Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Baltijos jūroje bus hibridinis laivas

Po poros metų Baltijos jūroje pasirodys pirmasis keleivinis jūrų keltas, kuris bus varomas vėjo energija.

Atlikus įvairius tyrimus keltų laivybos kompanija „Viking Line“ nusprendė laive „Viking Grace“ įdiegti naujovę. Jame bus sumontuotas 24 metrų aukščio 4 metrų diametro cilindras, vadinamas rotorine bure. Cilindrą iš abiejų pusių „aptekanti“ vėjo jėga suks aplinki ašį taip suteikdama laivui papildomą eigos galią. Tai yra vadinamasis Magnuso efektas, kai besisukantį cilindrą iš dviejų pusių spaudžiantis vėjas kelis kartus padidina savo jėgą. Šį įrenginį dar 1922 metais užpatentavo inžinierius Antonas Fletneris iš Vokietijos.

Naują technologiją specialiai šiam jūrų keltui parengė suomių kompanija „Norsepower“. Jame A.Fletnerio išradimas gerokai patobulintas. „Norsepower“ įrenginys 2016 metais pasaulinėje laivybos technologijų parodoje „Electric and Hybrid Marine World Expo“, kuri vyko Amsterdame, buvo įvertinta „Metų inovacijos“ prizu.

Patobulintą „Norsepower“ cilindrą laive „Viking Grace“ planuojama įdiegti 2018 metais. Šį Suomijos inžinierių kompanijos „Norsepower“ darbą itin gerai įvertino Europos Sąjungos institucijos. Projektas gavo finansinę paramą pagal ES tyrimų ir inovacijų programą „Europos Sąjungos horizontai 2020“.

Nepriklausomi ekspertai tikina, kad laive įrengus rotorinę jėgainę (Rotor Sail Solution) per metus, priklausomai nuo vėjo, galima sutaupyti iki 20 proc. kuro.

„Viking Line“ laivas „Viking Grace“ jau ir taip yra nemažai naujovių. Jo korpusas yra tokios formos, kuri plaukiant nesukelia bangos. Baltijos jūroje „Viking Grace“ yra vienintelis dujomis varomas jūrų keltas. Bet jo karaliavimas naudojant suskystintas gamtines dujas (SGD) tęsis nebeilgai. Dar vieną dujomis varomą laivą statosi ta pati „Viking Line“. Apie dujinių laivų naudojimą jūrų keltuose yra paskelbusi ir Estijos kompanija „Tallink“.

Įdiegus šiame laive dar ir rotorinį vamzdį, jis greičiausiai taps pačiu ekologiškiausiu laivu pasaulyje.

Pirmasis dujomis varomas jūrų keltas „Viking Grace“ statytas 2013 metais. Jis buvo pritaikytas specialiam maršrutui tarp Švedijos Stokholmo ir Suomijos Turku uostų pakeliui užsukant į Alandų salų Mariehamno uostą.

[Tylus]

Jūrininkų interesas krante – internetas

Tarptautinis jūrininkų paramos fondas „ITF Seafarers Trust“ pernai atliko jūrininkų paslaugų tyrimus įvairiuose uostuose.

Pagal tyrimų programą „Port-Based Welfare Services Survey 2016“ buvo apklausti 957 jūrininkai.

Paaiškėjo, kad į uostus atplaukusiems jūrininkams svarbiausias klausimas yra toks – kur rasti vietą, kur būtų galima per internetinį ryšį susisiekti su artimaisiais.

[Tylus]

Piečiausio plaukimo pasaulio rekordas

Privatus kruizinis laivas „The World“ pagerino piečiausio plaukiojimo rekordą.

Jis su 145 keleiviais atliko 22 dienų ekspediciją Roso jūroje prie Antarktidos, kur įveikė 5000 jūrmylių ir pasiekė ledynų šelfą. Buvo pasiektos 78°43,997’S ir 163°41,421’W platumos.

Iki tol piečiausiai pasiekta platuma buvo 78°43,971’S. Ją 2016 m. vasarį buvo pasiekęs poliarinių ekspedicijų laivas „Akademik Šokalskij“.

Laivo „The World“ kapitonas Dagas Sevikas teigė, kad pasirengimas ekspedicijai, kurios metu pasiektas piečiausio plaukimo rekordas, truko net dvejus metus.

[Tylus]

Keičiasi Ukrainos uostų pavadinimai

Su Klaipėda tiesioginę konteinerinę geležinkelio liniją „Vikingas“ turintis Iljičovsko uostas tapo Černomorsko jūrų uostu.

Taip pat pasikeitė ir netoli jo esančio uosto Oktiabrskas pavadinimas į Olvija.

Uostų ir kiti pavadinimai keičiami Ukrainoje įgyvendinant komunistinių pavadinimų keitimo įstatymą.

[Tylus]

Vokietijos teismas sustabdė Elbės gilinimą

Vokietijos aukščiausiasis administracinis teismas sustabdė Elbės upės gilinimo darbus.

Teismas rėmėsi argumentais, kad gilinimas padidins sūraus vandens tekėjimą į Elbę iš Šiaurės jūros ir tai pakenks žuvims ir retiems vandens augalams. Taip pat nustatyta, kad Elbės gilinimas iššaukė dalies Vokietijos gamtos draustinių užsėmimą per potvybius.

Teismo sprendimas lėmė Hamburgo uosto konteinerių logistikos kompanijos HHLA akcijų kritimą. Mat didžiausi į Hamburgo uostą plaukiantys laivai, kuriems reikia didesnių gylių yra kaip tik konteineriniai laivai.

[Tylus]

Laivybos saugumo principai nesikeitė

Vienas iš Baltijos jūrų tarybos vadovų (BIMCO) Piteris Lundalas Rasmusenas mano, kad laivybos saugumo principai nesikeitė nuo „Titaniko“ laikų. Tai jis pateikė po to, kai išanalizavo 2016 metų laivybos avarijų priežastis.

Ir toliau lieka neišspręstos laivų ir jų įgulų saugumo problemos.

Didžiausią nuogąstavimą kelia tai, kad pasaulyje padaugėjo atvejų incidentų su gelbėjimo valtimis. Dėl intensyvios laivybos, laiko stokos įgulų nariams nebelieka laiko laivuose vykdyti mokymus su gelbėjimo valtimis.

Padaugėjo atvejų, kai nuleidžiant gelbėjimosi valtis jos krenta ir žūva jūrininkai.

[Tylus]

Jūrininkų praktikai – specialus fondas

Singapūro jūrininkų sąjunga sukūrė specialų fondą, kuris rūpintųsi, kad apie 240 kursantų galėtų vykdyti jūrinę praktiką Singapūro kompanijų laivuose.

Kur atlikti jūrinę praktiką tampa vis didesne problema daugelyje šalių, nes sunkiai besilaikančios laivybos kompanijos nenori imti į laivus jūrininkus be patirties.

Palyginti neblogoje situacijoje dėl jūrininkų praktikos yra Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Jos studentus į praktiką priima apie 20 laivybos kompanijų.

Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, kol kas nesvarstoma galimybė, kad reikėtų steigti kokį nors būsimųjų jūrininkų praktikos fondą.

[Tylus]

Britų jūrininkai stumiami iš laivyno

Jūrininkų profsąjunga „Nautilus International“ kreipėsi į Didžiosios Britanijos transporto ministeriją keldama problemą, kad britų jūrininkai vis labiau išstumiami iš darbo rinkos.

Laivus su Didžiosios Britanijos vėliava perima užsienio operatorių kompanijos. Jos laivuose masiškai keičia brangesnius jūrininkus britus.

Laiške, kurį „Nautilus International“ generalinis sekretorius Markas Dikinsonas nusiuntė Jungtinės karalystės transporto ministrui Džonui Heisui teigiama: „Mūsų profsąjunga yra ypač susirūpinusi, kad laivuose, kurie dirba Didžiosios Britanijos vandenyse, vyksta nesąžininga konkurencija ne tik britų jūrininkams, bet ir britų laivams“.

Tuo pat metu jūrininkai, ne tik Didžiosios Britanijos, mano, kad „pigesnių jūrininkų plūsmas į senųjų Europos šalių kompanijas yra neišvengiamas, nes jūrininkų kvalifikacija laivų savininkams vis mažiau rūpi. Laivai yra apdrausti, juose įdiegtos naujausios technologijos, įrengti elektroniniai jūrlapiai, kitos techninės priemonės, todėl manoma, kad nuo jūrininkų kvalifikacijos laivo veikla vis mažiau priklauso. Todėl ir keičiami brangūs, galbūt geresnės kvalifikacijos jūrininkai pigesniais.

[Tylus]

Hamburgo konteineriai Baltijos jūroje

Hamburgas išlieka pagrindiniu uostu iš kur konteineriai keliauja į Baltijos jūros regioną.

Pernai jame krauta 8,9 mln. TEU konteinerių. Tai vienu procentu daugiau nei 2015-aisiais. Bendra Hamburgo uosto krova pernai siekė 138,2 mln. tonų (+0,3 proc.).

Iš viso į Baltijos jūros šalis išgabenta 1,8 mln. TEU konteinerių.

Iš Hamburgo uosto 2016 m. 4,5 proc. padaugėjo konteinerių į Rusiją. Iš viso jų krauta 453 tūkst. TEU.

Tuo pat metu sumažėjo konteinerių į Švediją (mažiau 10,6 proc., iš viso 243 tūkst. TEU) ir Lenkiją (mažiau 9,7 proc., iš viso krauta 214 tūkst. TEU). Mažėjimas į Švedijos ir Lenkijos uostus siejamas su tuo, kad gerokai padaugėjo tiesioginių didelių konteinerinių laivų reisų Geteborgą ir Gdanską. O tai reiškia, kad Hamburgą dalis konteinerių aplenkia. Trečiu Baltijos jūros konteinerių paskirstymo uostu turi galimybių tapti Klaipėdos uostas.

Pernai didėjo konteinerių apyvarta tarp Hamburgo ir Azijos šalių (+1,3 proc. iki 4,7 mln. TEU, tame tarpe su Kinija + 1,6 proc. iki 2,6 mln. TEU). Net 2,9 proc. (iki 1,2 mln. TEU) padidėjo Hamburgo apyvarta su Šiaurės ir Pietų Amerikos šalimis. Iš jų su JAV net 11,1 proc. iki 363 tūkst. TEU.

[Tylus]

Pradėtas „Hanjin“ bankroto procesas

Pietų Korėjos Seulo teismas pradėjo vienos didžiausių pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijos „Hanjin“ bankroto procesą.

Kreditoriai iki 2017 m. birželio 1 dienos turi pateikti pretenzijas. Kompanijos skolos siekia per 4 mlrd. JAV dolerių.

Kompanija jau beveik ištąsyta. Iš 104 laivų, kurie buvo 2014 m., šiuo metu likę 42 laivai – 29 konteinervežiai, 12 balkerių ir vienas nedidelio tonažo sausakrūvis laivas. Jų vertė apie 1 mlrd. JAV dolerių.

[Tylus]

Prastesni metai kompanijai „Viking Line“

Švedijoje, Suomijoje, Estijoje linijas turinti „Viking Line“ sumažino savo apyvartą ir pelną.

2016 m. jo apyvarta siekė 519,6 mln. eurų, kai 2015 m. ji buvo 530,5 mln. eurų, o pelnas po mokesčių atitinkamai 8 ir 18,7 mln. eurų.

Pablogėjimas įvyko dėl neplanuoto laivų remontų, padidėjusios konkurencijos.

2017 metams bendrovė numatė šiek tiek geresnius rezultatus nei jie buvo 2016-aisiais.

[Tylus]

Geriausias DFDS veiklos rezultatas

Laivybos linijas iš Klaipėdos turinčiai Danijos DFDS kompanijai, kuri šventė 150 metų jubiliejų, 2016 m. buvo sėkmingiausi jos istorijoje.

Pajamos siekė apie 13,8 mlrd. Danijos kronų (1,8 mlrd. eurų), gauta apie 1,548 mlrd. Danijos kronų (208 mln. eurų) pelno.

2016 m. pelningai dirbo visos linijos. Didžiausias augimas Šiaurės Europoje.

2017 m. planuojamas maždaug 4 proc. pajamų augimas iki 14,3 mlrd. Danijos kronų (1,923 mlrd. eurų).

[Tylus]

Klaipėdos SGD konkurentas atsiras Estijoje

„Alexela Grupp“ kompanija „Balti Gaas“ už 340 mln. eurų Estijos Paldiski uoste rengiamasi pastatyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

Jis priimtų apie 160 tūkst. kubinių metrų gabenančius dujovežius. Būtų numatyta galimybė priimamus laivus didinti. Terminalas dujomis aprūpintų Estiją ir Latviją.

Statytojai tikina, kad jis bus pigesnis ir patrauklesnis nei dabar esantis Klaipėdoje. Didžiausią dalį dujų Paldiski terminalas gautų iš JAV.

Taip pat „Balti Gaas“ atstovai komentavo, kad 2024 metais baigsis Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo laivo nuomos terminas ir neaišku, kas vyks toliau. Iki to laiko „Balti Gaas“ jau ketina būti pastačiusi Paldiski uoste SGD terminalą.

[Tylus]

Hamburgo konteineriai keliasi į Vilhelshafeną

Vokietijoje kilo problemų dėl Elbės gilinimo ir laivybos į Hamburgą ir tai atsiliepė uostui.

Konteinerinės laivybos aljansas 2M, kurį „Maersk Line“ sudarė su MSC, nuo balandžio paleis naują servisą į Vilhelmshafeno uostą. Jis reikalingas priimti 18 tūkst. TEU laivams.

Taip pat į Vilhelmshafeno uostą pradės plaukti „Ocean Alliance“, kuris jungia COSCO Shipping, OOCL, CMA CGM ir „Evergreen“ laivai, kurie kursuoja tarp Azijos ir Šiaurės Europos.

Iš viso į Vilhelmshafeno uostą planuojama atidaryti net 6 naujas linijas.

[Tylus]

Šiaurės kelias sulaukė daugiau laivų

Per 2016 m. Rusijos šiaurės keliu su ledlaužių palyda praplaukė 410 laivų, kurie gabeno 5 mln. 288 tūkst. tonų krovinių.

Laivų ir krovinių kiekiai palyginti su 2015 m. išaugo daugiau nei dvigubai. Tokius duomenis pateikė Rusijos atominių ledlaužių kompanija „Rosatomflot“.

Rusija 2016 metais skubiai ėmėsi statyti du naujus ledlaužius vilkikus. Jie skirti aptarnauti šiaurės keliui.

[Tylus]

Sveriami konteineriai – našta krovėjams

Nuo 2016 m. liepos 1 d. pasaulyje vykdomas visų į laivus kraunamų konteinerių svėrimas. Jis buvo įvestas dėl konteinerinių laivų saugumo.

Būta atvejų, kai dėl per didelio svorio laivai tiesiog perlūždavo per pusę.

Nustatyta, kad jau 8 mėnesius vykdomas konteinerių svėrimas linijų veiklai įtakos neturėjo, vėlavimų nepastebėta.

Tačiau uostų krovėjai privalomą konteinerių svėrimą vis dar vertina skeptiškai, nes jiems uždėtos papildomos prievolės ir išlaidos.

Krovos kompanijų atstovai pastebi, kad kiekviena tarptautinių organizacijų įvesta naujovė didina jų išlaidas, o tuo pačiu ir konteinerių krovos tarifus.

[Tylus]

BLRT krantinės pritaikytos krovai

Koncernas „BLRT grupp“, kuris Klaipėdoje valdo Vakarų laivų gamyklą, Taline suremontavo krantines ir pritaikė jas krauti metalo laužą.

Prie krantinių, kurios pagilintos nuo 8,5 iki 10 metrų. Pirmą kartą priimtas net 36 tūkst. tonų talpos sausakrūvis laivas „Sofia R“.

Iki tol prie minėtų dviejų koncernas „BLRT grupp“ krantinių buvo galima priimti laivus iki 20 tūkst. tonų talpos.

„Mes ne tik pagilinome akvatoriją prie krantinių, bet faktiškai iš naujo jas perstatėme. Taip pat padidinome prie krantinių esančios teritorijos plotą nuo 20 iki 50 metrų. Tai leido kompanijai gerokai padidinto metalo laužo krovos tempus. Dabar per parą galime pakrauti apie 1000 tonų metalo laužo“, - teigė „BLRT grupp“ valdybos narys Anatolijus Onolovas.

[Tylus]

Rygos uoste – keleivių srauto šuolis

Estijos keltų kompanija „Tallink grupp“ vasarį aptarnavo 654 tūkst. keleivių – 3,4 proc. daugiau nei pernai. Didžiausias kiekis keleivių yra tarp Talino ir Helsinkio.

Tačiau didžiausias net 22,4 proc. keleivių srauto augimas užfiksuotas linijoje iš Rygos į Stokholmą. Ja vien vasarį naudojosi 45080 keleivių. Šią linija naudojasi ir daug Švedijoje dirbančių lietuvių.

Tarp Estijos ir Suomijos uostų keleivių srauto augimas siekė 3,2 proc.

Vis dažniau žmonės keliauja kartu su automobiliu. Vien per vasarį keltais tarp Rygos ir Stokholmo gabenta 3270 lengvųjų automobilių – 4,3 proc. daugiau nei 2016 metų vasarį. Didžiausias kiekis lengvųjų automobilių plukdomas linijose tarp Estijos ir Suomijos – net 55320 automobiliai. Augimas čia nežymus – vos 0,4 proc. Didžiausias lengvųjų automobilių srauto augimas „Tallink grupp“ linijose tarp Suomijos ir Švedijos – net 7,4 proc. Iš viso čia keltais plukdyta 6900 automobiliai.

Didžiausias krovinių srauto augimas fiksuotas kaip tik tarp Estijos ir Suomijos uostų – net 6,4 proc. Tarp Rygos ir Stokholmo gabenta 3,1 proc. daugiau krovinių.

[Tylus]

Kinija plečia jūrinius mokslinius tyrimus

Šanchajuje baigiami statyti du Kinijos mokslinio tyrimo laivai – 88 m ilgio „Haiyang Dizhi-8“ ir „Haiyang Dizhi-9“.

Jie skirti jūros ir vandenynų dugno geologinei žvalgybai, naftos paieškai jūroje. Laivai aprūpinti įranga, kuri trimatėje erdvėje gali skanuoti jūros dugną. Laive „Haiyang Dizhi-9“ bus sumontuota įranga, kuri galės atlikti iki 2500 metrų gylio gręžinius.

Jau dabar Kinija turi 6 tokio tipo mokslinio tyrimo laivus. Pirmasis „Haiyang Dizhi“ laivas buvo pastatytas 2008 metais.

Iki metų pabaigos Kinija planuoja nuleisti į vandenį dar tris tokio tipo mokslinių tyrimų laivus. Kiek anksčiau Kinija yra pareiškusi norą vykdyti mokslinius tyrimus ne tik prie Kinijos esančiose jūrose, bet ir tirpstant ledynams atsiveriančiuose Arkties vandenyno plotuose.

[Tylus]

Iš laivų lauks daugiau informacijos

Nuo 2018 metų įsigalios naujas ES laivybos reglamentas.

Pagal jį didesni nei 5000 tonų laivai plaukiantys į ES uostus privalės teikti išsamią informaciją apie sudeginti kuro kiekį, jo rūšį, apkrovas, keleivių skaičių, jūroje praleistą laiką ir kita.

Taip pat kasmet savininkai turės būti teikti apibendrintą informaciją apie visą laivyną.

ES šalių laivų savininkai įpareigoti šiemet iki rugpjūčio 31 d. pateikti stebėsenos planą apie tai, kaip bus renkama ir saugoma informacija iš laivų.