Švietimas Lietuvoje

[Sula]

Prie to pačio:

Isterija dėl egzaminų: ėmė dorotis su kritikais


Vietoje to, kad kurti ir diskutuoti, ginama sustabarėjusi sistema.

[Lettered]

Situacija galima apibūdinti žodžiu Klounada. Paskaitykite, gan įdomu.




http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=71877522

Reikia uždaryti tuos ŠU ir LSU, arba bent nebeskirti finansavimo ir nebebus problemos.

[booraz]

Situaciją Lietuvos Švietimo sistemoje geriausiai apibūdina ši citata:

Lietuvos švietimo sistema in a nutshell – sunkiausia pakliūti į darželį, lengviausia – į universitetą

Paulius Skruibis FB

[senasnamas]

Pigūs mokytojai ir brangūs vadovėliai.

Mokamu virtęs nemokamas mokslas: kodėl tėvai prašomi pirkti brangius vadovėlius ir pratybas
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...bas-233-682195

Pedagogai piktinasi, kad Švietimo ir mokslo ministerija, liberalizavusi vadovėlių leidybos rinką taip, kaip yra Jungtinėje Karalystėje, finansuoja mokyklas pagal Suomijos modelį, kai vienam dalykui išleidžiamas tik vienas vadovėlis.

Truputį liberalizavom, šį tą paėmėm iš vienos šalies, šį tą iš kitos, bet eilinį kartą nepavyko. Trūksta pinigų, trūksta vadovėlių, bet labiausiai tai trūksta kompetencijos ir atsakomybės.

[J.U.]

Vadovėlių leidyba padaryta elementariu bizniu. Tai yra labai blogai, ypač kai vieno dalyko yra keleto autorių skirtingi vadovėliai. Aš pats plūstu sovietmetį, tačiau faktas yra tas, jog tada kiekvienam dalykui buvo rimtų autorių parašytas geras vadovėlis, pvz. matematikos, patvirtintas visos sovietijos teritorijoje ir visi iš jo mokėsi. Tai buvo teisingas sprendimas.
Antras dalykas, biznio sumetimais vadovėliai spausdinami gerame brangiame popieriuje lyg kokiai tarptautinei knygų parodai. Reikia to? Manau kad tikrai ne, jie turi būti išleisti kuo pigiau, mokiniui visai tas pats, skaityti chemijos lygtis laikraštiniame ar kreidiniame popieriuje. Tuo tarpu mokinių tėvams tai duoda per kišenę. Ministerijai vertėtų šitą reikalą reguliuoti, bet įtariu jog klerkai yra to biznio dalis.

[Lettered]

Vadovėlių leidyba padaryta elementariu bizniu. Tai yra labai blogai, ypač kai vieno dalyko yra keleto autorių skirtingi vadovėliai. Aš pats plūstu sovietmetį, tačiau faktas yra tas, jog tada kiekvienam dalykui buvo rimtų autorių parašytas geras vadovėlis, pvz. matematikos, patvirtintas visos sovietijos teritorijoje ir visi iš jo mokėsi. Tai buvo teisingas sprendimas.
Antras dalykas, biznio sumetimais vadovėliai spausdinami gerame brangiame popieriuje lyg kokiai tarptautinei knygų parodai. Reikia to? Manau kad tikrai ne, jie turi būti išleisti kuo pigiau, mokiniui visai tas pats, skaityti chemijos lygtis laikraštiniame ar kreidiniame popieriuje. Tuo tarpu mokinių tėvams tai duoda per kišenę. Ministerijai vertėtų šitą reikalą reguliuoti, bet įtariu jog klerkai yra to biznio dalis.

Planšečių laikais greitai šita problema nebebus aktuali.

[J.U.]

Planšečių laikais greitai šita problema nebebus aktuali.

Gal. Aš, pavyzdžiui jau seniai nebeskaitau popierinių knygų. Turiu Kindle ir negaliu atsidžiaugti koks puikus daiktas

[senasnamas]

Apie kokį švietimo lygį galima kalbėti?

Mokslų daktaras iš algos nebeišgyvena: dirbti taksistu man daug geriau
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=72311410

[balietis]

Keista, kai toks nerealiai geras savo srities žinovas dirba taksistu vietoj to, kad, pavyzdžiui, chaltūrintų kokiai "Minijos naftai" ar pan.

[senasnamas]

Galimas dalykas, kad įvairių sričių specialistų ruošimas neturi nieko bendra su šalies poreikiais. Tai toks užburtas ratas išeina: paruošti specialistai ruošia naujus nereikalingus specialistus ir t. t. Ir visiems trūksta pinigų, nes finansuojama daug nereikalingų dalykų arba tie pinigai nevykusiai paskirstomi. Norint normalaus švietimo, dėl darbo užmokesčio (ir pragyvenimo) neturėtų sukti galvos visi nuo mokyklų mokytojų iki profesorių.

[J.U.]

Keista, kai toks nerealiai geras savo srities žinovas dirba taksistu vietoj to, kad, pavyzdžiui, chaltūrintų kokiai "Minijos naftai" ar pan.

O ką mes žinom? Gal toje Naftoje vien pusbroliai, puseserės ir švogeriai? Miliaus kontoros pavyzdį jau turime.

[balietis]

/\Tai gal ir taksi jam davė vairuoti, nes pusbrolis arba švogeris?

[Lettered]

Galimas dalykas, kad įvairių sričių specialistų ruošimas neturi nieko bendra su šalies poreikiais. Tai toks užburtas ratas išeina: paruošti specialistai ruošia naujus nereikalingus specialistus ir t. t. Ir visiems trūksta pinigų, nes finansuojama daug nereikalingų dalykų arba tie pinigai nevykusiai paskirstomi. Norint normalaus švietimo, dėl darbo užmokesčio (ir pragyvenimo) neturėtų sukti galvos visi nuo mokyklų mokytojų iki profesorių.

Taip, vien aukštųjų mokyklų ir studentų skaičius viską pasako, akivaizdu, kad didžioji dalis jų turės dirbti kažką kitą, o ne pagal savo specialybę, nes nėra tokio poreikio. Bet rinka viską sureguliuoja, nes baltą darbą dirbantis profesiorius net tokiose aukštosiose kaip VU ar kelis prestižinius aukštuosius baigęs studentas dažnai uždirba mažiau už kvalifikuotą darbininką.

[senasnamas]

Tai gal ir taksi jam davė vairuoti, nes pusbrolis arba švogeris?

Taip, ir kasininku be pažinčių niekaip neįsidarbinsi - konkursai milžiniški, be protekcijų nelaimėsi.

[balietis]

Nu. Kai turėsiu firmą, kuriai reikės kokio nors inžnieriaus ar geologo, tai priiminėsiu tik pusbrolius.

[Lettered]

Nu. Kai turėsiu firmą, kuriai reikės kokio nors inžnieriaus ar geologo, tai priiminėsiu tik pusbrolius.

Įmonė įmonei nelygu, pvz. LG vieno iš direktoriaus pavaduotojo praktiškai visa giminė ten dirba.

[balietis]

Jūs rimtai neskiriate privataus verslo nuo valdiško (ir dar kažkodėl kišate labiausiai supuvusius pavyzdžius) ar tik apsimetat?
Jeigu esi toks jau kietas geologas, nu tai pirmyn, dirbk privačiams sektoriuje pagal specialybę. Man tai čia panašiau į žmogų, kuris negali ar nesugeba dirbti komercijoje, tai tada pyksta, kad iš kelių paskaitų per savaitę neina pragyventi. Moksline veikla užsiimti jam kažkodėl nepatinka, Google scholar rodo, kad paskutinis gerbiamo geologijos mokslų daktaro mokslinis darbas parašytas 2013 metais. Man išvis toks įspūdis susidarė, kad disertaciją parašė 2009 metais, o po to beveik nieko.

[andyour]

/\ gal jis baigė nemėgstamą specialybę. Lietuvoje labai populiaru stoti bet kur.
Vienas dalykas yra baigti mokslą, o kitas dalykas realiai dirbti. Reikia laikyti tempą, nedaryti klaidų, dirbti tvarkingai, mokėti komunikuoti su kolegomis. Gal jam to neišeina.

[Globalus]

Jūs rimtai neskiriate privataus verslo nuo valdiško (ir dar kažkodėl kišate labiausiai supuvusius pavyzdžius) ar tik apsimetat?
Jeigu esi toks jau kietas geologas, nu tai pirmyn, dirbk privačiams sektoriuje pagal specialybę. Man tai čia panašiau į žmogų, kuris negali ar nesugeba dirbti komercijoje, tai tada pyksta, kad iš kelių paskaitų per savaitę neina pragyventi. Moksline veikla užsiimti jam kažkodėl nepatinka, Google scholar rodo, kad paskutinis gerbiamo geologijos mokslų daktaro mokslinis darbas parašytas 2013 metais. Man išvis toks įspūdis susidarė, kad disertaciją parašė 2009 metais, o po to beveik nieko.

Gal jis gert pradėjo iš nevilties?

[Arunasx]

VU rektorius: pažiūrėkite, kur dirba mūsų universitetų absolventai

Lietuvoje yra 3 svarbūs dalykai, kurių nesugebame suvaldyti, DELFI sakė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas.

o vadovaujamam universitetui viename geriausiai pasaulyje vertinamų reitingų „QS World University Rankings 2016-2017“ užėmus rekordiškai aukštą vietą ir patekus į pirmųjų 500-uką, A. Žukauskas...
Anot A. Žukausko, VU rimtai svarsto kelti studijų kokybę realizuojant pokyčius ir tarp dėstytojų – rimtos reformos jų laukia jau kitų metų pabaigoje, ir tarp studentų. Rektorius neslepia neatmetantis galimybės išstoti iš LAMA BPO, svarstantis apie stojamuosius egzaminus į universitetą arba motyvacinio pokalbio sistemos taikymą bei minimalaus stojamojo balo kėlimą iki 4.

„Kaip pavyzdį galiu pateikti Estijos Tartu universitetą (347 vieta reitinge). Valstybės asignavimas jam – 150 milijonų eurų, o mūsų vos viršija 50 milijonų. Jei pažiūrėsime į pirmąjį šimtuką, ten – tik milijardieriai“, – pastebėjo rektorius. Jo teigimu, situaciją vertinant protingai, VU realu patekti į geriausių universitetų 400-uką, jei bus skirta daugiau lėšų šiam tikslui pasiekti.

Įvardijo 3 dalykus, kurie trukdo žengti tolyn
Tačiau, nors jis aiškino suprantantis, kad kiekvienos šalies ištekliai riboti, tikino negalintis taikytis su neteisybe, kurią mato. Anot A. Žukausko, Lietuvoje yra 3 svarbūs dalykai, kurių vis nesugebame suvaldyti: neturime vizijos, švaistomės ištekliais ir mėgstame dumti į akis.

Kitas pavyzdys – Lietuvoje rengiami specialistai, kurie neįsidarbina. Vokietijoje studijų vietas skirsto pagal įsidarbinimo rodiklį, tačiau Lietuva to nesugeba, nors tie duomenys yra. Ten galioja labai paprasta taisyklė – universiteto absolventų įsidarbinimo pagal kvalifikacijos lygį (darbo vietoje reikia aukštojo išsilavinimo) reikalavimas – 70 proc. Tai reiškia, kad universiteto absolventas negali dirbti taksistu, mūrininku, plytelių klojėju, pardavėju ar kuo dar ten pas mus dirba. VU įsidarbinimo rodikliai atitinka vakarietiškus standartus, visų krypčių – ne mažiau 70 proc. per pirmus studijų metus, tačiau MOSTA duomenys rodo, kad visų Lietuvos universitetų vidurkis – vos daugiau nei 50 proc. Aišku, iniciatyvai pagal tai skirstyti lėšas priešinamasi, nes daug kas rengia specialistus, kurie nesugeba rasti darbo“, – sakė rektorius.

Jo teigimu, Lietuvoje neretai mėgstama ir dumti akis. Tarkime, sakoma, kad 1 proc. BVP skiriamas moksliniams tyrimams, nors, anot rektoriaus, realiai tai sudaro tik 0,2 proc. „Visa kita yra nežinia kas: tai trečdalis dėstytojų atlyginimo, tai betonas, tai kažkokio personalo dalis atlyginimo. Struktūriniai fondai skiriami įmonėms, kurių atstovai darbininkus prie konvejerio tyrėjais pavadina. Akių dūmimas. Realiai – iš 370 milijonų, kas yra 1 proc. BVP, mokslui skiriama gal 70 milijonų. 300 milijonų – akių dūmimas ir tai labai demoralizuoja žmones.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=72277508

p.s. labiausiai man patiko mintis, kad reikia ruošti tokių specialybių studentus, kurie sugeba įsidarbinti pagal specialybę. Jei ne - tai naikinti programas. Jau senai man kirbėjo panaši mintis, kad reikia remtis Sodros duomenimis. Neįsidarbino per 1 metus - programos nebeliks. Nes tokių specialybių kaip bibliotininkystė turbūt ruošia, nors spėk iš 3 kartų, kiek jų reikės po 20 metų iš viso.