Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

O gal tiesiog investuotojai nepasitiki čiūvu, subankrotinusiu vieną didžiausių statybos bendrovių?

Pastaruosius keletą metų nevykėliai viską ant covido nurašinėjo. Dabar, matai, įsivaizduojamas karas trukdo.

Karas įsivaizduojamas, bet kai mūsų valdžios atstovai nuolat kalba, kad "skaičiuojam paskutines minutes" ir pan., tai nieko keisto, kad ir investuotojai į tai pradeda kreipt dėmesį. Pvz. investuotojų asociacijos prezidentas R.Valiūnas yra minėjęs, kad mažėja investuotojų susidomėjimas Lietuva dėl tokių kalbų, kiti irgi pan. kalba:

Į tokius užsienio reikalų ministro pasisakymus vis jautriau reaguoja ne tik eiliniai piliečiai, bet ir verslas, kuris teigė, kad jau pajuto pasekmes.

„Kuo labiau Lietuvos politikai eskaluoja tą temą, aš jau nekalbu apie užsienio investuotojų atsitraukimą, bet vietiniai investuotojai jau irgi išsigąsta tų kalbų. Jie mato grėsmę, bet nemato tų realių veiksmų, kaip bus su ja tvarkomasi. – kalbėjo „Eika Asset Management“ valdybos narė Indrė Dargytė.

„Eika Asset Management“ atstovai skaičiuoja, kad didžioji dalis tiek smulkių, tiek stambių investuotojų – savo pinigų Lietuvoje investuoti nebenori.

Jie ne tik prašo, kad nekilnojamasis turtas (NT) būtų perkamas užsienyje kuo toliau nuo Baltijos šalių zonos, bet net prašo mūsų iškelti fondų jurisdikciją, kurie šiai dienai yra Lietuvoje“, – pasakojo I. Dargytė.

https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...izuoja-1166099

[Arunasx]

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 0,8% BVP, skola – 38,3% https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...bvp-skola--383

Centrinės valdžios deficitas 2023 metais siekė 1,675 mlrd. Eur, arba 2,3% BVP, vietos valdžios perteklius – 110,7 mln. Eur, arba 0,2% BVP, socialinės apsaugos fondų perteklius – 991,2 mln. Eur, arba 1,4% BVP.
Valdžios sektoriaus skola pernai augo 1,885 mlrd. Eur ir metų pabaigoje siekė 27,558 mlrd. Eur, arba 38,3% BVP – 9.500 Eur \vienam gyventojui.
2022 metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas buvo 397,5 mln. Eur ir sudarė 0,6% BVP.

[Dundorfas]

Karas įsivaizduojamas, bet kai mūsų valdžios atstovai nuolat kalba, kad "skaičiuojam paskutines minutes" ir pan., tai nieko keisto, kad ir investuotojai į tai pradeda kreipt dėmesį. Pvz. investuotojų asociacijos prezidentas R.Valiūnas yra minėjęs, kad mažėja investuotojų susidomėjimas Lietuva dėl tokių kalbų, kiti irgi pan. kalba:



https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...izuoja-1166099

Taigi pirmi pradėjo Bild rods remdamiesi Vokietijos žvalgyba, apie Kremliau galimus planus Baltijos šalims ir daugiau šaltinių.
a) Buvo bandymas kažkiek pakelti mokesčius "tyliai', bet jis nepavyko ten dėl NT mokesčio ažiotažo
b) Reikia armijai, reikia švietimui/medicinai kapiekų, ruošiama dirva, žmonės taip geruoju mokesčių mokėti nenori, reikia stiprių argumentų.
c) Neišeina sėdėti "viskas gerai mano miela Markize", ty didelė dalis visuomenės taip norėtų.

[digital]

Taip gerai dar negyvenome: nuo įstojimo į ES pensijos ir atlyginimai augo penkiskart

Nuo įstojimo į Bendriją pradžios gerėjo šalies senjorų padėtis – vidutinė senatvės pensija nuo 2004-ųjų Lietuvoje padidėjo nuo 107 iki 539 eurų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius per šį laikotarpį išaugo daugiau kaip 5 kartus – nuo 242 iki 1249 eurų į rankas. Baksnojantiems į per pastarąjį dvidešimtmetį didėjusias kainas verta pažymėti, kad realus vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – dirbančiųjų perkamoji galia – padidėjo 2,5 karto, o pensininkų – beveik 3 kartus.

Gerėjo ir kiti ekonominiai rodikliai. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. iki 2023 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui Lietuvoje išaugo daugiau nei 4,6 karto ir praėjusiais metais siekė 25 066 eurus.

Per beveik du dešimtmečius nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą namų ūkių individualaus vartojimo išlaidos padidėjo 3,3 karto.

„Pagal gyvenimo lygį (bendrąjį vidaus produktą gyventojui pagal perkamosios galios paritetą) Lietuva vis dar yra žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis (17 vieta – 2024 m., 20 vieta – 2014 m., 23 vieta –2004 m.)“, – vardija J. Rudė.

„Atsakant į hipotetinį klausimą, ar buvo galima [pasiekti – LRT] daugiau, turbūt būtų sudėtinga, nes ir taip pažanga yra didžiausia, turbūt labai panaši, tarkime, į Rumunijos pažangą. Visų kitų šalių pažanga praktiškai yra mažesnė, jau nekalbant apie senąsias Europos Sąjungos nares“, – LRT.lt pažymi ekspertas.

[Arunasx]

Ne veltui Mauricas sakė ne kartą, kad Lietuva taip gerai per visą istoriją nėra gyvenusi.

[Creatium]

Na visada galima svajoti apie Pietų Korėjos atvejį, bet tai čia ko gero išimtys.