Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Nelaimingi atsitikimai Lietuvos geležinkeliuose

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
    siai dienai ir sustojimas tarpstotyje yra laikomas avarine situacija
    Tai tarpstotyje kaip suprantu stojama esant gedimui, o ne del to kad grybu pamatei salia begiu.

    Comment


      #42
      Parašė Darius555 Rodyti pranešimą
      Tai kas yra avarija? Pvz: Manevravimo metu sulauzoma autosankaba?
      Taip, tai kvalifikuojama kaip riedmenų susidūrimas. Sistema turi veikti taip, kad autosankabos nebūtų laužomos. Galiu pažymėti, kad šiuo atveju dažniausiai būna ne vien autosankabos sulaužymas, bet ir vagonų ar lokomotyvo pagrindinio rėmo deformacija ir milžiniškos lėšos jų remontui.

      Comment


        #43
        Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
        Na nepuola skusti nors teko praktikoje patirt atveji , kai griztant atgal tuo ruozu budetoja "velniu " dave , kad nesisveikinom vaziuodami pirmyn
        jei kyla itarimu budetojai radijo rysiu susisiekia su brigada.
        Tik va taisyklese nepamenu kaip turi but elgiamasi
        Specialiste
        Jei sąstatas valdomas vieno mašinisto, budėtojas tris kartus pamėginęs iškviesti mašinistą ir negavęs atsakymo, praneša eismo tvarkdariui. Pažymėtina, kad būtent TRIS kartus. Buvo atvejis praeitais metais berods. Klaipėdos ruože. Stotyje turėjo prasilenkti keleivinis traukinys važiuojantis į Klaipėdą su prekiniu sąstatu. Prekinio mašinistas tikriausiai užsnūdo ir negirdėjo budėtojos šaukimo dėl prasilenkimo. Prekinis sustojo pravažiavęs draudžiamajį stoties išleidžiama šviesoforą ir atlenkė iešmą. Ruožas vienkelis, pabandykite įsivaizduot kas butų buvę jei nesustotu...Pasekoje mašinistas berods tapo šaltkalviu. Tos stoties GS sumažinta KAD už blogą darbuotojų kontrolę, o budėtojai sumažinta KAD už tai, kad ne TRIS, o DU kartus kvietė mašinistą, nors abejoju ar ir dešimt šaukimu butų užtekę

        Comment


          #44
          Parašė Joint Rodyti pranešimą
          Jei sąstatas valdomas vieno mašinisto, budėtojas tris kartus pamėginęs iškviesti mašinistą ir negavęs atsakymo, praneša eismo tvarkdariui. Pažymėtina, kad būtent TRIS kartus. Buvo atvejis praeitais metais berods. Klaipėdos ruože. Stotyje turėjo prasilenkti keleivinis traukinys važiuojantis į Klaipėdą su prekiniu sąstatu. Prekinio mašinistas tikriausiai užsnūdo ir negirdėjo budėtojos šaukimo dėl prasilenkimo. Prekinis sustojo pravažiavęs draudžiamajį stoties išleidžiama šviesoforą ir atlenkė iešmą. Ruožas vienkelis, pabandykite įsivaizduot kas butų buvę jei nesustotu...Pasekoje mašinistas berods tapo šaltkalviu. Tos stoties GS sumažinta KAD už blogą darbuotojų kontrolę, o budėtojai sumažinta KAD už tai, kad ne TRIS, o DU kartus kvietė mašinistą, nors abejoju ar ir dešimt šaukimu butų užtekę
          Negaliu spręsti apie stoties budėtojos veiksmus, tačiau šiuo labai abejoju, kad ji net tris kartus kvietė mašinistą. Eismo įvykio metu tai dažniausiai būna sugalvotas pasiteisinimo "alibi", kurį sunku įrodyti. Bent kokiu atveju dėl šio įvykio 90 proc. kaltės yra mašinisto, kuris privalo vykdyti signalų reikalavimus ir traukinį valdyti saugiai, atsižvelgdamas į meteorologines sąlygas.

          Comment


            #45
            Parašė specialistas Rodyti pranešimą
            Negaliu spręsti apie stoties budėtojos veiksmus, tačiau šiuo labai abejoju, kad ji net tris kartus kvietė mašinistą. Eismo įvykio metu tai dažniausiai būna sugalvotas pasiteisinimo "alibi", kurį sunku įrodyti. Bent kokiu atveju dėl šio įvykio 90 proc. kaltės yra mašinisto, kuris privalo vykdyti signalų reikalavimus ir traukinį valdyti saugiai, atsižvelgdamas į meteorologines sąlygas.
            kas tiesa tai tiesa ,

            yra toks posakis , manau kazkiek atspindintis realybe:

            masinistas atejes i darba, ir uzlipes ant silumvezio, jau yra 50procentu kaltas
            Drąsa, išdidumas, kova už savo teises – pagrindiniai girtumo požymiai.

            Comment


              #46
              Parašė specialistas Rodyti pranešimą
              Negaliu spręsti apie stoties budėtojos veiksmus, tačiau šiuo labai abejoju, kad ji net tris kartus kvietė mašinistą. Eismo įvykio metu tai dažniausiai būna sugalvotas pasiteisinimo "alibi", kurį sunku įrodyti. Bent kokiu atveju dėl šio įvykio 90 proc. kaltės yra mašinisto, kuris privalo vykdyti signalų reikalavimus ir traukinį valdyti saugiai, atsižvelgdamas į meteorologines sąlygas.
              Nejau ir apie įrasinėjamus pokalbius nesi girdėjęs? Situacija dabar tokia, kad kurk alibi nekūręs, vistiek liksi kaltas. Atras kokį nors taisyklių pažeidimą apie kurį net pats nežinojai.

              Comment


                #47
                Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
                kas tiesa tai tiesa ,

                yra toks posakis , manau kazkiek atspindintis realybe:

                masinistas atejes i darba, ir uzlipes ant silumvezio, jau yra 50procentu kaltas
                Viename rusiškame forume esu perskaitęs kitokią frazę. "nežinai kur eisi po darbo...namo arba į prokuratūrą"

                Comment


                  #48
                  Parašė Joint Rodyti pranešimą
                  Prekinio mašinistas tikriausiai užsnūdo ir negirdėjo budėtojos šaukimo dėl prasilenkimo. Prekinis sustojo pravažiavęs draudžiamajį stoties išleidžiama šviesoforą ir atlenkė iešmą. Ruožas vienkelis, pabandykite įsivaizduot kas butų buvę jei nesustotu...
                  1. Jei tai buvo grafikinis prasilenkimas prekinio su keleiviniu (t.y., toks prasilenkimas numatytas traukinių tvarkaraštyje), tai informuoti prekinio traukinio mašinistą apie prasilenkimą nebūtina.
                  2. Jei tai buvo negrafikinis traukinys, t.y. iš formavimo stoties išleistas ne pagal traukinių eismo grafike numatytą traukinio išvykimo laiką, traukinių eismo tvarkdarys turėjo sudaryti tokio traukinio važiavimą tvarką per visą ruožą ir informuoti mašinistą, budėtojus. Bet jei visų traukinių eismas yra jovalas (iš formavimo stočių išleidžiami belekada) – tai padaryti neįmanoma.
                  3. Ar mašinistas traukinį vedė vienas, be padėjėjo? Kodėl užsnūdo ir neatsiliepė į šaukinius? Ar viskas tvarkoje su lokomotyvų brigadų darbo ir poilsio režimu, iškvietimu į darbą, ar mašinistui savalaikiai buvo pranešta apie numatomą kelionę taip, kad jis dar namuose tinkamai pailsėtų iki atvykdamas į darbą? Ar brigadų poilsis tinkamai kontroliuojamas brigadų poilsio kambariuose (kad miegotų, o ne po miestą, pvz., bastytusi), ar pakanka laiko brigadai pailsėti poilsio kambariuose?
                  4. Kokia blokuotė yra tame geležinkelio ruože? Anksčiau buvo PAB. Pagal tai, kad sustojo tik atlenkęs iešmą, sprendžiu, kad bėgių grandinės yra koduotos (bėgių grandinėmis siunčiama priekyje esančių šviesoforų parodymai į įrangą lokomotyve tam tikrų kodų algoritmu), dėl ko pravažiavęs draudžiamąjį šviesoforą lokomotyvas sureagavo ir sustojo savaime. Antru atveju neįsivaizduoju, kaip lokomotyvo mašinistas važiavo miegodamas ir tuo pat metu spaudė budrinamąjį mygtuką, kad traukinys nesustotų savaime. Ar ALSN ir ОПК veikė tvarkingai?

                  Taigi, niuansų (ir tai dar ne visus surašiau) yra daug, bet nurašyta ant budėtojos, kad traukinio mašinistą kvietė 2, o ne tris kartus ir mašinisto, kad pastarasis miegojo. Jei visas yra iš tikrųjų taip, kaip įkeltame Joint pranešime, traukinio pravažiavimo pro draudžiantį raudono šviesoforo signalą priežastys nėra eliminuotos ir belieka laukti tik sekančio sykio, kad ir už 10 metų.
                  Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

                  Comment


                    #49
                    Parašė Combat Rodyti pranešimą
                    1. Jei tai buvo grafikinis prasilenkimas prekinio su keleiviniu (t.y., toks prasilenkimas numatytas traukinių tvarkaraštyje), tai informuoti prekinio traukinio mašinistą apie prasilenkimą nebūtina.
                    2. Jei tai buvo negrafikinis traukinys, t.y. iš formavimo stoties išleistas ne pagal traukinių eismo grafike numatytą traukinio išvykimo laiką, traukinių eismo tvarkdarys turėjo sudaryti tokio traukinio važiavimą tvarką per visą ruožą ir informuoti mašinistą, budėtojus. Bet jei visų traukinių eismas yra jovalas (iš formavimo stočių išleidžiami belekada) – tai padaryti neįmanoma.
                    3. Ar mašinistas traukinį vedė vienas, be padėjėjo? Kodėl užsnūdo ir neatsiliepė į šaukinius? Ar viskas tvarkoje su lokomotyvų brigadų darbo ir poilsio režimu, iškvietimu į darbą, ar mašinistui savalaikiai buvo pranešta apie numatomą kelionę taip, kad jis dar namuose tinkamai pailsėtų iki atvykdamas į darbą? Ar brigadų poilsis tinkamai kontroliuojamas brigadų poilsio kambariuose (kad miegotų, o ne po miestą, pvz., bastytusi), ar pakanka laiko brigadai pailsėti poilsio kambariuose?
                    4. Kokia blokuotė yra tame geležinkelio ruože? Anksčiau buvo PAB. Pagal tai, kad sustojo tik atlenkęs iešmą, sprendžiu, kad bėgių grandinės yra koduotos (bėgių grandinėmis siunčiama priekyje esančių šviesoforų parodymai į įrangą lokomotyve tam tikrų kodų algoritmu), dėl ko pravažiavęs draudžiamąjį šviesoforą lokomotyvas sureagavo ir sustojo savaime. Antru atveju neįsivaizduoju, kaip lokomotyvo mašinistas važiavo miegodamas ir tuo pat metu spaudė budrinamąjį mygtuką, kad traukinys nesustotų savaime. Ar ALSN ir ОПК veikė tvarkingai?

                    Taigi, niuansų (ir tai dar ne visus surašiau) yra daug, bet nurašyta ant budėtojos, kad traukinio mašinistą kvietė 2, o ne tris kartus ir mašinisto, kad pastarasis miegojo. Jei visas yra iš tikrųjų taip, kaip įkeltame Joint pranešime, traukinio pravažiavimo pro draudžiantį raudono šviesoforo signalą priežastys nėra eliminuotos ir belieka laukti tik sekančio sykio, kad ir už 10 metų.
                    Berods pas lenkus yra sistema, kad radio rysiu galima iungti ekstrini stabdi.

                    Comment


                      #50
                      Lokomotyvo šviesoforo indikatorius yra valdomas per bėgius siunčiamais signalais iš priešais esančio šviesoforo. Kai priešais esantis šviesoforas raudonas, mašinistui rodoma geltona/raudona, o tik pravažiavus tokį šviesoforą įsijungia raudonas indikatorius ir užkertami avariniai stabdžiai. Tai daroma automatiškai ir išorinio įsikišimo radijo ryšiu tikrai nereikia.

                      Comment


                        #51
                        Parašė Carnifex Rodyti pranešimą
                        Lokomotyvo šviesoforo indikatorius yra valdomas per bėgius siunčiamais signalais iš priešais esančio šviesoforo. Kai priešais esantis šviesoforas raudonas, mašinistui rodoma geltona/raudona, o tik pravažiavus tokį šviesoforą įsijungia raudonas indikatorius ir užkertami avariniai stabdžiai. Tai daroma automatiškai ir išorinio įsikišimo radijo ryšiu tikrai nereikia.
                        Bet tai veikia tik AB ruoze? Ar as klystu?

                        Comment


                          #52
                          Parašė Carnifex Rodyti pranešimą
                          Lokomotyvo šviesoforo indikatorius yra valdomas per bėgius siunčiamais signalais iš priešais esančio šviesoforo. Kai priešais esantis šviesoforas raudonas, mašinistui rodoma geltona/raudona, o tik pravažiavus tokį šviesoforą įsijungia raudonas indikatorius ir užkertami avariniai stabdžiai. Tai daroma automatiškai ir išorinio įsikišimo radijo ryšiu tikrai nereikia.
                          O jei stabdziai butu uzkirsti po to, kai masinistas neatsiliepe i kvietima kazkiek kartu, o ne pravaziavus raudona sviesofora, gal tada nebutu ir iesmas sugadintas ir nebutu iskilus gresme keleiviniam traukiniui.

                          Comment


                            #53
                            Parašė Darius555 Rodyti pranešimą
                            Tai kas yra avarija? Pvz: Manevravimo metu sulauzoma autosankaba?
                            dabar gelezinkelio transporto eismo saugos istatyme nera savokos "avarija", yra : eismo ivykis, riktas ir katastrofa.

                            Comment


                              #54
                              Avarijos ir nelaimės Lietuvos geležinkeliuose

                              Kadangi tema "Nelaimingi atsitikimai geležinkeliuose" uzrakinta, tai sita naujiena paskelbsiu cia:

                              Klaipėdos rajone traukinys ištaškė karvių bandą

                              http://www.delfi.lt/news/daily/crime....d?id=36156535

                              Šeštadienį anksti ryte, apie 6 val., Klaipėdos rajone, ties Kretingale, „Lietuvos geležinkelių“ krovininis traukinys įsirėžė į iš ganyklos pabėgusių ir ant bėgių stovėjusių karvių bandą. Policijos duomenimis, užmušta ir sužalota 15 ar 16 karvių ir telyčių. Mašinistas nenukentėjo, šiek tiek apgadintas šilumvežis.

                              Klaipėdos rajono policijos pareigūnų žiniomis, Kretingalės žemės ūkio bendrovei priklausanti 80 karvių banda iš „elektriniu piemeniu“ saugomos ganyklos ištrūko naktį. Maždaug už 7 kilometrų nuo geležinkelio esančioje ganykloje išversti keli „elektrinio piemens“ stulpeliai, nutrauktas laidas. Bendrovės atstovai pareigūnams sakė, kad esant darganotam orui, per lietų galvijai būna neramūs, blaškosi ir kartais nutraukia elektrinio aptvaro laidus.

                              Kuriam laikui į Klaipėdą vedančiame geležinkelyje buvo sutrikęs eismas. Bet bendrovės, kuriai priklauso pabėgusi banda, darbininkai gan greitai viska sutvarkė, išvalė. Policijos žiniomis, užmuštos karvės buvo išgabentos į netoliese esantį mėsos kombinatą.

                              Comment


                                #55
                                bet tai kaip siemensas "kvepejo" kai atvare.visas aptaskytas kvapniais preparatais.

                                Comment


                                  #56
                                  Dar apie karves:
                                  video
                                  Dėmesio: yra necenzūriniai žodžiai.
                                  Įvertinant tai, kad tokie atvejai nėra reti (neseniai buvo Baltarusijoje, virš 50 karvių), kyla klausimas, ar karvės yra tokios "tūpos", bebaimės, kad visiškai nesitraukia nuo bėgių? Mačiau vieną video, kad karvė stovi priekiu į artėjantį traukinį, mato jį, bet vistiek nesitraukia.

                                  Comment


                                    #57
                                    Anam video tai mašinistas kažkaip primiršo, kad po ranka turi švilpukų ir kitokių garsinių signalų. Nors šiaip tikriausiai nepadėtų - karvės iš tiesų yra ne kažikokio proto gyvuliai ir tiek prieš traukinį, tiek prieš sunkvežimį, tiek prieš bet kokį kitą atlekiantį objektą iš baimės sustingsta ir nejuda.

                                    Comment


                                      #58
                                      Š.m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, lydėjau draugą iš Kauno į Vilnių. Atvažiavome į traukinį D394 Šeštokai-Vilnius (iš Kauno išv. 16:45), stovim, laukiam. Atėjo laikas, traukinio nėra, keleiviai, laukiantys traukinio, pradėjo žvalgytis. Ant švieslentės atsirado užrašas ir per garsiakalbį buvo pranešta, kad traukinys vėluoja 10 min. 16:55 traukinio nėra. Pranešama, kad traukinys vėluoja 15 min. 17:00 traukinys atvažiavo, paėmė keleivius ir išvažiavo.
                                      Aš pagalvojau, kad traukinio vėlavimas kaip nors susijęs su geležinkelio aplinkkelio per Kauno HE remontu (apie kurį pastaruoju metu daug kalbama). Bet paskui pamačiau štai ką:
                                      Žuvo partrenkta traukinio
                                      Rugsėjo 2 d. 16 val. 40 min. Kauno rajone, tarpstotyje Jiesia-Kaunas 43-ame km, traukinys, važiavęs maršrutu Šeštokai – Vilnius, partrenkė 1971 m. gimusią V.D. Moteris nuo patirtų sužalojimų mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.
                                      Tai štai kokia vėlavimo priežastis buvo... Ir taip greitai, per 15 min., viską sutvarkė.
                                      Man pasidarė įdomu (gal kiek diletantiškas klausimas), ar nebuvo galima šviesiu paros metu sustabdyti 3 vagonų dyzeliuką (ne 6000 tonų krovininį sąstatą), kad išgelbėti moterį?
                                      Šiaip kažkur forumuose skaičiau, kad mašinistai realiai stabdo tik po to, kai jau partrenkė žmogų. Pažodžiui buvo parašyta taip: pagal instrukciją turi būti "pamatei žmogų - signalas - avarinis stabdymas - smūgis", o praktiškai būna "pamatei žmogų - signalas - smūgis - avarinis stabdymas".
                                      Dar grįžtant prie aprašyto atvejo. Kaip aprašiau, traukinio vėlavimas sudarė 15 minučių. Kas įėjo į tą laiką - avarinis stabdymas, partrenkus žmogų, kūno nuėmimas nuo bėgių (jei prireikė), ir spec. tarnybų iškvietimas? Procesinių veiksmų atlikimas su policija, turbūt, nebuvo atliekamas, nes tokiu atveju vėlavimas būtų žymiai ilgesnis.

                                      Comment


                                        #59
                                        Jeigu ir stabdytų, tai nespėtų sustabdyt traukinį, nes didelis greitis, o šis greitesnis negu Marijampolė-Kaunas ar Kybartai Kaunas.
                                        ----
                                        Man irgi pasitaikydavo tokių vėlavimų ir iki 30 min. 2003-2006 m. kai buvo buvo kupė vagonai ir tempė "juodasis" TEP60 šilumvežis.

                                        Comment


                                          #60
                                          Na, krovininiame sąstate, nors jis ir masyvesnis, bet ir stabžių yra daugiau, todėl nepasakyčiau, kad trivagonio dyzelio stabdymo kelias yra smarkiai trumpesnis už krovininio sąstato. Pavyzdžiui, gamyklinis elektrinio traukinio ЭР9М stabdymo pagreitis yra tik 0.5m/s², vadinasi, nuo 120 km/h iki 0 km/h stabdo apie kilometrą... Tarkim, kad avarinis stabdymas yra pusantro karto efektyvesnis, vis tiek stabdymo kelias yra apie puskilometrį. Rezultatas aiškus. O kad stabdo tik post-factum - iliuzija.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X