.77
                                    6) Latvia 531.04 29.85%
                                    7) Iceland 396.97 23.47%
                                    8) Lithuania 315.37 19.27%
                                    http://www.cmadatavision.com/market-data
                                    Per šiandien Lietuvos skolinimosi kaina (5 metams) dar sumažėjo nuo 319bp iki 315bp (0,04%).
                                    Dubajaus rizika visą aną savaitę mažėjo, o šiandien pakilo net +40.77bp (0,4%) ir pralenkė Latviją.
                                    Graikija, turinti didžiausią Europos Sąjungoje biudžeto deficitą, sparčiai artėja šio dešimtuko link:
                                    Mid Spread 207.70 bp (+17.13) PD - 16.63% +8.99%


                                    Nakheel Has $3.65 Billion First-Half Loss on Writedown
                                    By Arif Sharif and Zainab Fattah

                                    Dec. 8 (Bloomberg) -- Nakheel PJSC, the Dubai World-owned property developer seeking to renegotiate debt, had a first-half loss of 13.4 billion dirhams ($3.65 billion) as real-estate prices crashed in the Gulf business hub, according to a document obtained by Bloomberg News.

                                    The loss for the company, which is building palm tree- shaped islands off the emirate’s coast, compared with a year- earlier profit of 2.65 billion dirhams, the company’s financial statement for the six months through June 30 showed. Revenue fell 78 percent to 1.97 billion dirhams.
                                    (...)
                                    Nakheel’s sukuk extended declines, dropping to 46 cents on the dollar, from 53 cents yesterday, heading for the lowest close on record, Barclays Plc prices show. The sukuk touched an intraday low of 42 cents on Nov. 27.
                                    (...)
                                    Royal Bank of Scotland Group Plc, the biggest underwriter of loans to Dubai World, fell to an eight-month low in London trading. RBS slumped as much as 9.7 percent and traded down 6.6 percent at 30.84 pence at 3:10 p.m. in London.

                                    Trumpas atpasakojimas: Vystytojo Nakheel, kuris stato palmės pavidalo salas emyrato pakrantėje, pirmojo pusmečio nuostoliai dėl NT kainų mažėjimo siekia -13,4 mlrd. dirhamų/-3,65 mlrd. USD (prieš metus buvo +2,65 mlrd. dirhamų), pajamos sumažėjo 78 procentais (t.y., žmonių kalba - 5 kartus).
                                    (...)
                                    Nachylo (Nakheel) sukuk'ų kainos nukrito nuo 53 iki 46 cebtų ir priartėjo prie lapkričio 27 d. žemumų (42 centai)
                                    (...)
                                    RBS banko akcijos nukrito 9,7 proc.

                                    http://www.bloomberg.com/apps/news?p...d=aqo098lxTC94
                                    ---

                                    Dar pora antraščių apie Dubajų:

                                    Dubai Index Slumps to July Low as Nakheel Repayment Date Nears
                                    Dubajaus indeksas mažėja iki liepos žemumų artėjant Nakheel sukuk'ų išpirkimo datai
                                    http://www.bloomberg.com/apps/news?p...d=aqo098lxTC94

                                    U.S. Stocks Fall on Greece Downgrade, Dubai Developer’s Loss
                                    JAV fondų biržos smunka dėl Graikijos kreidto reitingo sumažinimo ir Dubajaus vystytojo nuostolių
                                    http://www.bloomberg.com/apps/news?p...d=aR1YG.qW6dPE


                                    Stoxx50 indeksas Europoje nukrito 1,62 proc.


                                    Amerikoje atsidarius biržoms indeksas iškart krito apie procentą


                                    ---
                                    Vienu žodžiu, po savaitės euforijos vėl laukia nervingos savaitės turbūt iki pat Kalėdų.
                                    Deja, tai gali paliesti ir Lietuvos skolinimosi galimybes. Jei nebus priimtas Lietuvos 2010 m. biudžetas, bus dar liūdniau
                                    Paskutinis taisė Romas; 2009.12.08, 21:49.

                                    Comment


                                      #19
                                      Ką nuplaus Dubajaus banga
                                      Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims
                                      2009.12.08 12:51 (Spausdinta dienraštyje VŽ 2009.12.07)

                                      Ar Dubajaus sukeltos bangos atvilnys iki Lietuvos? Tiesioginės įtakos Lietuvos finansų sistema dėl įvykių Dubajuje tikrai nepajus, o ir netiesioginė, aistroms nurimus, jau baigia išblėsti.
                                      http://vz.lt/straipsnis/2009/12/08/V...Dubajaus_banga
                                      Spausdinta "Verslažinėse" tik vakar, o šiandien jau vėl galima iš naujo perrašinėti tas prognozes...

                                      Comment


                                        #20
                                        Rytoj baigiasi dalies sukuk'ų (islamo obligacijų) išpirkimo laikas

                                        Nakheel Possible Default to Affect $5.25 Billion Debt
                                        Dec. 13 (Bloomberg) -- Nakheel PJSC’s possible non-payment of its Islamic bond due tomorrow will trigger defaults on two other securities, bringing the total of affected securities to $5.25 billion, bond documents show.

                                        Investors are waiting to see if the Dubai state-controlled developer will pay the maturing $3.52 billion Islamic bond, known as sukuk

                                        http://www.bloomberg.com/apps/news?p..._E9kZ8UE&pos=1
                                        Mus tas irgi gali paliesti (t.y. pabrangti skolinimas) - Dubajaus grėsmės mus neigiamiai veikia, Graikijos prasiskolinimas mus irgi neigiamai veikia, Tik Venesuelos vadovo savivaliavimas parodė, kokie mes esame prognozuojami...
                                        Nesinori eskaluoti sąmokslo teorijų. Kadangi Lietuva ruošiasi skolintis, tai kai kam naudinga palaikyti blogus Baltijos šalių reitingus. Informacija pateikiama gana tendencingai - neseniai paskelbtas ECB "slaptas" laiškas apie fiksuotą lito ir kitų Baltijos šalių valiutų kurso nenaudingumą ilgai sėdėjo Bloombego naujienose, o gana lengvai lengvai priimti Baltijos šalių biudžetai buvo beveik ignoruoti ir nutylėti.

                                        Pažiūrėsim, kaip keisis Lietuvos ir Dubajaus rizikos vertinimas rytoj
                                        Highest Default Probabilities Friday, 11 December 2009 — 23:30
                                        Entity Name / Mid Spread / CPD (%)
                                        1) Venezuela 1312.61 / 59.13%
                                        2) Ukraine 1347.87 / 54.70%
                                        3) Argentina 1065.87 / 50.25%
                                        4) Pakistan 687.50 / 36.21%
                                        5) Dubai 540.48 / 30.97%
                                        6) Latvia, 543.50 / 30.38%
                                        7) Iceland 441.11 / 25.66%
                                        8) Lithuania 323.29 / 19.68%
                                        9) California/State of 247.76 / 19.29%
                                        10) Romania 276.28 / 17.26%

                                        http://www.cmavision.com/market-data
                                        Paskutinis taisė Romas; 2009.12.13, 21:33.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X