Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pramonės ir LEZ plėtra

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    Kaimiečiai plūsta į Klaipėdą

    Pritrūkę darbuotojų, darbdaviai jau ryžtasi iš provincijos miestelių juos atsivežti autobusais.

    Klaipėdoje katastrofiškai trūksta kvalifikuotų darbininkų. Įsibėgėjusi emigracija kelia vis daugiau rūpesčių didžiųjų gamyklų bei įmonių vadovams.

    Darbdaviai įvairiausiais būdais pradėjo vilioti žmones iš aplinkinių miestų dirbti uostamiesčio įmonėse.

    Visuose rajoniniuose laikraščiuose spausdinama dešimtys skelbimų, kviečiančių žmones dirbti didmiestyje.

    Į savo darbo vietas Klaipėdoje iš Gargždų, Kretingos, Šilutės, Plungės, aplinkinių kaimų, net Telšių ir Skuodo kas rytą važiuoja tūkstančiai žmonių.

    Atvyko tūkstančiai

    Kaip dienraščiui „Klaipėda“ sakė „Yazaki wiring technologies Lietuva“ personalo vadovė Regina Bručkutė, įmonėje šiuo metu dirba gal tik pusė tikrų klaipėdiečių.

    Apie pusantro tūkstančio darbininkų į darbą atvyksta iš aplinkinių miestelių bei kaimų.

    Pasak R.Bručkutės, kai kurie žmonės į darbą važinėja kasdien, kiti Klaipėdoje nuomojasi butus ar kambarius, o namo grįžta tik savaitgaliais.

    Kad sutaupytų pinigų, skirtų automobilio kurui, žmonės stengiasi į darbą vienu automobiliu važiuoti keliese. Nauji darbuotojai įmonės skelbimų lentoje pakabina skelbimą, kuriuo ieško pakeleivingos mašinos ar pakeleivių kelionei į darbą.

    R.Bručkutė pasakojo, kad darbininkai susitaria „susimesti“ už kurą arba kiekvieną savaitę važiuoja vis kito žmogaus mašina. Personalo vadovė prisiminė ir atvejį, kad Kretingoje gyvenantis darbininkas specialiai kelionei įsigijo 7 vietų automobilį, įmontavo dujų įrangą ir kasdien veža kolegas į darbą. Jis išsiderėjo tokį bendrakeleivių užmokestį, kad jam pačiam kelionė į darbą nebekainuoja.

    Personalo vadovė taip pat sakė, kad nemažai moterų, prieš kelerius metus iš aplinkinių kaimų atvažiavusių dirbti, Klaipėdoje ištekėjo.

    „Merginos susirado vyrus, ištekėjo, susilaukė vaikų, paėmė kreditus būstui ir įsikūrė uostamiestyje. Kaimietėmis jų jau nebegalime vadinti, moterys tapo miesto gyventojomis“, - teigė R.Bručkutė.

    Norėtų transporto

    Bendrovės personalo vadovė pasakojo, kad didelė darbininkų grupė iš Gargždų jau prašė, jog įmonė savo sąskaita organizuotų jų kelionę į darbą ir namo. Pasak R.Bručkutės, kol kas įmonei ši paslauga būtų per brangi. Gargžduose negyvena tiek daug darbininkų, kad vertėtų organizuoti jų atvežimą.

    Vis dėlto personalo vadovė neatmetė galimybės, kad ateityje gali prireikti organizuoti darbininkų iš aplinkinių miestelių atvežimą.

    „Ką gali žinoti, gal situacija šalies darbo rinkoje tiek pablogės, kad reikės samdyti transportą darbininkams atsivežti, - svarstė vadovė. - Prieš kelias dienas priėmiau ilgai pas mus dirbusios moters pareiškimą išeiti iš darbo. Kartu su vyru ir vienuolikmečiu sūnumi ji išvyksta gyventi ir dirbti į Airiją. Airiai prisitaikė net lietuvių vaikus priimti į mokyklas, galbūt emigracija didės“, - sakė R.Bručkutė.

    Veš autobusais

    Kitos didelės Klaipėdos įmonės vadovai jau pasiryžo darbuotojus iš provincijos atsivežti patys.

    Kaip dienraščiui „Klaipėda“ sakė „Baltijos“ laivų statyklos personalo direktorė Inga Romanova, kvalifikuotų darbuotojų įmonei šiuo metu labai trūksta. Bendrovė jau turi užsakymų keleriems metams, o užsienio partneriai jiems siūlo dar plėsti darbo apimtis. Viliamasi, kad kvalifikuotų darbininkų stygių papildys iš provincijos miestų atvykstantys darbininkai.

    „Baltijos“ laivų statykla praėjusį mėnesį pradėjo neįprastą kampaniją, kuria dirbti gamykloje vilioja Vakarų Lietuvos rajonų darbuotojus. Įsidarbinti bendrovėje kviečiami Kretingos, Plungės ir Telšių miestų bei rajonų gyventojai, kuriuos darbdaviai į darbą nemokamai atveš ir namo parveš autobusu.

    Pasak I.Romanovos, bendrovė, siūlydama nemokamą kelionę į darbą ir namo, tarsi tiesia tiltą tarp Klaipėdos ir provincijos. Nemažai kvalifikuotų darbininkų ieškoti darbo uostamiestyje nesiryžta tik todėl, kad iš gaunamo atlygio atėmus kelionės išlaidas skirtumas tarp atlyginimo, kurį galima gauti mieste ir nedideliame miestelyje, nežymiai skiriasi.

    Darbininkus mokys

    Laivų statykla ieško darbininkų, turinčių įvairios darbo patirties dirbant su metalo darbų įranga ir mechanizmais. Turintys reikiamą kvalifikaciją bus priimami dirbti, o neturintiems reikiamos kvalifikacijos bus sudarytos suvirintojų elektra arba metalinių laivų korpusų surinkėjų mokinių grupės.

    I.Romanova pasakojo, kad jau šią savaitę prasidėjo pirmos 25 žmonių grupės iš provincijos miestų mokymai. Darbininkai mokysis pusantro mėnesio, o dar 2,5 mėnesio stažuosis įmonėje. Gavę kvalifikaciją, jie galės pradėti dirbti. Mokymų metu žmonėms mokamas minimalus atlyginimas ir kompensuojamos kelionės išlaidos.

    Laivų statykla planuoja nuolat rengti darbininkų apmokymus, o darbuotojų ketina žvalgytis ir kituose, palyginti netoli nuo Klaipėdos esančiuose miestuose. Vėliau darbininkai bus kviečiami iš Tauragės, Šilutės, galbūt ir Mažeikių bei aplinkinių kaimų. Planuojama priimti dešimtis kvalifikuotų darbininkų. Įmonės siūlomas vidutinis atlyginimas darbininkams yra apie 1500 litų „į rankas“.

    Pajuto emigraciją

    „Baltijos“ laivų statykla, kaip ir kitos didžiosios įmonės, pasak I.Romanovos, skaudžiai pajuto įsibėgėjusios emigracijos pasekmes. Ne vienas kvalifikuotas darbuotojas dirbti tokio pat, tik geriau apmokamo darbo, išvyko į užsienį.

    „Darbininkų kaita įmonėje yra, tačiau, palyginti su tarptautiniais standartais, ji dar neperžengė grėsmingos ribos. Emigraciją gana skaudžiai jaučiame, šalyje vykstantys procesai palietė ir mūsų įmonę“, - neslėpė I.Romanova.

    Tačiau tikslaus iš įmonės išėjusių darbuotojų skaičiaus personalo direktorė nenorėjo sakyti.

    Kad gamykla kenčia dėl darbuotojų kaitos, dienraščiui patvirtino ir bendrovės „Yazaki“ personalo vadovė Regina Bručkutė. Pasak jos, į užsienį įmonėje dirbę žmonės išvyksta kas mėnesį. Dažnai išvykti jie ryžtasi tuomet, kai užsienyje įsikuria jų artimieji, giminės, o tada pasiūlo konkrečią darbo vietą svetur.

    Auga mašinų srautas

    Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis dienraščiui sakė, kad tiek daug miestelio gyventojų dirba uostamiestyje, kad tai niekam nebekelia nuostabos.

    „Nors oficialios statistikos neturime, sprendžiant iš automobilių srauto rytais ir vakarais, važiuojančių į Klaipėdą ir atgal, iš sparčiai augančių individualių namų statybų Dauparų, Dovilų, Kvietinių seniūnijose, aišku, kad provincijos ir didmiesčio santykis tampa vis aktyvesnis“, - sakė S.Bakšinskis.

    Pasak seniūno, Gargždai ir apylinkės pamažu tampa miegamuoju Klaipėdos rajonu – gargždiškiai dirba uostamiestyje, o klaipėdiečiai miestelyje arba arti Gargždų statosi namus, perka butus ir sodo namelius.

    Kad vis daugiau žmonių sieja savo planus su gyvenimu ir darbu Klaipėdoje ar netoli jos, pasak S.Bakšinskio, rodo ir tai, kad Klaipėdos rajone supirkinėjami žemės sklypai, seniūnijoje sudarinėjami detalieji planai, keičiama paskirties žemės paskirtis, tvirtinami namų statybos projektai.

    Seniūnas pastebėjo, kad ir didžiuosiuose Gargždų prekybos centruose vis dažniau nusidriekia ilgos eilės prie kasų, žmonės noriai linksminasi miestelyje organizuojamose šventėse. Tai taip pat rodo didėjantį gargždiškių pragyvenimo lygį. Gargždų seniūno teigimu, nedarbo lygis Klaipėdos rajone jau keletą metų yra daug mažesnis nei kituose šalies rajonuose.
    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

    Comment


      #82
      2005 m. Rugpjūčio 11 d. Ketvirtadienis
      Žuvininkystė

      Netrukus duris atvers nauja žuvies perdirbimo įmonė

      Rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje Klaipėdoje veiklą pradeda vykdyti nauja UAB "Laivitės žuvis" žuvies perdirbimo įmonė.

      UAB "Laivitės žuvis" įkurta 2002 m. gruodžio mėnesį. Į žuvies perdirbimo įmonę investuota apie 11 milijonų litų. Didžiausia suma - daugiau nei 7 milijonai litų - skirti statybos darbams, likę pinigai - technologinei įrangai įsigyti. Įmonės statybos darbus ir įrangos įsigijimą rėmė SAPARD programa.

      Darbai vykdyti dviem etapais. Per pirmąjį etapą apie 1,1 mln. litų iš ES lėšų įmonei kompensavo Nacionalinė mokėjimo agentūra.

      Anot UAB "Laivitės žuvis" direktorės Ligitos Drungilienės, įmonė planuoja šaldyti, sūdyti, rūkyti, vytinti žuvies produktus bei sandėliuoti šaldytą žuvį.

      Žaliavai bus naudojami Baltijos jūroje sužvejojami brėtlingiai, plekšnės, strimelės, menkės bei vandenynuose pagaunamos sardinelės, skumbrės, stauridės, silkės ir kitos žuvys.

      Žuvį įmonei planuoja tiekti UAB "Baltlanta". Jos laivai žvejoja ne tik Baltijos jūroje, bet ir prie Mauritanijos krantų Atlanto vandenyne.

      Išrūkytą brėtlingį, kilkę kaip pusfabrikačius UAB "Laivitės žuvis" tieks konservų gamyklai "Baltijos delikatesai", įsikūrusiai Palangoje.

      UAB "Laivitės žuvis" gali pasigirti didelės talpos šaldytuvais. Keturi įmonės šaldytuvai užima 280 kvadratinių metrų plotą. Juose galima sandėliuoti apie 600 tonų šaldytos žuvies.

      Įrengta ir tunelinio užšaldymo kamera bei 4 plytelinės šaldymo kameros. "Šių kamerų pagalba per parą galime užšaldyti apie 50-60 tonų žuvies",- akcentavo direktorė.

      Įmonei priklauso ir dvi tunelinės rūkymo mašinos. Jose galima per parą išrūkyti apie dvi tonas produkcijos.

      Per parą bus galima sūdyti apie 500 kilogramų produkcijos. Užsakovų pageidavimu ją bus galima fasuoti į indelius.

      "Statybos darbai baigti dar birželį. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pripažino pastatą tinkamu eksploatuoti. Baigiame atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra pagal SAPARD programą. Įvykdėme visus įsipareigojimus, tad tikrintojai, tarp jų ir Europos Sąjungos komisaras Džo Borgas su kolegomis bei Žuvininkystės departamento atstovai, mūsų darbu liko patenkinti.

      Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino RVASVT sistemą. Tikimės mėnesio pabaigoje gauti veterinarinio patvirtinimo numerį. Žuvininkystės departamentas jau išdavė pirminio žuvies supirkėjo pažymėjimą",- sakė L. Drungilienė.

      Įmonė planuoja pradėti dirbti jau rugpjūčio mėnesio gale ar rugsėjo pradžioje. Viskas priklausys nuo kilkės pagavimo Baltijos jūroje mastų. Įmonės vadovė mano, jog nėra prasmės pradėti dirbti mažu pajėgumu.

      "Mūsų cecho plotas 3200 kvadratinių metrų, tad maži kiekiai mums ekonomiškai nenaudingi",- sakė ji.

      UAB "Laivitės žuvis" planuoja dirbti dviem pamainomis. Vienoje pamainoje dirbtų apie 60 darbuotojų.

      Žaneta SKERSYTĖ
      www.ve.lt
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        #83
        Klaipeda daugiausiai turi investiciju daugiau perspektyvu tai reiskia,kad sis miestas uz kelesdesimt meteliu bus kaip vilnius ar net daugaiu.Beto bus daugiau darbo

        Comment


          #84
          Klaipeda nuo Vilniaus investicijom atsilieka milziniskai, taciau po keliu metu manau gali buti antraip, kai LEZ`as pritraukia tokias investicijas ir statybos dar tik isibegeja.
          O del darbo tai jau matai, kad tu darbuotoju neuztenka, jau pradeda vezti zmones is kitu saliu, o atlyginimus kitos imones moka tikrai nemazus.
          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

          Comment


            #85
            visuose normaliose salyse sostines ir miestai prie juros klesti. Atrodo, kad ir LT darosi normali salis
            Westside is the best ! :jura:

            Comment


              #86
              beto ka jus vadinate SSP ce gal kazkoks puslapis ane tai jai nesunku parasykite visa linka labai buciau dekingas

              Comment


                #87
                http://www.skyscraperpage.com/
                Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                Comment


                  #88
                  aciu labai

                  Comment


                    #89
                    Mazas Indoramos maketas

                    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                    Comment


                      #90
                      Vilnius, gegužės 24 d. (ELTA). Lietuvos plastikinių ruošinių (PET) rinkos lyderės "Nemuno banga group" (NBG), šių metų rugsėjį oficialiai Klaipėdos rajone numatančios atidaryti naują PET žaliavos gamyklą, planuose - Klaipėdos LEZ pastatyti naują ruošinių gamyklą bei elektrinę.

                      "Galutinį sprendimą dėl naujų investicijų tikriausiai priimsime dar liepą", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė "NB Europe" generalinis direktorius Jacekas Bogumilas Bakas (Jacek Bogumil Bak).

                      Pasak jo, priėmus teigiamą sprendimą, šiemet investicijoms į naujos PET ruošinių gamyklos ir elektrinės statybą Klaipėdos LEZ teritorijoje būtų skirta 100 mln. litų.

                      Planuojama, kad naujoji ruošinių gamykla iš pradžių būtų tokių pat gamybos pajėgumų kaip ir senoji. Elektrinės galingumas iš pradžių siektų 12 megavatų (MW), o vėliau jos pajėgumai išaugtų iki 40 MW. Garo perteklių numatoma tiekti visam Klaipėdos regionui.

                      Man atrodo, kad apie elektrine nebuvom girdeje
                      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                      Comment


                        #91
                        Beje kas per pauksciai ta Nemuno Banga Group? Pavadinimas lietuviskas, bet as ko tai nelabai tikiu, kad cia Lietuvos kapitalas, per daug dideli masteliai.

                        Comment


                          #92
                          Ji priklauso man atrodo Austru "Petrochemical holding", bet visgi skaitosi kaip lietuviska

                          Austrijos bendrovė "Petrochemical Holding" valdo 100 proc. NBG akcijų.
                          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                          Comment


                            #93
                            Netrukus duris atvers nauja žuvies perdirbimo įmonė

                            Rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje Klaipėdoje veiklą pradeda vykdyti nauja UAB "Laivitės žuvis" žuvies perdirbimo įmonė.

                            UAB "Laivitės žuvis" įkurta 2002 m. gruodžio mėnesį. Į žuvies perdirbimo įmonę investuota apie 11 milijonų litų. Didžiausia suma - daugiau nei 7 milijonai litų - skirti statybos darbams, likę pinigai - technologinei įrangai įsigyti. Įmonės statybos darbus ir įrangos įsigijimą rėmė SAPARD programa.

                            Darbai vykdyti dviem etapais. Per pirmąjį etapą apie 1,1 mln. litų iš ES lėšų įmonei kompensavo Nacionalinė mokėjimo agentūra.

                            Anot UAB "Laivitės žuvis" direktorės Ligitos Drungilienės, įmonė planuoja šaldyti, sūdyti, rūkyti, vytinti žuvies produktus bei sandėliuoti šaldytą žuvį.

                            Žaliavai bus naudojami Baltijos jūroje sužvejojami brėtlingiai, plekšnės, strimelės, menkės bei vandenynuose pagaunamos sardinelės, skumbrės, stauridės, silkės ir kitos žuvys.

                            Žuvį įmonei planuoja tiekti UAB "Baltlanta". Jos laivai žvejoja ne tik Baltijos jūroje, bet ir prie Mauritanijos krantų Atlanto vandenyne.

                            Išrūkytą brėtlingį, kilkę kaip pusfabrikačius UAB "Laivitės žuvis" tieks konservų gamyklai "Baltijos delikatesai", įsikūrusiai Palangoje.

                            UAB "Laivitės žuvis" gali pasigirti didelės talpos šaldytuvais. Keturi įmonės šaldytuvai užima 280 kvadratinių metrų plotą. Juose galima sandėliuoti apie 600 tonų šaldytos žuvies.

                            Įrengta ir tunelinio užšaldymo kamera bei 4 plytelinės šaldymo kameros. "Šių kamerų pagalba per parą galime užšaldyti apie 50-60 tonų žuvies",- akcentavo direktorė.

                            Įmonei priklauso ir dvi tunelinės rūkymo mašinos. Jose galima per parą išrūkyti apie dvi tonas produkcijos.

                            Per parą bus galima sūdyti apie 500 kilogramų produkcijos. Užsakovų pageidavimu ją bus galima fasuoti į indelius.

                            "Statybos darbai baigti dar birželį. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pripažino pastatą tinkamu eksploatuoti. Baigiame atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra pagal SAPARD programą. Įvykdėme visus įsipareigojimus, tad tikrintojai, tarp jų ir Europos Sąjungos komisaras Džo Borgas su kolegomis bei Žuvininkystės departamento atstovai, mūsų darbu liko patenkinti.

                            Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino RVASVT sistemą. Tikimės mėnesio pabaigoje gauti veterinarinio patvirtinimo numerį. Žuvininkystės departamentas jau išdavė pirminio žuvies supirkėjo pažymėjimą",- sakė L. Drungilienė.

                            Įmonė planuoja pradėti dirbti jau rugpjūčio mėnesio gale ar rugsėjo pradžioje. Viskas priklausys nuo kilkės pagavimo Baltijos jūroje mastų. Įmonės vadovė mano, jog nėra prasmės pradėti dirbti mažu pajėgumu.

                            "Mūsų cecho plotas 3200 kvadratinių metrų, tad maži kiekiai mums ekonomiškai nenaudingi",- sakė ji.

                            UAB "Laivitės žuvis" planuoja dirbti dviem pamainomis. Vienoje pamainoje dirbtų apie 60 darbuotojų.
                            %)

                            Comment


                              #94
                              Danai žada investicijas į Klaipėdos LEZ

                              Danijos nacionalinės statybų asociacijos pirmininkas Larsas Heilsenas tikina, kad Klaipėda ir šalia jos veikianti laisvoji ekonominė zona (LEZ) yra ypač patrauklūs objektai, į kuriuos gali būti nukreipta nemažai daniškų investicijų.

                              Per 1 200 narių vienijančios asociacijos vadovas vakar lankėsi uostamiesčio savivaldybėje ir susitiko su vicemeru Vidmantu Plečkaičiu. Svečias pakvietė Klaipėdos atstovus kitąmet sausį Kopenhagoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje "Globalizacija ir laisvosios ekonominės zonos" pristatyti mūsų miestą ir LEZ.

                              Danai Klaipėda susidomėjo šių metų pavasarį Kanuose vykusios tarptautinės nekilnojamojo turto parodos MIPIM metu.

                              "Bendras Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prisistatymas buvo tikrai įspūdingas", - gyrė lietuvaičius L. Heilsenas.

                              Uostamiesčio patrauklumą Danijos verslininkų akyse padidino ir tai, kad neseniai buvo atidaryta oro linija tarp Palangos ir Kopenhagos. Asociacijos pirmininkas išreiškė viltį, kad atsiras ir keltų linija, sujungsianti Klaipėdą su Danijos sostine.

                              Jis patikino, kad Lietuvą per pastaruosius 12 metų kasmet aplanko po keletą kartų ir mato akivaizdų bei stulbinantį mūsų šalies progresą.

                              Jau 23 metus Danijos nacionalinei statybų asociacijai vadovaujantis L. Heilsenas prognozuoja, kad artimiausiu metu jo šalies verslininkų sąmonėje turėtų įvykti esminis persilaužimas, lemsiantis investicijų nukreipimą ne į Tolimuosius Rytus - Kiniją ar Pietų Korėją, o į Baltijos šalis.

                              "Nepaisant pigios darbo jėgos ir žaliavų, Kinijos produkcija savo kokybe negali lygintis su pagaminta Europos šalyse. Baltijos šalys danams taps artimesnės visų pirma dėl to, kad jos taip pat yra Europos Sąjungos narės, čia dirba labai kvalifikuoti specialistai, egzistuoja panašus mentalitetas", - sakė L. Heilsenas.

                              Klaipėdos vicemeras V. Plečkaitis patikino, kad uostamiestis konferencijoje prisistatys tikrai ne prasčiau nei Kanuose.

                              L. Heilsenas savo ruožtu pažadėjo, kad kitąmet po konferencijos susipažinti su Klaipėda ir LEZ atvyks apie 30-40 verslininkų delegacija.

                              Iki šiol Klaipėdos LEZ veikia Danijos bendrovės "A. Espersen A/S" žuvies perdirbimo įmonė bei Airijos ir Danijos kapitalo bendrovės "Klaipėdos verslo parkas" pastatytas gamybos patalpų ir sandėlių kompleksas.

                              Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                              Comment


                                #95
                                Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                Comment


                                  #96
                                  Danai žada investicijas į Klaipėdos LEZ

                                  Danijos nacionalinės statybų asociacijos pirmininkas Larsas Heilsenas tikina, kad Klaipėda ir šalia jos veikianti laisvoji ekonominė zona (LEZ) yra ypač patrauklūs objektai, į kuriuos gali būti nukreipta nemažai daniškų investicijų.

                                  Per 1 200 narių vienijančios asociacijos vadovas vakar lankėsi uostamiesčio savivaldybėje ir susitiko su vicemeru Vidmantu Plečkaičiu. Svečias pakvietė Klaipėdos atstovus kitąmet sausį Kopenhagoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje "Globalizacija ir laisvosios ekonominės zonos" pristatyti mūsų miestą ir LEZ.

                                  Danai Klaipėda susidomėjo šių metų pavasarį Kanuose vykusios tarptautinės nekilnojamojo turto parodos MIPIM metu.

                                  "Bendras Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prisistatymas buvo tikrai įspūdingas", - gyrė lietuvaičius L. Heilsenas.

                                  Uostamiesčio patrauklumą Danijos verslininkų akyse padidino ir tai, kad neseniai buvo atidaryta oro linija tarp Palangos ir Kopenhagos. Asociacijos pirmininkas išreiškė viltį, kad atsiras ir keltų linija, sujungsianti Klaipėdą su Danijos sostine.

                                  Jis patikino, kad Lietuvą per pastaruosius 12 metų kasmet aplanko po keletą kartų ir mato akivaizdų bei stulbinantį mūsų šalies progresą.

                                  Jau 23 metus Danijos nacionalinei statybų asociacijai vadovaujantis L. Heilsenas prognozuoja, kad artimiausiu metu jo šalies verslininkų sąmonėje turėtų įvykti esminis persilaužimas, lemsiantis investicijų nukreipimą ne į Tolimuosius Rytus - Kiniją ar Pietų Korėją, o į Baltijos šalis.

                                  "Nepaisant pigios darbo jėgos ir žaliavų, Kinijos produkcija savo kokybe negali lygintis su pagaminta Europos šalyse. Baltijos šalys danams taps artimesnės visų pirma dėl to, kad jos taip pat yra Europos Sąjungos narės, čia dirba labai kvalifikuoti specialistai, egzistuoja panašus mentalitetas", - sakė L. Heilsenas.

                                  Klaipėdos vicemeras V. Plečkaitis patikino, kad uostamiestis konferencijoje prisistatys tikrai ne prasčiau nei Kanuose.

                                  L. Heilsenas savo ruožtu pažadėjo, kad kitąmet po konferencijos susipažinti su Klaipėda ir LEZ atvyks apie 30-40 verslininkų delegacija.

                                  Iki šiol Klaipėdos LEZ veikia Danijos bendrovės "A. Espersen A/S" žuvies perdirbimo įmonė bei Airijos ir Danijos kapitalo bendrovės "Klaipėdos verslo parkas" pastatytas gamybos patalpų ir sandėlių kompleksas.
                                  %)

                                  Comment


                                    #97
                                    Kažka pradėjo statyti LEZ prie Fillip moriso.

                                    Comment


                                      #98
                                      Turbut "Skuba"
                                      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                      Comment


                                        #99
                                        Parašė ArTuRAs
                                        Turbut "Skuba"

                                        Kokia "Skuba''

                                        Comment


                                          http://www.skuba.lt/lt/DukterinesImones/Klaipeda

                                          Nauja surinkimo cecha ar dalis gamins nezinau.
                                          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X