Uostas

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2016 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 5,7 proc. – krauta 19,94 mln. t, t. y. 1 081,0 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn.

Pagal procentinį krovos pokytį (5,7 proc.) ir pagal krovos prieaugį tonomis (1 081,0 tūkst. t) Klaipėdos uostas – 3-as tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų.

2016 m. sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 3 460 laivų, t. y. 5,8 proc. arba 189 laivais daugiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn. Keleivių apsilankė 131 739, t. y. 4,8 proc. arba 6 602 keleiviais mažiau.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

generaliniai kroviniai – krauta 6 130,5 tūkst. t, +9,2 proc. arba +514,3 tūkst. t;
skystieji kroviniai – pilta 6 403,4 tūkst. t, +22,9 proc. arba +1 194,5 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 7 403,4 tūkst. t, -7,8 proc. arba -627,7 tūkst. t.

Kruizinė laivyba. 2016 m. gegužės–birželio mėn. apsilankė 19 kruizinių laivų, kuriais atvyko 21 578 keleiviai.

[Tylus]

Uostą valys trys rangovai

Laikinai einančio Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmanto Paukštės teigimu, valymo darbams uoste atlikti direkcija paprastai skelbia du atskirus konkursus. Vienas konkursą laimėjęs rangovas atlieka laivybos kanalo valymo darbus, kitas - valymo prie krantinių darbus, kurie iš esmės yra gana skirtingi. Trečiasis rangovas turės baigti valyti užterštą gruntą iš plaukiojančiųjų dokų duobių.

"Vakarų eksprese" jau rašyta, kad šiemet balandžio pabaigoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė laivybos kanalo (beveik 13 km) valymo darbų sutartį su UAB "Green Line Shipping", registruota Šiauliuose. V. Paukštės teigimu, kol kas šie darbai dar nepradėti.

Šiuo metu jau paskelbtas eksploatacinių valymo darbų prie krantinių konkursas. Jiems atlikti reikia mažesnio laivo, paprastai jie daromi greitai ir be žemsiurbės, nes daugelį vietų riboja pirsai, tad didelė žemsiurbė negalėtų priplaukti. Be to, atliekant šiuos darbus reikalaujamas visai kitas našumas. Našumas laivybos kanale - 5 tūkst. kubinių metrų per parą, o prie krantinių - tik 500 kub. m. Pasak V. Paukštės, tai pakankamas našumas norint užtikrinti prie krantinių projektinius gylius.

Taigi projektiniam gyliui prie visų 156 uosto krantinių palaikyti bus parinktas kitas rangovas. Jis dirbs pagal kitą sutartį ir jam keliami kitokie reikalavimai. Nors reikalaujamas našumas yra 10 kartų mažesnis nei laivybos kanale, tačiau reikia sugebėti prieiti ir paimti gruntą. Viešųjų pirkimų procedūros jau vyksta ir rugpjūčio pradžioje tikimasi turėti rangovą.

Prie krantinių yra nuolatos atliekami matavimo darbai, ir kai tik atsiranda poreikis, rangovas kviečiamas išvalyti, kad nesumažėtų projektinis gylis. Paprastai sutartyje būna numatoma arba pinigų suma, t. y. dirbama tol, kol išnaudojami skirti pinigai; arba laikas - sutartis galioja dvejus metus plius vieneri metai.

Artimiausiu metu Uosto direkcija skelbs konkursą ir dėl plaukiojančiųjų dokų duobių išvalymo. Šiuos darbus jau vykdė Latvijos kompanija BGS, tačiau sutartis buvo nutraukta. V. Paukštės teigimu, šiuo metu jau yra pakoreguotas techninis projektas, tad bus skelbiamas konkursas dėl dokų duobių valymo darbų užbaigimo, t. y. užteršto grunto, kuris apdorojamas specialioje užteršto grunto aikštelėje, esančios pietinėje uosto dalyje, prie nebaigtos statyti valčių prieplaukos, išsiurbimo.

Pasak l. p. e. infrastruktūros direktoriaus, trečias konkursas nėra tipinis ir skirtas tik tam konkrečiam darbui. Užteršto grunto šiuo metu dar yra AB "Klaipėdos laivų remontas", Vakarų Baltijos laivų statyklos, Malkų įlankos akvatorijose.

Taigi valymo darbais uoste netrukus rūpinsis net trys rangovai.

[lukass]

Jūrų uostų apsaugos planus siūloma derinti su kariuomene

Jūrų uostų apsaugos planus siūloma papildomai derinti su kariuomene.

Taip pat numatoma įpareigoti dar vieną instituciją – Viešojo saugumo tarnybą – teikti informaciją Susisiekimo ministerijai apie grėsmes jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros, terminalų saugumui.

Siūlomus pakeitimus Susisiekimo ministerija turėtų pristatyti Vyriausybės posėdyje trečiadienį.

[Tylus]

Numatomos naujos galimybės naftos krovinių segmente

Klaipėdos uostas rengiasi didinti konkurencinį pranašumą naftos krovinių segmente. Įgyvendinus planuojamus projektus, artimiausiais metais strateginė Lietuvos įmonė AB „Klaipėdos nafta“ pereis į naują konkurencinį lygmenį bei galės didinti naftos krovos apimtis.

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu yra rengiamas techninis projektas krantinių Nr. 1 ir Nr. 2 rekonstrukcijai, pritaikant jas 17 m gyliui. Šiomis 1963 m. ir 1964 m. statytomis krantinėmis naudojasi AB „Klaipėdos nafta“.

„Džiaugiamės radę bendrą sutarimą su AB „Klaipėdos nafta“ dėl būtinybės iš esmės rekonstruoti krantines. Mes siekiame sudaryti sąlygas strateginės svarbos įmonei, kuri užsiima ne tik tranzitu, krova, bet ir užtikrina energetinį saugumą“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Vienas iš mūsų pagrindinių uždavinių netolimoje ateityje rekonstruoti įplaukos kanalą ir pasiekti jame 17 m gylį. Šiandien mūsų tikslas yra AB „Klaipėdos nafta“ sudaryti sąlygas pasiekti maksimalius gylius ir grimzles prie pirmos ir antros krantinių iki įplaukos kanalo rekonstrukcijos pabaigos. Ne paslaptis, kad dabar tanklaiviai šioje bendrovėje negali būti pilnai pakrauti, iš Klaipėdos jie vyksta pilnai pasikrauti į kaimyninius uostus. Įgyvendinus tiek mūsų, tiek bendrovės planuojamus projektus bus maksimaliai išnaudojami uosto parametrai, o dėl šių pokyčių neabejotiną naudą pajus ir valstybė“, – teigia Arvydas Vaitkus.

Krantinių rekonstrukciją planuojama atlikti keliais etapais, darbus vykdant taip, kad nebūtų trikdoma krova. Tikimasi, jog pirmasis darbų etapas prasidės kitais metais. Atlikus rekonstrukciją, kurios metu bus pailgintos krantinės, AB „Klaipėdos nafta“ vienu metus galės priimti ir krauti nebe du, o tris tanklaivius vienu metu.

AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžia, kad įgyvendinus projektus bendrovė įgis konkurencinį kokybinį pranašumą tarp kitų Baltijos uostų terminalų, turės galimybę didinti naftos produktų krovos apimtis.

„Didėjant konkurencijai tarp uostų, kurie priima naftos produktus, greitai keičiantis technologijoms ir uostuose esančiai pramonei išgyvenant transformaciją, labai svarbu vieninteliame Lietuvos uoste sukurti tinkamas sąlygas ir konkurencinius pranašumus priimant didesnių talpų laivus. Aplinkinių Baltijos šalių uostų krantinių gyliai yra didesni ir dėl šios priežasties dalis krovinių nukeliauja į konkurencinius uostus. „Klaipėdos nafta“ naftos terminale operuoja dvi krantines ir įgyvendindama 2016–2020 metų veiklos strategiją itin palaiko vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos suplanuotų uosto krantinių rekonstrukcijų bei akvatorijos gilinimo darbų projektus“, – sako AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

[Eimantas]

"Begos" krantinių rekonstrukcija

[Tylus]

Baigiama statyti estakada per Nemuno gatvę

Statybų bendrovės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ baigė estakados statybos darbus Klaipėdoje, Nemuno gatvėje, uosto teritorijoje. Pradėjusi veikti 330 metrų ilgio estakada sujungs „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją ir suteiks galimybę šioje uosto dalyje dirbančioms įmonėms netrukdomai patekti į terminalą. Naujoji estakada išvaduos šią miesto dalį nuo spūsčių, kurios susidarydavo dėl į uostą vykstančio krovininio transporto ir geležinkelio eismo.

Artimiausiu metu statinį vertins Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri išduoda statybos užbaigimo aktą. Tikimasi, kad iki spalio visi formalumai bus baigti ir estakada bus atiduota eksploatacijai. Estakada įrengiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai įgyvendinant uosto infrastruktūros plėtros planą. Darbų vertė siekia 4,1 mln. eurų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį).

„Džiaugiamės, kad projektas įgyvendintas sklandžiai ir laiku, kad neiškilo jokių papildomų ar nenumatytų darbų poreikis ir kaina išliko tokia, kokia ir buvo planuota. Estakada turėtų gerokai palengvinti judėjimą Nemuno ir aplinkinėmis gatvėmis, kurios iki šiol greitai užsikimšdavo prie geležinkelio pervažos – atidarius estakadą šios problemos turėtų išsispręsti. Taip pat bus gerinama ekologinė aplinka gyventojams“, – sako Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

„Estakados statybos vyko pagal itin griežtą grafiką – tiksliai sulig minutėmis, nes visai šalia nuolat važiavo traukiniai penkiomis geležinkelio linijomis, o eismą geležinkeliu buvo galima riboti tik labai trumpam laikui. Mūsų komanda yra pajėgi dirbti taip organizuotai ir tiksliai – planus ir lūkesčius atitinkantį rezultatą mums leidžia pasiekti naudojami naujausi technologiniai sprendimai ir 74 metų tiltų statybos patirtis. Ir itin malonu, kad naujoji estakada ne tik skatina uosto plėtrą, bet ir gerina gyvenimo sąlygas miestiečiams“, – teigia Aleksandras Milovas, „LNK group“, kuriai priklauso „Latvijas tilti“, Stebėtojų tarybos pirmininkas.

Estakada iškilo mažiau nei per metus – darbai statybų aikštelėje prasidėjo praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Estakada su prieigomis – 330 m arba daugiau nei trijų futbolo aikščių ilgio. Konstrukcijai sunaudota 550 tonų metalo, perdangos įrengimui prireikė 3296 kubinių metrų betono. Metalinės perdangos konstrukcijos pagamintos „Latvijas tilti“ įmonių grupės padaliniuose. Statant estakadą teko iškelti ir kitoje vietoje naujai įrengti per statybų teritoriją ėjusius inžinerinius tinklus.

„Nekantriai laukiame estakados atidarymo, kai krovinius vežantiems vilkikams ir kitoms transporto priemonėms nebereikės nuolat stovėti kamštyje prie įvažiavimo į uosto teritoriją arba iš jos išvažiuojant. Pradėjus eksploatuoti estakadą bus sudarytos geresnės sąlygos aptarnauti uosto kompanijų klientus bei ženkliai sutrumpės patekimo į terminalą ir išvykimo iš jo laikas“, – sako Rimantas Juška, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius.

Estakadą Nemuno gatvėje Klaipėdoje bendrovės „Latvijas tilti ir „Kauno keliai“ įrengė laimėjusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbtą atvirą konkursą. Bendrovės pasiūlė mažiausią kainą ir nurungė kitus šešis konkurso dalyvius. „Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ pasiūlyta darbų kaina buvo 27 proc., arba 1,54 mln. eurų, mažesnė nei antrojoje vietoje likusio konkurso dalyvio.

[Tylus]

KLASCO investicijos gerins krovos kokybę

[Tylus]

Klaipėdos uoste naujas kruiziniais laivais atvykusių keleivių rekordas

Š. m. rugsėjo 5 d. duomenimis, rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,07 mln. t krovinių, t. y. 2,6 proc. arba 80,9 tūkst. t mažiau nei 2015 m. rugpjūčio mėn.

2016 m. sausio–rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 26,22 mln. t, t. y. 3,4 proc. arba 852,4 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–rugpjūčio mėn. Į Klaipėdos uostą atplaukė 4 496 laivai, 2,0 proc. arba 90 laivų daugiau, o keleivių apsilankė 264 925, t. y. 3,5 proc. arba 8 966 keleiviais daugiau nei 2015 m. sausio–rugpjūčio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2016 m. rugpjūčio mėn.:
skystieji kroviniai – pilta 669,6 tūkst. t, -21,9 proc. arba -188,3 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 958,0 tūkst. t, +5,3 proc. arba +48,0 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 444,7 tūkst. t, +4,3 proc. arba +59,4 tūkst. t.

[Tylus]

Pagaliau apsispręsta dėl žemsiurbės

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sako, kad pasirinktas geras žemkasės-žemsiurbės variantas ir netrukus bus skelbiamas jos statybos konkursas. Galinčių ją pastatyti kompanijų Europoje yra 3-4.

Uosto direkcijoje labai ilgai truko diskusijos dėl laivo specifikacijos. Pirmoji svarstyta buvo 50 lapų, o paskutinė - 166 lapų. Itin daug kalbėta, kokio dydžio turi būti bunkeris - ar 1,5 tūkst. ar 2 tūkst. kub. m dydžio.

Pasak A. Vaitkaus, stengtasi, kad žemsiurbė būtų maksimaliai pritaikyta prie Klaipėdos uosto poreikių. Anot vadovo, direkcija jau 100 proc. yra pasirengusi skelbti konkursą. Iki šiol dar yra daug neatsakytų klausimų, kaip tas laivas bus išnaudojamas uoste. Pavyzdžiui, ar reikės samdyti uosto dugno valymo darbams atlikti budinčius rangovus, ar pakaks savo žemsiurbės. Viena aišku, net ir įsigijus savo laivą gilinti uostą iki 17 metrų tikrai nebus galima.

Žemsiurbė-žemkasė turės greiferį bei siurblius. Tikimasi, kad su ja bus galima atlikti labai brangiai kainuojančius darbus prie krantinių, kurių nenori imtis rangovai. Darbai sudėtingi, apimtis nedidelė, o vien technikos mobilizacija kainuoja 250-300 tūkst. eurų. Be to, naujasis Uosto direkcijos laivas turės variklį, kuris naudos dviejų rūšių kurą. Taigi žemsiurbė galės būti varoma ir dujomis. Tokiu atveju eksploatacinės išlaidos sumažėtų iki 40 proc. Be to, tuo būtų prisidedama sprendžiant ekologinius klausimus uoste.

"Mūsų žemkasė - geras sprendimas ir ekonominiu, ir ekologiniu požiūriu", - sakė A. Vaitkus.

Tikimasi dar šiemet parinkti rangovą, jeigu nekils kokių nors ginčų. Anot Uosto direkcijos vadovo, blogai, kad Lietuvoje bet kas gali apskųsti konkursą ir taip vilkinti visą procesą. Pasak A. Vaitkaus, paprastai toks laivas pastatomas per 1,5-2 metus. Jeigu paaiškės, kad lietuvių žemsiurbės korpusas patenka tarp standartinių gaminių, galima tikėtis, kad laivas bus statomas greičiau.

Uosto direkcijos vadovas neatmetė galimybės, kad toks laivas galėtų būti statomas ir Klaipėdoje, juo labiau kad AB Vakarų laivų gamykla panašų jau yra pastačiusi.

Žemsiurbei įsigyti Uosto direkcija planuoja gauti lėšų iriš Europos Sąjungos paramos fondų.

[Tylus]

Apie dabartį, naujus kranus ir ateities perspektyvas

[Tylus]

Augo reikalavimai uosto žemsiurbei

Sudėlioti visi taškai, kad Uosto direkcija pagaliau galėtų skelbti konkursą dėl naujos žemsiurbės statybos.

Dvigubo kuro variklis

„Dėl žemsiurbės statybos virė daug diskusijų. Jos specifikacija padidėjo nuo 50 iki 156 lapų. Ir tai gerai, nes įsigysime įrenginį, kuris bus pritaikytas prie specifinių Klaipėdos uosto poreikių“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Apsispręsta, kad žemsiurbė bus su dvigubos paskirties varikliu, kuris dirbs naudodamas suskystintas gamtines dujas ir dyzelinį kurą. Anot A.Vaitkaus, žemsiurbė bus puikus ateities bendradarbiavimo pavyzdys tarp Uosto direkcijos ir dujų skirstymo stotį statysiančios ir bunkeravimo dujomis laivą įsigysiančios „Klaipėdos naftos“.

Tikisi konkurencijos

Tikimasi, kad tarptautinis viešasis pirkimo konkursas dėl žemsiurbės statybos įvyks dar šiemet. Anot A.Vaitkaus, Europoje yra 3-4 laivų statyklos, kurios galėtų pastatyti Uosto direkcijos poreikius atitinkančią žemsiurbę. Tikimasi, kad konkurse dalyvaus ir žemsiurbių statybos patirties jau turinti „Vakarų laivų gamykla“. Uosto direkcija norėtų, kad vyktų konkurencija tarp statytojų.

Anot A.Vaitkaus, kad ir kas laimėtų konkursą, nė vienas statytojas 100 proc. nesugebės sukomplektuoti žemsiurbės, nes tai sudėtingos konstrukcijos mechanizmas.

Jei neįvyktų kokių nors strigimų dėl viešojo pirkimo konkurso, laivas galėtų būti pastatytas per 1,5-2 metus.

Anksčiau buvo skelbta, kad pastatyti naują universalią žemsiurbę Klaipėdos uostui kainuotų apie 20 mln. eurų. Didesnę dalį pinigų jis naudotų iš ES paramos.

...

[Globalus]

Rusiška Transneft ketina galutinai nukreipti savo nafta iš Baltijos uostų į rusiškus. Paskutinius 5 mln tonų nukreips iš Rygos ir Ventspilio į Ust Lugą, Primorską ir Novorosijską. Panašu, kad Klaipėdos tai nelies, bet gal kam įdomu bus, kas domisi Baltijos uostais

https://lenta.ru/news/2016/09/12/transneft2018/

[Tylus]

Uosto krovą didina ir investicijos

[Tylus]

Kaip atgimsta krantinės uoste

[Eimantas]

Apie dabartį, naujus kranus ir ateities perspektyvas

Šiomis dienomis montuojami naujieji kranai su lenkų plaukiojančiu kranu 'Maja".









Palyginimui aukščio skirtumas su senaisiais.

[Eimantas]

Du nauji kranai. Keli senesni kranai iš pagrindinės KLASCO teritorijos pastaraisiais metais perkelti į naują 144-ą krantinę Malkų įlankoje.

[Adomavicius]

Sveiki, gal galite rekomenduoti vietas Klaipėdoje kur būtų galima pamatyti kuo daugiau laivų. ir pvz ar galima kaip nors praeiti giliau i Kruizinių laivų terminalą ten kur stovi laivas Brabander ir Šakiai( bent jau dažniausiai stebint per marine traffic) ir ar yra kokia nors galimybė pamatyti iš arčiau prie žvejų uosto prišvartuotus karinius Lietuvos laivus... ir dar vienas klausimas ar yra kakzoks oficialus grafiaks apei atvykstacius ir isvystacius laivus iskyrus marine traffic kad butu gaima paziureti prei uosto vartu? aciu uz atsakymus.

[Eimantas]

Kadangi visi laivai patenka pro vartus, o švartuojami skirtingose vietose, pradedant pirmąja krantine prie vartų, tai nuo abiejų molų ir Jūrų muziejaus prieigų galima pamatyti statistiškai daugiausiai atvykstančių/išvykstančių laivų.

Brabander stovi uždaroje Kruzizinių laivų terminalo vietoje, ten būna atvira per kelis viešus renginius/šventes, ir patenka dar žmonės į savo jachtas ten laikomas. O Šakiai prišvartuoti KAM'ui priklausančioje krantinės dalyje, ir ten nevisada atvira net jei leidžiama patekti į uždarą Kruizinių laivų terminalo dalį (bet ir ten ir ten pvz. Jūros šventės metu ar burlaivių regatų metu atvira).

Prie KJP tvoros prieiti galima, bet matysis geriausiu atveju tik vienas laivas pusiau pasleptas krantinės ir per tvorą, plius ženklai draudžiantys fotografuoti. Daugiau laivų matosi iš Perkėlos gatvės kitoje Malkų įlankos pusėje prie Tarptautinės jūrų perkėlos, bet atstumas didesnis ir be žiūronų ar rimtesnio objektyvo neapsieisi jei iš arčiau kažką norisi įžiūrėti.

Kažkiek atvykimų čia:
http://www.portofklaipeda.lt/numatomi-atvykimai

Dar yra keltų grafikas.

[Tylus]

Krovinių terminalas – nuolatinio tobulinimosi sūkuryje

[Tylus]

Lietuvos mokslininkai: ruoštis uosto plėtrai būtina jau šiandien