Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LDK] Antkapiniai paminklai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Adomo Freitago epitafija. Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia 1955 m.

    http://kvr.kpd.lt/heritage/

    Comment


      #62
      Samuelio Paco epitafija. Vilniaus katedra. 1926 m. A. Bochnako nuotrauka


      kresy.pl

      Epitafija yra pietinėje navoje, prie pietinės sienos piliastro. Iš rusvo ir juodo marmuro ir klinties. Baroko stiliaus. Memorialinis įrašas (lot.) aukština Samuelio Paco (1590-1627), LDK vėliavininko, žygius. Epitafija sukurta 1629-1633, manoma, skulpt. Konstantino Tenkalos.

      Comment


        #63
        Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia Vilniuje, Jono Stanislovo Sapiegos antkapinis paminklas prieš 1888 m.

        http://kvr.kpd.lt

        Comment


          #64
          Tai yra retas antkapinis paminklas šioje Europos dalyje, kuomet pro jį eina durys, kurios turi simbolinę reikšmę. Sapiegos biustas šiuo metu yra dingęs, jo jau nebėra tarpukario fotografijose.
          DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

          Comment


            #65
            Adomo Zablockio epitafija. XVII a.



            Adomas Zablockis (1575—1648) buvo Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas nuo 1636 m. Jam skirta epitafija įrengta pietinėje navoje, prie šv. Kazimiero koplyčios, ant pietinės sienos. Adomo Zablockio epitafija yra tarp Pirmosios Lietuvos mokykos atminimo lentos ir vyskupo A. Klangevičiaus epitafijos. Tekstas iškaltas lotynų kalba.

            Lietuviškas epitafijos vertimas:

            Geriausiajam galingiausiajam Dievui. Adomas Zablockis, Vilniaus kanauninkas, nepaprastas Dievo, Dievo Gimdytojos ir šventųjų garbintojas, garsus kilme ir išsilavinimu, dar garsesnis dorumu ir pavyzdingu elgesiu, tikras neturtėlių ir klierikų tėvas, taip norėjo su jais valgyti prie bendro stalo, kad būtų laikęs gėda, jei vienas būtų suvalgęs savo kąsnelį. Apsuptas kunigų ir maldų, sulaukęs daugiau nei 70 metų, palikęs visus jo besiilginčius ir liūdinčius, mirė 1648 metų vasario 17-ąją, kad amžinai gyventų.
            http://www.katedra.lt/epitafijos/15/

            Comment


              #66
              Samuelio Paco epitafija



              Šis atminimo ženklas skirtas Samueliui Pacui, gyvenusiam 1590—1627 m. Jis buvo LDK vėliavininkas. Lietuvos didžiojo vėliavininko pareigybė įsteigta 1499 m. Jam buvo patikima nešti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą per svarbiausias dvaro ceremonijas, karaliaus karūnavimą ar laidotuves. Vėliavininkas stovėdavo monarcho dešinėje. Vėliau ši pareigybė tapo tituline, pareigos buvo laikomos nors ir simbolinėmis, bet garbingomis. Epitafija (2,3x4,2 m dydžio) įrengta pietinėje katedros navoje, prie pietinės sienos piliastro 1629—1633 m. Manoma, kad jos autorius — skulptorius Konstantinas Tenkala. Barokinio stiliaus epitafija sukurta juodo, rusvo marmuro bei klinties — tokių pačių medžiagų ir tuo pat laiku kaip ir Šv. Kazimiero koplyčios sienų dekoras.

              Epitafijos plokštėje – memorialinis įrašas lotynų kalba, kuriame išvardijami S. Paco žygiai.

              Epitafijos teksto lietuviškas vertimas:

              Geriausiajam galingiausiajam Dievui.
              Valdant Zigmantui III, nenugalimjam Lenkijos ir Švedijos karaliui, Samuelis Pacas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis vėliavininkas, didžiai išgarsėjęs žygiais į Livoniją, Maskvą, Valakiją, taip pat prieš turkų Osmanų imperatorių ir totorių chaną bei puikiai ir dažnai atlikdavęs įvairias kariškas pareigas, būtent – raitelių rotmistro, dalinio ir visos kariuomenės vado, taip pat pasiuntinio su aukščiausiais įgaliojimais, vyras, ryžtingas spręsti ir veikti, dėl tėvynės tiek šlovingų žaizdų ištvėręs, nuo ūmios karštinės, deja, palūžęs, didelei savo valstybės ir savo šeimos netekčiai, užgeso per patį pasiruošimą didesniems darbams, jėgų žydėjime. Šiame kape ilsisi tai, kas galėjo būti palaidota. Mirė 1627 Viešpaties metų sausio 8-ąją, būdamas 37 metų. Steponas Pacas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės referendorius, iki galo likęs ištikimas brangiausiajam broliui, liūdėdamas [šį paminklą] pastatė.
              http://www.katedra.lt/epitafijos/18/

              Comment


                #67
                Jurgio Tiškevičiaus epitafija



                Jurgis Tiškevičius ( g. 1596 m. — miręs 1656 m.) būdamas Žemaičių vyskupu įsteigė Žemaičių Kalvarijas, Vilniaus vyskupo pareigas ėjo nuo 1649 m. iki mirties, 1656 m. Jam skirta epitafija (2,3x1,6 m dydžio) įrengta 1666 m. (kitais duomenimis 1762 m.) pietinėje katedros navoje, prie pietinės sienos piliastro, šalia Šv. Kazimiero koplyčios, panaudojant apie 1652 m. skulptoriaus Džovanio Frančesko Rosio Vilniaus vyskupų Verkių rūmams sukurtą portretinį biustą. Baroko stiliaus epitafiją sudaro pusapskritėje nišoje ant marmuro pastatytas bronzinis biustas ir žemiau įkomponuota lenta su ilgu įrašu lotynų kalba.

                Lietuviškas teksto vertimas:

                Geriausiajam galingiausiajam Dievui. Geriausiajam iš vyskupų Lohoisko ir Berdičevo grafui Jurgiui Tiškevičiui, mokslo šviesai, tikėjimo gynėjui, tėvynės apsaugai, kapitukos puošmenai, mokytam ir pamaldžiam, narsiam ir dosniam, kuris protu suvokęs dieviškuosius ir žmogiškuosius dalykus, iškilų mokytumą suderino su ypatinga dorybe. Visą išsilavinimo galią ir pastangas paskyrė tikėjimui ginti ir puošti. Tai darydamas tikrojo tikėjimo mokslą puikiu pavyzdžiu skleidė ir atkaklai gynė nuo eretikų. Išmintingiausias Torūnės pasitarimo pirmininkas. Nuolatinis Piltenės Bažnyčios administratorius. Budriausiasis pirma Žemaitijos, po to Vilniaus vyskupas, kurį dėl ištikimybės sumanumo ir daugelio atliktų darbų mylėjo karaliai, gerbė piliečiai, visi troško, kad būtų nemirtingas. Geriausio senatoriaus, patikimiausio karaliaus Vladislovo IV pasiuntinio pas popiežių Urboną VIII, mirties atimto ir iš jų išplėšto dar ir dabar, jau šimtmečiui praėjus, kananuninkų kolegija, jo rūpesčiu purpuru išpuošta, vienuolijos, paremtos nensuskaičiuojamomis geradarystėmis, daugybė pastatytų, atnaujintų, išpuoštų bažnyčių liūdi vyskupo, globėjo ir tėvo. Kai iš eretikų atgauti nepažeisti jo palaikai iš prūsijos buvo perkelti į Vilnių, šį amžino atminimo paminklą savo brangiausiajam protėviui pastatė Antanas Tiškevičius, Lohoisko ir Berdičevo grafas, Dievo ir Apaštalų Sosto malone Žemaitijos vyskupas, 1762 metų mėnesio dieną.
                http://www.katedra.lt/epitafijos/17/

                Comment


                  #68
                  Stanislovo Radvilos antkapinis paminklas Vilniaus Bernardinų bažnyčioje

                  Comment


                    #69
                    Stanislovo Radvilos antkapinis paminklas Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, fragmentas

                    Comment


                      #70
                      Vilniaus Bernardinų bažnyčia Petro Veselovskio (m.1556) antkapis

                      Comment


                        #71
                        Šios epitafijos nėra Marijos Matušakaitės knygoje, aprašymą radau knygoje Paminklų Sąvadas I dalis Vilnius, 1988 m.

                        www.Radzima.org ji neteisingai įvardinta, tai B.Gelgaudienės memorialinė lenta Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, sukurta 1784 m. Epitafija 430x296 dydžio iš smiltainio. Lenkiškas įrašas pažymi, kad lentą Barboros Gelgaudienės atminimui 1784 įrengė jos vyras Žemaitijos seniūnas Antanas Gelgaudas.


                        www.radzima.org

                        Šiuo metu epitafija restauruota

                        Comment


                          #72
                          Konstantino Ostrogiškio antkapinis paminklas – reikšminga renesansinė skulptūra Kijevo Pečioros lauros Uspenijos sobore (Ukraina).
                          Antkapinį paminklą K. Ostrogiškui 1579 m. užsakė jo sūnus Kijevo vaivada Konstantinas Vosylius (1526-1608). Skulptūra vaizduoja jį snaudžiantį, nerūpestingai sukryžiavus kojas ir lengvai besiremiant dešine ranka, o dešinę pakišus po galva. Veidas panašus į to meto kunigaikščio portretus. Galvą puošia karūna, taip pabrėžiant palaidotojo aukštą kilmę. Raudono marmūro skulptūrą supo iš to paties akmens iškaltos vėliavos, užuolaidos ir kita atributika. Visoje kompozicijoje juntama renesanso dvasia. Spėjama, kad tai Lvovo skulptoriaus Sebatijono Češeko (-1612) kūrinys.

                          Konstantino Ostrogiškio (1460 -1530) antkapinis paminklas, Kijevas, Pečioros lauros Uspenijos soboras.



                          Konstantino Ostrogiškio (1460 -1530) antkapio reljefinė skulptūra, Kijevas, Pečioros lauros Uspenijos soboras.



                          https://lt.wikipedia.org/wiki/Konsta...inis_paminklas

                          Comment


                            #73
                            Adomo Freitago epitafija. Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia

                            Comment


                              #74
                              Mykolo Boleslovo Bispinko (m. 1787) antkapis. 1789, Ružanų Švč. Trejybės bažnyčia



                              http://www.mdl.projektas.vu.lt/thesa...retu-galerija/

                              Comment


                                #75
                                Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas



                                Nuo gruodžio 29 d. iki sausio 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamas LDK didžiojo etmono K. Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas, sukurtas Lietuvos ir Ukrainos skulptorių. Pagal šį maketą planuojama atkurti paminklą, stovėjusį Kijevo Pečerų Lauros Uspenjės sobore. Idėjos iniciatoriai: leidykla „Baltia-Druk“ (Kijevas) ir LMA Vrublevskių biblioteka.

                                http://alkas.lt/2015/12/29/eksponuoj...inklo-maketas/

                                Comment


                                  #76
                                  Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio (1727-1794) epitafija. Žalvaris: kalimas, kalstymas; sidabravimas. Laurynas Gucevičius (1753–1798) (projekto autorius) (?)



                                  Viršutinėje skardoje yra iškaltas vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio herbas ir baltojo erelio ordinas. Apatinėje skardoje epitafinis įrašas didžiosiomis raidėmis lenkų kalba: „BOGU NIESMIERTELNIEMU / CHWAŁA / A WIECZNEY CHWALE IEGO SPOCZYNEK / DUSZY. / IO XIĄZĘCIA IGNACEGO IAKUBA / MASSALSKIEGO BISKUPA / WILENSKIEGO / KTORY ZYC POCZAŁ ROKU 1729. DNIA 25 / LIPCA: A PRZEZYWSZY NA BISKUPSTWIE / WILENSKIM LAT 32. I MIESIĘCY 2. / Z POWSZECHNĄ CHWAŁĄ: ZYC / PRZESTAŁ ROKU 1794. DNIA 28. / CZERWCA Z POWSZECHNYM / ZALEM.“


                                  http://kvr.kpd.lt/#/heritage-detail/...e-9bc62756dd75

                                  Comment


                                    #77
                                    Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                    Mykolo Kazimiero Paco paminklinė lenta Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios portale. XX a. 4 deš. Boleslavos Zdanovskos nuotrauka

                                    Atvaizdas
                                    www.epaveldas.lt

                                    Atvaizdas


                                    Mykolas Kazimieras Pacas liepė save palaidoti po bažnyčios slenksčiu ir užrašyti antkapį. XVII a. pabaigoje lenta su įrašu buvo perkelta ant sienos, įėjimo dešinėje pusėje. Virš įėjimo yra Pacų herbas.
                                    Turistų įžymybė – neva žaibo suskaldyta etmono M.K.Paco antkapio plokštė prie įėjimo į Šv.Petro ir Povilo bažnyčią nėra autentiška. 1902 m. bažnyčios klebonas F.Zawadzkis atrado kažkokio Brackfeldo antkapį, paliepė kitoje pusėje iškalti žodžius apie nusidėjėlį M.K.Pacą ir įmūryti į sieną prie fasadinių durų. http://kultura.lrytas.lt/literatura/...g-netiesos.htm

                                    Comment


                                      #78
                                      Vilniaus Viešpaties Jėzaus Trinitorių vienuolyno bažnyčia. Aleksandro Povilo Sapiegos (1672–1734) antkapis sukurtas 1744 m. 1864 m. rekonstruojant bažnyčią į cerkvę, šis paminklas ir daug interjero puošybos elementų buvo sunaikinta.



                                      http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000387134
                                      Paskutinis taisė digital; 2018.06.17, 16:24.

                                      Comment


                                        #79
                                        Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Bažnyčios fundatoriaus, LDK vėliavininko, Telšių seniūno Andriaus Valavičiaus (1570 - 1614) antkapis. XVII a. 3 dešimtmetis, renesansas



                                        https://www.limis.lt/greita-paieska/...ype=EKSPONATAS
                                        Paskutinis taisė digital; 2018.06.17, 16:25.

                                        Comment


                                          #80
                                          Vienuolių seserų Jelenskių (mirė 1757 ir 1758 m.) epitafija Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje



                                          https://commons.wikimedia.org/wiki/C...ity_in_Vilnius
                                          Paskutinis taisė digital; 2018.06.17, 16:25.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X