[VLN] Vilniaus aukštutinė (Gedimino) pilis

[mag]

Na taip, potencialiai panašu, kad gali slinkt tas tarpas tarp dviejų nuošliaužų ir į šaltinio pusę .Ir po pirmos nuošliaužos šiemet toj pusėj matėsi, kad gali būt ir daugiau. Kažkaip ne taip baisiai ir pavojingai ta vieta atrodo, kaip kad priešingoj kalno pusėj, bet nuošliauža nemaža gavosi. Berods panašioj vietoj buvo nuošliauža prieš ~10 metų, kuomet ir buvo po to kalno lankymas ilgam uždarytas

[DeSadas]

ten daug daugiau sliaus ..

[DeSadas]

Na taip, potencialiai panašu, kad gali slinkt tas tarpas tarp dviejų nuošliaužų ir į šaltinio pusę .Ir po pirmos nuošliaužos šiemet toj pusėj matėsi, kad gali būt ir daugiau. Kažkaip ne taip baisiai ir pavojingai ta vieta atrodo, kaip kad priešingoj kalno pusėj, bet nuošliauža nemaža gavosi. Berods panašioj vietoj buvo nuošliauža prieš ~10 metų, kuomet ir buvo po to kalno lankymas ilgam uždarytas

geriausiai matosi sioje nuotraukoje kur artimiausius kelis menesius bus problema.

[Lettered]

geriausiai matosi sioje nuotraukoje kur artimiausius kelis menesius bus problema.

Dabar gera proga pagalvoti apie aukštuminės pilies atstatymą, kalnas uždarytas ir jį stiprinant būtų galima lygiagrečiai projektuoti ir sumontuoti pilies pamatus, kurie tuo pačiu ir kalną sustiprintų.

[Rimas_OK]

Matyt natūralu, kad nenatūralus kalnas slenka. Tikėtina, kad kadaise viršutinė kalno aikštelė buvo daug didesnė ir šlaitai slinko šimtmečiais. Tad jei norim sustabdyti reikia visą kalną inkaruoti ir nebereikės nervintis.
Kaune be problemų sutvarkė Savanorių pr. šlaitą šimtais inkarų. O tuo šlaitų ne koks tylus liftas važinėja, o daugybė transporto ir troleibusai.

[mag]

Vienoje istorijos megėjų grupėje facebooke ne kartą mačiau vieną asmenį rašantį, kad ta didžiausia esanti nuošliauža, tai naujai užpiltų žemių slinkimas.Tai yra, slenka naujai užpiltos žemės, kartu slenka ir "sutvirtinimai", gal dėl tų "sutvirtinbimų" ir naujos žemės slenka. Kiek kitaip yra matyt yra su ta naujausia nuošliauža. Įdomiai atrodo aiškinimai, kad yra projektas, kalnas tvarkomas. Panašios kalbos buvo spalio mėnesį, po to buvo triukšmas ir buvo aiškinama, kad bus sprendžiama ką daryti. Tai nelabai aišku,ar čia pagal tą seną "projektą" vėl kažkas bandoma daryt kalnui, ar jau naujas yra. Ar daroma tai kas buvo suolanuota ir toliau bus ieškoma naujų sprendimų kalnui tvarkyt.

[J.U.]

Jūs pažiūrėkit to kalno foto darytą dronu. Negali jis neslinkti - viršuje gi didelė įduba, kaip koks piltuvėlis surenkantis vandenį. Vanduo toliau neturėdamas kur dingti kaupiasi grunte ir ant tos pagalvės šliaužia gruntas. Be rimto drenažo įrengimo ten nieko nebus.

[Creatium]

Labai įdomus dokumentas yra šis: http://www.senamiescio.lt/uploads/us...alno_bukle.pdf

Pasirašo

Ilgalaikis GK projektuotojas
Jakovas Mendelevičius

Nepatingėkit paskaityt visko įdėmiai su visomis nuotraukomis ir vizualizacijomis.

[Uptown]

Paimta iš https://www.facebook.com/GeologoTaxi...35420310064996 (Jono Šečkaus (geologo) komercinio puslapio):

---

Kadangi po vakarykščio reportažo LNK žiniose apie Gedimino kalną žmonėms liko nemažai klausimų, pabandysiu viską paaiškinti smulkiau.

Pirmiausia, norėtųsi pastebėti, kad kalno tvarkymui buvo sugaišta nemažai laiko, nes atsakingos institucijos ilgai nerado atsakymo į kuriuos specialistus kreiptis. Atsirado įvairiausio plauko specialistų, kurie savo paviršutiniškomis žiniomis ir noru uždirbti pradėjo siūlyti įvairiausias teorijas ir pasiūlymus, kurie visiškai prasilenkia su sveiku protu ir kompetencija. Norėtųsi pabrėžti, kad nuošliaužos yra geologinis procesas. "Nuošliauža - sunkio veikiamos uolienų masės slinktis šlaitu žemyn slysmo paviršiumi. Tai yra bendrinis terminas, apimantis daug nuošliaužų tipų, kurių susidarymas priklauso nuo uolienų slūgsojimo sąlygų, sandaros, įdrėkinimo, nevienodos uolienų sudėties, jų priešinimosi stūmiui, uolienų masės slinkimo greičio, slinkimo pobūdžio ir slenkančios masės dydžio" (Geologijos terminų žodynas, 2009).

Taigi, tai aiškus geologinis procesas, todėl suprasti, kodėl šios problemos sprendimo ėmėsi biologai, statybininkai, inžinieriai ir kitų specialybių atstovai yra sunku. Juk atsiradus medicininei problemai, geologai nepuola teikti savo pasiūlymų, o ir sprendimų priėmėjai tokiais atvejais ieško medikų. Tuo tarpu įvykus geologiniam reiškiniui sukėlusiam problemų panašu, kad pasiūlymų turėjo visi, kas netingi, nežiūrint jų išsilavinimo. Lietuvoje turime apie 400 geologų. Visus juos jungia visuomeninė organizacija Lietuvos geologų sąjunga. Yra įkurta ir valstybinė institucija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos geologijos tarnyba. Geologija dėstoma Vilniaus universitete, privataus geologijos verslo įmonės, vykdančios praktinę tiriamąją veiklą yra susijungusios į Geologijos įmonių asociaciją. Taigi, matome, kad kompetecijos turinčių organizacijų yra apstu, tačiau visuomenėje buvo reaguojama į kitų specialybių ar pavienių asmenų rekomendacijas pasiklydus ir mėtantis, o įstaigos kurios atsakingos už kalno priežiūrą krito į paniką. Tuoj pat atsirado įvairiausio plauko veikėjų ir "specialistų", kurie pamatė puikią galimybę užsidirbti. Buvo prikurta įvairiausių komisijų, pradėtos rengti studijos ir panašiai. Normalu, juk mūsų mokslas yra taip nustekentas, kad kiekvienas kažkokią įtaką ar autoritetą turintis specialistas ieško mažiausios galimybės gauti finansavimą sau ir savo kolegų grupei dirbančiai kokiame nors moksliniam institute. Tokiais atvejais atsiranda noras atsiradusią problemą susieti su savo specializacija, kad pavyktų "išmušti" bent kažkokią sumą savo "gegužiukams" užkišti. Štai taip atsiranda didelis mokslinių įstaigų susidomėjimas, nors jų specializacija tos problemos išspręsti neturi jokių galimybių.

Matydami visą šitą paniką ir toliau žiūrėdami, kaip kalne sėkmingai formuojasi nuošliaužos, Geologijos įmonių asociacijai priklausančios įmonės UAB "Grota" specialistai parengė rekomendacijas, kokius darbus reikia atlikti, kad pašalintume ne nuošliaužų pasekmes, o priežastis. Rekomendacijos parengtos visiškai nemokamai, tik todėl kad neapsikentė viso šio absurdo ir tik todėl, kad ne visuomet pinigai yra svarbiausia. Gedimino kalnas yra Vilniaus ir Lietuvos valstybingumo simbolis, todėl juokauti su jo tvakymu tikrai užteks.

Vertinant bet kurios teritorijos požeminio vandens būklę (hidrogeologinę situaciją) svarbiausia yra žinoti du dalykus - geologinės terpės pralaidumo savybes ir vandens mitybos šaltinius. Bendruoju atveju pralaidumo savybes tiesiogiai lemia uolienų litologinė sudėtis (uolienų dalelių dydis ir poringumas), o mitybos šaltiniai yra trys:
1) Atmosferinių kritulių ir paviršinio vandens susigėrimas (infiltracija) į žemę;
2) Horizontali arba šoninė prietaka vandeningais sluoksniais;
3) Vertikali prietaka arba pertekėjimas iš viršutinių ar apatinių vandeningų sluoksnių.

Konkrečiu atveju, viršutinė kalno dalis, maždaug iki 98-99 m altitudės gali būti maitinama tik atmosferiniais krituliais, apatinė, išimtiniais atvejais dar ir spūdinio vandens prietaka iš apačios.
Remiantis turima kalno geologinių tyrimų medžiaga, hidrogeologiniu požiūriu kalno geologinį pjūvį galima išskirti į keturis sluoksnius - du vandeniui laidžius ir du vandeniui nelaidžius arba mažai laidžius (vandensparinius). Pirmasis sluoksnis nuo žemės paviršiaus yra daugiausiai sudarytas iš smėlinių uolienų ir yra laidus vandeniui. Viršutinėje jo dalyje išplitę molingo, vandeniui mažai laidaus grunto lęšiai, todėl vandens infiltracija nuo žemės paviršiaus šiuo sluoksniu gilyn, realiai galima tik tam tikrose lokaliose vietose. Po šiuo sluoksniu, maždaug ties 120 m abs. a. altitude, slūgso 10-15 m storio molingas, vandeniui mažai laidus priemolio ir priesmėlio sluoksnis. Dar giliau, vėl vandeniui laidus sluoksnis, slūgsantis iki pat kalno papėdės, o po juo dar vienas vandensparinis sluoksnis išplitę ne tik po kalnu, bet plačiai ir jo prieigose. Ant pastarojo kraigo kaupiasi gruntinis vandeningas sluoksnis, o po juo jau slūgso spūdinis vandeningas sluoksnis. Šiuo metu, veikiant Sereikiškių ir Tupatiškių vandenvietėms šis lygis yra nukritęs ir laikosi maždaug ties kalno papėdės žemės paviršiumi.
Taigi požeminis vanduo gali kauptis dvejose vietose - ant vandensparinių sluoksnių maždaug 14-15 m gylyje ir 40-45 m gylyje.

Pirmasis sluoksnis gali susidaryti tik dėl atmosferinių kritulių infiltracijos. Kalno viršuje į žemę susigėrę atmosferiniai krituliai vertikaliai geriasi iki priemolio paviršiaus, čia kaupiasi ir sudaro vandeniu įsotintą sluoksnį. Esant tokiam sluoksniui vanduo jame ima tekėti hidraulinio nuolydžio kryptimi. Jeigu priemolio paviršius būtų lygus ir vienoje horizontalioje plokštumoje, į kalną susigėręs vanduo išsikrautų jo šlaituose ties visu priemolio perimetru. Kaip rodo turimi duomenys, realus priemolio paviršius yra nelygus, todėl vandeningas sluoksnis, greičiausiai, kaupiasi, o tuo pačiu ir vandens judėjimas, iš esmės, vyksta tik priemolio paviršiaus įdubose. Atitinkamai vandens iškrovos kalno šlaituose yra lokalaus pobūdžio. Kitaip tariant, vandens tėkmė susiranda jai "patogiausią kelią", kur galėtų išsikrauti. Priklausomai, nuo infiltracinės mitybos dydžio (kritulių kiekio), drėgnu periodu, vandeninas sluoksnis gali augti, užimti didesnį priemolio paviršiaus sluoksnį ir atitinkamai plėstis jo iškrovos zonos. Sausesniu periodu infiltracinė mityba mažėja ir vandens iškrova kalno šlaituose gali "užgesti".

Nedetalizuosiu visų skaičių, tačiau šioje atsakaitoje yra pateikta, kiek kritulių iškrenta kalno paviršiuje ir nurodyta, kuriose jo vietose vyksta intensyviausia mityba. Žinant, kad požeminio vandens iškrova kalno šlaituose yra viena iš svarbiausių šlaito stabilumą silpninančių ir tuo pačiu nuošliaužas sukeliančių sąlygų, rekomenduojama imtis tokių šias sąlygas minimizuojančių ar eliminuojančių priemonių:
PIRMA. Padengti aukštutinės pilies aikštelės centre esančią veją izoliacine plėvele (ar kita medžiaga) visiškai eliminuojant atmosferinių kritulių infiltraciją šioje zonoje.
ANTRA. Patikrinti visų, aukščiau kaip 120 m abs. a. esančių lietaus kanalizacijos šulinių dugnų sandarumą, esant reikalui juos užsandarinti.
TREČIA. Patikrinti aukštutinės pilies aikštelės paviršiaus nuolydžius ir juos sureguliuoti taip, kad nebūtų lokalių pažemėjimų, kuriuose gali kauptis ir gertis į žemę kritulių vanduo.
KETVIRTA. Aukštutinėje pilies aikštelėje įrengti drėgmės judėjimo aeracijos zonoje ir požeminio vandens sluoksnio kaupimosi ant priemolių sluoksnio stebėjimo sistemą. Pagal gautus rezultatus įvertinti esamo akmeninio grindinio pralaidumą vandeniui ir jo hermetizacijos poreikį.
PENKTA. Nustačius, kad akmeninis grindinys yra laidus vandeniui, atlikti jo heremetizaciją.
ŠEŠTA. Atlikti spūdinio vandens iškrovų kalno teritorijoje ir jo prieigose rizikų vertinimą.

Štai tokios aiškios rekomendacijos. Dabar jau yra darbo ir inžinieriams, statybininkams. Geologiniai sprendimai yra ganėtinai paprasti, tačiau sunku suprasti, kodėl taip ilgai buvo ieškomi ir nerandami specialistai, kurie iš esmės galėtų paaiškinti geologinius procesus ir numatyti priemones, kaip su jais kovoti. Todėl sprendimų priėmėjams kitą kartą siūlau kreiptis ne į šamanus, o į Lietuvos geologų sąjungą arba Geologijos įmonių asociaciją.

Jonas Šečkus
(parengta pagal Antano Marcinonio ir Rolando Radzevičiaus parengtas rekomendacijas)
2017 03 10

---

[Rimas_OK]

Daug čia "Rokiškis" prirašė. Kaltina griuvėsių statybas ant kalno. Kai kurie "griūvėsių" fragmentai sumūryti visai neseniai, o po jais šviežias, sovietmečiu supiltas gruntas.

http://rokiskis.popo.lt/2017/03/12/realios-gedimino-pilies-kalno-griuvimo-priezastys/

tame šlaite buvo didelė įduba, į kurią buvo verčiamos žemės iš Žemutinės pilies kasinėjimų vietų. Visos tos žemės nėra kietai susigulėjusios, skirtingai nuo pagrindinės kalno dalies, tad aišku ir griūna.

iki netikro didumo į šonus išplėsta aikštelė, bandant pilies teritoriją padaryti didesne, nei ji realiai buvo – dėl to šlaito kraštams išaugo apkrovos

ilgas šaknis turinčių žolių susižėlimai paviršinius dirvos sluoksnius laikė, bet vietoje jų atsirado tiesiog danga, kuri sukimba nebent su grunto paviršiumi. Per porą metų senos išnaikintų augalų šaknys papūva, nustoja stabdyti dirvos slinkimą, o tuo tarpu veja paviršiuje tik žaliai atrodo, bet iš to žalumo – jokios naudos.

Nesąmonė yra tai, kad kalnas griūna dėl funikulieriaus. Bėgiai ir keltuvas ten buvo pastatyti prieš keliasdešimt metų, veikė, griūčių nesukėlė. Patys bėgiai ir jų pagrindas yra konstrukcija, kuri labai išlygina apkrovas – tiek, kad jos įtakos nedarytų, negana to, konstrukcijos su poliais dar ir sutvirtina šlaitą. Akivaizdu ir tai, kad funikulieriaus vietoje griūčių nėra

rostverką statė todėl, kad per sovietmetį piltos žemių krūvos ėmė po truputį slinkti. Bet kadangi viskas jau byrėjo, o statybų įpročiai buvo keistoki (nežinau, kaip čia pasakyti), tai viskas buvo padaryta belenkaip – rostverko pastatyta vos pusė (ne ištisas žiedas per visą kalną, o tik dalis žiedo), poliai padaryti plonyčiai, negana to, atrodo, kažkur dingo ir rostverkui skirta armatūra. T.y., vietoje gelžbetonio, kuris galėtų atlaikyti tempimo ir lenkimo apkrovas, gavosi kažkokie beprasmiai paprasto betono luitai. Kai vėliau, statant ant viršaus sienas, apkrovos padidėjo, rostverkas su visais poliais ėmė skilinėti. Prie viso to, atrodo, prisidėjo ir tai, kad rostverko poliai buvo nepakankamai įgilinti.
<...>
ta ant viršaus pastatyta pseudoistorinė siena veikia kaip vienas iš paprastųjų mechanizmų – pleištas.

[Creatium]

IMO problemą kur kas tiksliau aprašė aukščiau mano duotame linke. O /\ "Rokiškio" tekste aš matau nemažai nesutapimų. Ir dėl to esu linkęs labiau pasitikėti mano duotu linku, o ne žurnalistu.

[donatasa]

Realios Gedimino pilies kalno griuvimo priežastys

http://www.madeinvilnius.lt/vilniaus...mo-priezastys/

[R.D.]

Paskaičiau to liberalo rokiškio pasvartysmus. Netikėkite naujais pranašais, kurie nieko bendro neturi su archeologija, geologija ir paveldo apsauga.

1. Užsiėmu archeologija ir mano kolegos dirba MAK'e ir LNM. Gana gerai esu informuotas šioje situacijoje ir suprantu Gedimino kalno raidos etapus, todėl labai keista skaityti tokius drąsius teiginius..
2. Kaip ir sakė tas geologas, analizę ir darbą čia turi atlikti specialistai: geologai, archeologai, su paveldo žmonemis irgi yra kalbama;
3. Jau yra preliminariai nuspręsta, ką daryti, t.y. kaip tvirtinti slenkančius šaitus. Tam iš esmės pritaria archeologai ir nebus kišami pagaliai į ratus. Naujas ir įdomu būdas. Kaip tai veiks realiai - sunku pasakyti, bet perspektyva gera.
4. Yra pasamdytas žmogus, kuris kordinuoja tuos dalykus, todėl viskas dabar paprasčiau.
5. Didžiausia problema, kad nėra jokios dokumentacijos dėl rotsverkų.... juos darė, o kokios techninės charakteristikos, nežinia. Absurdas visiškas. Čia niuksas tiems, kas buvo atsakingas. Tie ir žino. Dabar galvas nuleidę.
6. Problema kompleksinė ir jos sprendimui reikalingi įvairių sričių specai, bet čia slypi įvairių niekšų noras pasipelnyti. Ir sužinoti, kurie iš tikrųjų nori padėti, o kurie pasipelnyti - labai sudėtinga. Sakysite, kad paprasčiausiai nuspręsti reikia. To nepakanka, nes su tokia situacija nebuvo susidurta anksčiau. Čia ne paprastas piliakalnio slinkimas.

Manau, kad greitu metu bus paskelba daugiau informacijos, bet laukiama geresnių orų darbams pasiruošti.

[liutass]

isnuomuokite Avuliui, jis sutvarkys

[digital]

Paskaičiau to liberalo rokiškio pasvartysmus. Netikėkite naujais pranašais, kurie nieko bendro neturi su archeologija, geologija ir paveldo apsauga.

5. Didžiausia problema, kad nėra jokios dokumentacijos dėl rotsverkų.... juos darė, o kokios techninės charakteristikos, nežinia. Absurdas visiškas. Čia niuksas tiems, kas buvo atsakingas. Tie ir žino. Dabar galvas nuleidę.

Tai Rokiškis panašiai ir rašo, kad rostverkai lievi, su per silpnais poliais ir pan., taip pat, kad juos dabar bando rišti grandinėmis (čia kaip suprantu vidinė info iš kažur).

[Creatium]

Tai Rokiškis panašiai ir rašo, kad rostverkai lievi, su per silpnais poliais ir pan., taip pat, kad juos dabar bando rišti grandinėmis (čia kaip suprantu vidinė info iš kažur).

Apie tai viešai skelbta. Jie jau sutvirtinti grandinėmis.

[digital]

Tai ir rašo Rokiškis, kad lievai sutvirtinti (kaip suprantu tai nelabai ką duoda).

[Zorro]

[index]

Šitos nuotraukos Rokiškio versija lyg ir patvirtina. pietryčių pusėje matosi, kad po velėna yra susigulėjęs smėlis-žvyras (ir slenka tik velėna), o šiaurinėje kažkoks juodžemis. Kuris gavęs pakankamą kiekį drėgmės ir dar apkrovą panašu, kad tampa kažkokiu dumblu ir slenka.

Kalnas grįžta prie tokio vaizdo:

[abruo]

Klausimas tik, kas bus daroma su ta virš rostverkų sumūryta siena, panašu, kad reiks ją griauti, jei jau Rokiškis teisus ir ji tėra fantazijos kūrinys.