Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    lenkijos nepriklausomybės dienos minėjime lietuvos prezidentė pasveikino lenkus lenkiškai.
    mes kaip valstybė mažiukai ir todėl gerai mokam aplinkinių tautų kalbas, bet kyla klausimas, kur savigarba?
    brazauskas mielai kalbėjo rusiškai, adamkus (-evičius) - amerikoniškai ir lenkiškai, o dabartinė mano prezidentė???
    manau privačiuose pokalbiuose kiekvienas gali daryti ką nori, bet oficialus asmuo, oficialiame renginyje turi kalbėti savo valstybės kalba
    pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

    Comment


      #82
      Kazkodel zmones labai nepatenkinti buna, kai musu oficialus asmenys uzsienyje kalba ne musu gimtaja kalba, bet labai dziaugiasi, kai uzsienio atstovai atvyke pas mus prabyla lietuviskai Kiek aplodismentu susilauke latviu ir estu oficialus asmenys(premjeras ir prezidentas berods, tik nepamenu kurios salies kuris) kai per sia vasara vykusia dainu svente sake kalbas vingio parke.

      Comment


        #83
        Parašė qwe Rodyti pranešimą
        Kazkodel zmones labai nepatenkinti buna, kai musu oficialus asmenys uzsienyje kalba ne musu gimtaja kalba, bet labai dziaugiasi, kai uzsienio atstovai atvyke pas mus prabyla lietuviskai Kiek aplodismentu susilauke latviu ir estu oficialus asmenys(premjeras ir prezidentas berods, tik nepamenu kurios salies kuris) kai per sia vasara vykusia dainu svente sake kalbas vingio parke.
        Geras pastebėjimas.
        Flickr

        Comment


          #84
          Parašė nepolitikas Rodyti pranešimą
          mes kaip valstybė mažiukai ir todėl gerai mokam aplinkinių tautų kalbas, bet kyla klausimas, kur savigarba?
          Tame ir reikalas, kad mes rodome pasauliui savo atvirumą, o ne izoliacionizmą. Tautiškumas turi būti rodomas vietoje ir laiku. Toli ieškoti nereikia, pasižiūrėkim į kitas sėkmingas mūsų mažas kaimynes (Danija, Suomija, Norvegija, Olandija, Belgija...) ir netgi Izraelis (nors ten šiek tiek kitos realijos )

          Comment


            #85
            Parašė qwe Rodyti pranešimą
            Kazkodel zmones labai nepatenkinti buna, kai musu oficialus asmenys uzsienyje kalba ne musu gimtaja kalba, bet labai dziaugiasi, kai uzsienio atstovai atvyke pas mus prabyla lietuviskai Kiek aplodismentu susilauke latviu ir estu oficialus asmenys(premjeras ir prezidentas berods, tik nepamenu kurios salies kuris) kai per sia vasara vykusia dainu svente sake kalbas vingio parke.
            pagarbai parodyti užtenka poros sakinių kalbos pradžioje arba gale, geriau gale, nes tai sustiprina įspūdį ir įsimena ilgesniam laikui.
            jeigu neiškelsime savo kalbos į pirmą vietą, aplinkiniai už mus to nepadarys.
            o pavyzdį turi rodyti mūsų pirmieji asmenys, nes jie atstovauja valstybę ir tautą...
            pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

            Comment


              #86
              Grįžkime prie pirminės diskusijos temos: kitataučių (lenkų) pavardės Lietuvoje:


              Praėjusią savaitę kalbėjau per televiziją Polonia. Sėdėjau Vilniaus studijoje vienas, o “kitame laido gale” — Varšuvoje — buvo Šalčininkų meras Leonardas Talmontas, lenkų tv žurnalistas ir parlamentaras. Diskutavome apie gerai žinomas problemas — gatvių pavadinimus, pavardžių rašymą ir dar kitus, vadinamuosius lenkų klausimus.
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                #87
                Yra keletas smulkmenų kur aš nelabai sutinku, bet daugeliu atveju K. Girnius atkartoja mano mintis:


                Lenkijos politikai ir apžvalgininkai vis labiau ir atviriau kritikuoja Lietuvą dėl tariamo lenkų tautinės mažumos diskriminavimo. Daugiausia priekaištų sulaukė lenkų pavardžių rašymas pasuose. Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas nesustabdė kritikos sriauto.
                Net Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis įsitraukė į retorikos batalijas, reikšdamas nepasitenkinimą KT nutartimi ir tvirtindamas, kad Lietuvos laikyseną esą lemia menka jos kaip demokratinės valstybės patirtis.
                Spaudžiama gana atkakliai ir nesismulkinant. Lenkų europarlamentaras Januszas Wojciechowskis ragina Lietuvą pulti visuose tarptautiniuose susitikimuose už įstatymų laužymą ir aiškų lenkų mažumos diskriminavimą. Lietuva esą pasirašė tarpvalstybinę sutartį, o dabar pačiu blogiausiu sovietiniu pavyzdžiu to nedaro.
                Įtakingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ aiškina, kad Lietuvos valstybė savo prigimtimi yra nepalanki kitataučiams. Grupė Lenkijos europarlamentarų kreipėsi į Europos Parlamentą, nes Lietuvoje lenkai esą baudžiami dėl savo gimtosios kalbos vartojimo netgi tuose rajonuose, kur jie sudaro 80 proc. gyventojų.
                Pasisakymai yra nedraugiški, beveik isteriški. Būtų dar galima suprasti, jei Rusijos pareigūnai kaltintų Lietuvą tautinių mažumų engimu, įgimtu nepakantumu, sutarčių ir tarptautinių normų pažeidinėjimais, demokratiškos patirties stoka. Bet tai daro šalis, kurią laikome strateginiu partneriu ir daro tai iš esmės dėl paso rašmenų.
                Lietuviams irgi netrūksta įtarumo. Lenko korta sukėlė nemažai pasipiktinimo. Vieni laikė kortos dalijimą mėginimu menkinti Lietuvos pilietybės reikšmę, kiti nurodė, kad korta bus dalijama tik tose žemėse, kurias Lenkija neteko 1939 m., treti nuogąstavo, kad Lenko korta ir kita kultūrine veikla Varšuva siekia tautiškai neapsisprendusius Vilniaus krašto gyventojus galutinai paversti lenkais.
                Buvo užuominų, jog kortą įgijusiems lenkams nereikėtų leisti dirbti valstybės tarnyboje ar kandidatuoti rinkimuose. Bet laimėjo sveikas protas, nutarta neeskaluoti lenko kortos klausimo.
                Manyčiau, kad lenkams reikėtų suteikti teisę oficialiuose dokumentuose rašyti savo pavardes tokias, kokios jos yra. Kodėl prievarta sulietuvinti pavardę žmogaus, kuris to nenori? Antra vertus, pavardės turėtų būti rašomos tik lotyniškomis raidėmis, nes lietuvių kalba yra perėmusi lotynišką raidyną. Argumentas, kad nusileidę lenkams, turėsime įsivesti ir kirilicą, nėra rimtas.
                Neįžvelgiu jokių revanšistinių užkulisių Lenko kortoje. Nebe tie laikai, kad Europos Sąjungos (ES) narės kėsintųsi viena į kitos teritoriją. Nevalia užmiršti, kad 1990-1991 m. Lenkija nereiškė jokių pretenzijų į Lietuvos žemes, priminė Lietuvos lenkams, jog jie yra Lietuvos piliečiai, o lenkų parlamentarai pirmieji atvyko į Vilnių po sausio 13 d. įvykių.
                Tautinę kortą laikau teigiamu reiškiniu. Rūpinimasis savo tautiečiais, viešas priminimas, kad visada laukiama jų sugrįžtant yra sveikintinas žingsnis globalizacijos sąlygomis, kai vis daugiau žmonių gyvena už tėvynės ribų. Kai kitų ES šalių piliečiams suteikiama teisė dalyvauti savivaldybių rinkimuose, nėra pagrindo laikyti pastangas stiprinti individo ryšius su tauta mėginimu sukurti penktąją koloną. Gaila, jog Lietuva nesusiprato pirmoji įvesti tokią kortą.
                Vis dėlto, lenkų politikų reakcija dėl pasų rašybos verčia susimąstyti. Retorinius ekscesus būtu galima pateisinti, jei lenkų mažuma būtų engiama, jos teisės pažeidžiamos. To nėra. Lenkų politikai ne tik atvirai nurodinėja Lietuvos valdžiai ir KT, ką jie turi daryti, bet ir pamokančiu bei niekinančiu tonu siekia pasų klausimą paversti tarptautiniu skandalu. Tai, kad lenkų politikai netaktiškai ir nepagrįstai kritikuoja kitus kaimynus (pvz. Vokietiją), nepateisina Lietuvos dergimo.
                Per savo kadenciją prezidentas Kaczynskis aplankė Lietuvą net 15 kartų. Gerai, kad jis atvyksta, būtų dar geriau, kad jis ką nors išmoktų per tuos vizitus.
                Naujausi lenkų politikų išpuoliai yra dar vienas priminimas, kad Varšuvos politika Lietuvos atžvilgiu nėra grindžiamai tik gera valia ir šiltais jausmais. Neapsieinama be ultimatyvių reikalavimų. Prieš dvejus metus Lenkijos ekonomikos ministras Piotras Wozniakas ultimatyviai pareiškė, kad Lenkijai negavus trečdalio naujos atominės jėgainės gaminamos elektros energijos, vėluos elektros tilto su Lietuva statyba.
                Net dabar Lenkija kviečiama dalyvauti elektrinės statyboje, nes priešingu atveju tiltas liks nepastatytu. Varšuva neskiria pirmenybės nei Baltijos kelio statybai, nei geresniems geležinkelio ryšiams. Veikiau ji vilkina šiuos projektus, nors žino, kad be jų Lietuvai bus sunku išsivaduoti iš sąlyginės izoliacijos ir užmegzti fizinius ryšius su Vakarais.
                Tokios laikysenos akivaizdoje neįmanoma laikyti Lenkijos strateginiu partneriu. Tiesa, partnerio sąvoka pastaruoju metu yra nuvertinta, kiekviena šalis skelbiasi turinti kelis tuzinus tokių partnerių. Bet seniai nebėra rimtesnės strateginės partnerystės, tenkinamasi jos ritualiniu skelbimu, dažnais valstybės vadovų vizitais. Vasario 16-ji retai švenčiama be Lenkijos prezidento. Per savo kadenciją prezidentas Kaczynskis aplankė Lietuvą net 15 kartų. Gerai, kad jis atvyksta, būtų dar geriau, kad jis ką nors išmoktų per tuos vizitus.
                Nevalia atsisakyti gerų ryšių su Lenkija. Bet Lenkija yra per didelė, per ambicinga, gal net per daug pasipūtusi šalis, kad ji galėtų būti tikra, ne tik deklaratyvi partnerė. Tą reikia įsisąmoninti ir elgtis atitinkamai.
                Įsijautusi į strateginio partnerio vaidmenį, Lietuva kurį laiką tapo Lenkijos ginklanešiu ES vidaus diskusijose dėl santykių su Rusija, palaikydama kategoriškus Lenkijos reikalavimus, juos net paaštrindama. Ir nieko nelaimėjo. Didžiosios Vakarų šalys jautė poreikį glaudžiau su Lenkija pasitarti, bet nerodė tokio nuolankumo klapčiukui.
                Lietuvos strateginiai interesai labiau susieti su Skandinavijos šalimis. Ūkio ryšiai auga, elektros tiltas jau statomas, daug ko galima išmokti iš Šiaurės kaimynų. Atrodo, kad vyriausybė supranta, jog reikia gręžtis į Šiaurę, juolab, kad tai skatina Lenkijos arogancija.
                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                Comment


                  #88
                  Pats nesitikėjau, kad tiek dėmesio ši problema sulauks ir kad tokia košė užvirs:


                  Prezidentė Dalia Grybauskaitė konsultuojasi su konstitucinės teisės ekspertais ir politikais Seime dėl galimybės leisti tautinėms mažumoms dokumentuose rašyti jų pavardes gimtąja kalba lotyniško pagrindo rašmenimis, ketvirtadienį sakė prezidentės atstovas spaudai.
                  Šis klausimas yra svarbus Lietuvos lenkų tautinei mažumai, kuri prašo leisti pavardes dokumentuose rašyti ne tik lietuviškais rašmenimis.
                  "Prezidentė vykdo konsultacijas su konstitucinės teisės ekspertais ir politikais Seime, kaip rasti galimybę, kad tautinės mažumos galėtų rašyti pavardes savo kalba dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis", - BNS sakė Linas Balsys.
                  Anot prezidentės atstovo, šiuo klausimu per D.Grybauskaitės susitikimą su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu trečiadienį Varšuvoje nebuvo kalbėta.
                  Klausimas dėl pavardžių rašybos vėl iškilo po praeitą savaitę priimto Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame paskelbta, jog "asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba".
                  Lenkijos prezidentas ir Lietuvos lenkų atstovai sakė nesantys patenkinti tokiu nutarimu.
                  Lietuvos premjeras Andrius Kubilius šią savaitę pareiškė remiąs projektą, pagal kurį nelietuviški vardai ir pavardės dokumentuose galėtų būti rašomi ir "kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis".
                  Konstitucinis Teismas dar 1999 metais paskelbė, kad įteisinus, jog piliečių "vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla".
                  Po 10 metų aiškindamas šį nutarimą, Konstitucinis Teismas nurodė, jog "pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja", tačiau "toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba".
                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                  Comment


                    #89
                    na ir ką? komentarai dar aršesni negu pas mus
                    pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                    Comment


                      #90
                      As tai asmeniskai Gribauskaites vietoj atsitverciau tylos siena, pas mus abecelej tokios raides ir viskas... O tai dabar vel nusileisim ir liksim nusizemine...
                      Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa

                      Comment


                        #91
                        /\ Pagal valdančiųjų ir žurnalistų reakciją spėju, kad mes dar kažko nežinom. Kažkas dar slepiasi po visu tuo skandalu. Gal kažkas jau ir klausė, tad atsiprašau jeigu perklausiu: o kaip Lenkijoje užrašomos lietuviškos pavardės ir lietuviški vardai?
                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                        Comment


                          #92
                          Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                          /\ Pagal valdančiųjų ir žurnalistų reakciją spėju, kad mes dar kažko nežinom. Kažkas dar slepiasi po visu tuo skandalu. Gal kažkas jau ir klausė, tad atsiprašau jeigu perklausiu: o kaip Lenkijoje užrašomos lietuviškos pavardės ir lietuviški vardai?
                          Butent, bet siaip istiesu man tai labai dziugu, kad visdelto yra ir pacioj lenkijoj mastanciu zmoniu:
                          Tuo tarpu pasklaidžius Lenkijos žiniasklaidą, peržvelgus ir tuos pačius blogus matyti ir visai kitokių nuomonių bei vertinimų. Štai, pavyzdžiui, varšuvietis E. Treivaš (E. Treywasz), diskutuodamas su mūsų spaudoje išpopuliarinto internetinio dienraščio „Žečpospolita“ („Rzeczpospolita“) blogo autoriumi J. Haščynskiu (J. Haszczyński), parašiusiu komentarą: „Pasibaigė svajonės apie partnerystę su Lietuva“ rašo:

                          „...Jei, pavyzdžiui, koks nors rusų kilmės Lenkijos pilietis pageidautų turėti savo lenkiškame pase pavardę, įrašytą kirilica, taip pat to negautų. Visiškai kitas klausimas yra pavardės tarimas, kurį galimą užrašyti kiek įmanoma labiau neiškraipytame pavidale, naudojantis lotyniškais rašmenimis. Jei lietuviai priduria prie lenkiškų pavardžių -as arba -aitis tai skandalas, bet jei atsisako naudoti tik specifines lenkiškas raides, tai visai kas kita. O sumanymus apie Jogailaičių daugiatautę Žečpospolitą reiktų jau pagarbiai padėti į muziejaus ekspoziciją ir nelaukti iš kitų, kad bus jos pasekėjais“.

                          Kitas internautas Vlod (Wlod) palaiko E. Treivaš‘o nuomone: „Neturėtume daryti problemų dėl to, kad lietuviai savo lenkų kilmės piliečių pasuose lenkų kalbai būdingas raides keičia lietuvių kalbos raidėmis, reiškiančiomis tuos pačius garsus, arba praleidžia paukščiukus ar nosines lenkiškose raidėse ń, ą ir pan. Žinoma, Lietuvos valdžia galėtų parodyti gerą valią ir sutikti su lenkiška rašyba. Bet jei to nepadarė, tai neverta dėl to ginčytis… Aš ir pats susirašinėdamas su užsieniečiais nenaudoju savo varde lenkiško „ł“, o tik „l“. Ir nepykstu, kuomet tokiu pačiu būdu kas nors kreipiasi į mane.

                          Užsienietis ir taip nežinotų, kaip tą lenkišką raidę reikia tarti, o jo kompiuteris tikriausiai nesugebėtų jos atvaizduoti ir atspausdinti. Prancūzui brūkšnelis virš raidės apskritai reiškia visai ką kitą nei lenkui. Visai kas kita yra lenkiškų pavardžių deformavimas, priduriant prie jų lietuviškas galūnes. Kiekvienas turi turėti teisę išlaikyti savo asmeninės pavardės originalų skambesį.“

                          Manau normalu, kad lenkus jaudina jų pavardžių originalus skambesys ir tai, kad pavardės nebūtų iškreiptos, o ne tai, kokiais rašmenimis mes tą tarimą savo šalyje užsirašysime. Juk pavardė visų pirma – tariamų garsų rinkinys, o raidės – tik priemonė tiems garsams teisingai pavaizduoti. Kiekviena nepriklausoma šalis turi savo valstybinę kalbą ir savus garsaženklius, kurių dėka užrašo norimus ištarti garsus.
                          Pilnas straipsnis:http://www.voruta.lt/rubrikos/136/2598
                          Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa

                          Comment


                            #93
                            Kiek aš žinau, keliasdešimt atkakliausių lietuvių Lenkijos piliečių gavo pasus su lietuviškais rašmenimis. Gi 99% kitų įrašyti po senovei - t.y. lenkiškai, ir sulenkintai.
                            Gal tai lemia ir tai, kad Lietuvos lenkų pavardžių rašymas tapo vietinių lenkų tautinės savimonės kredo ir tarptautinio susireikšminimo dalyku. Gi Lenkijos lietuviai kur kas kuklesni, jų problemos pateikiamos tik tiek kiek patogu pateikti vietinei valdžiai.
                            Kažkaip visi praleido negirdom faktą, kad pas kaimynus baltarusius virš 400 000 lenkų diaspora netenka paskutinių dviejų mokyklų, kur vaikai galėjo mokytis lenkiškai (ne kaip dalyko).

                            Comment


                              #94
                              Jei lietuviskas pasas, tai ir lietuviski rasmenys turi buti, o ne kirilicos kokios. Kinieciams irgi gal reikes rasyti kinietiskais heroglifais tada, kuo jie blogesni uz statistini lenka?
                              Tuo paciu gal as lenkiskai skaityti nemoku.. dabar mokytis reiks? O kaip i duomenu banka tokius piliecius ivedinet? Papildomu raidynu reiks?? Issidirbinejimas kazkoks
                              *******
                              Miestai.net Fb

                              Comment


                                #95
                                Kazko nepagaunu kampo, kam Lietuvoje rasyti lenkiskai? Ka, lietuviu kalboje raidziu, ar garsu truksta?

                                Comment


                                  #96
                                  Ko čia dar diskutuot ? Aukščiausią galią turintis teismas nusprendė! Vsio, viskas baigta, jokių dar diskusijų neturi būti, ot mūsų tauta, būtinai ginčytis nors jau nebėra reikalo.
                                  Kairiarankių klubas - Left.lt

                                  Comment


                                    #97
                                    /\ Apie teismo sprendimą beveik viską susakė R.Valadka.
                                    Šiaip to pono nelabai mėgstu, bet tame straipsnyje gerai argumentuotas teismo neargumentavimas.
                                    http://www.lrytas.lt/?data=20091109&...i091109&view=2


                                    Anatolijus Lapinskas, www.DELFI.lt
                                    2009 lapkričio mėn. 11 d. 11:23
                                    Baikime sukti pavardžių konflikto ratą

                                    Kad Lietuvos lenkų pavardžių rašybos problemą reikia nedelsiant išspręsti, pasidarė aišku ne tik šalies visuomenei, bet ir aukščiausiems Lietuvos vadovams. Laukti, kad dėl pavardžių rašybos būtų vėl blokuojami šalies vadovų vizitai į kaimyninę šalį, būtų visiška kvailystė.
                                    (...)
                                    Tačiau pagrindinis klausimas būtų toks: ar verta kelti audrą stiklinėje vandens? Dėl kokio nors diakritinio ženklo į pasų išdavimo įstaigas tikrai nepuls nei tūkstančiai, nei šimtai Lietuvos lenkų. Tų ženkliukų virš n, s ar z praktiškai niekam nereikia. Dar 2000 m. vienas aktyvesnių Lietuvos lenkų mažumos veikėjų, Seimo narys Janas Mincevičius (tokia pavarde jis pasirašė) netgi užregistravo tokį pasiūlymą įstatymo projektui: rašyti originalias pavardes, bet „nesant galimybių – be diakritinių ženklų“.

                                    Kalbos, kad leidimas rašyti Lietuvos lenkų pavardes originalia rašyba mūsų kraštui kainuos 10 ar 20 mln. litų yra iš fantastikos srities. Net jeigu norinčiųjų perrašyti savo pavardes bus ne keli šimtai, o keli tūkstančiai, raidės v vietoje įrašyti w tikrai nekainuos nė cento – ši raidė yra visuose lietuviškuose kompiuteriniuose šriftuose; š ir č pakeitimas sz ir cz irgi nereikalaus jokio šrifto keitimo, nes s, c, z – tai „mūsų“ raidės. Tegauna tas būrys lenkiškos autentikos gerbėjų naujų pavardžių pasus, juk už tai patys sumokės.
                                    (...)
                                    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=25597829
                                    Šiaip vidaus reikalų ministerijos pareigūnas šiek tiek suklydo, kad 20 mln.Lt kainuos š keitimas į sz.
                                    Net jei būtų rašoma ir su "kabliukais" (diakritiniais ženklais), tas irgi nekainuos 20 mln.Lt
                                    Galima pamokyti ir nemokamai:
                                    ł - Alt+0249
                                    ó - Alt+0243
                                    ń - Alt+0243
                                    ä - Alt+0228
                                    ī - Alt+0238
                                    ļ - Alt+0239
                                    ą - Alt+0224
                                    ir t.t. ir panašiai

                                    Nuo savęs pridėsiu, kad buvo labai malonu, kai mūsiškai vienoje užsienio šalyje gavo pažymėjimus ar kitas "ksivas", kur su visomis "varnelėmis" buvo nurodytos lietuviškos pavardės "-avičius", "-čiūtė" ir pan.

                                    Comment


                                      #98
                                      Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
                                      Iš principo taip, Konstitucija tiesiogiai tikrai nenumato kalbos taikymo taisyklių. Bet bent jau aš sunkiai įsivaizduoju kokiu pagrindu raides w arba ó, kurių nėra nei viename lietuvių kalbos žodyje, reiktų pripažinti lietuviškais rašmenimis.
                                      (..)
                                      Proszę, pan:

                                      "Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas"

                                      Kaip matom, KT pozicija tokia, kad reikalavimas piliečių vardus ir pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis išplaukia iš valstybinės kalbos principo.
                                      Kokia raidė "lietuviška", o kokia "nelietuviška" - ne KT kompetencija spręsti. Ir KT sėdintys teisininkai pakankamai protingi, kad tai suprastų. Ir tai matome KT sprendime - sąvokos "lietuviški rašmenys" turinys niekur nedetalizuojamas.

                                      Interpretacija, tu teisus... Čia galbūt reiktų kelt klausimą dėl Lietuvos juridinių asmenų galimybės savo pavadinime naudoti nelietuviško raidyno raides. Ir, modeliuojant situaciją, jei KT pripažintų, kad tai nesuderinama su valstybinės kalbos principu, Maxima galėtų kuo puikiausiai išvirsti į Maksimą.
                                      Tie jurininiai asmenys, matai, gali būti registuoti kitoje šalyje su "w" pavadinime. Ir neleisti įmonei naudoti savo pavadinimo Lietuvoje - ne tik grubus pasikėsinimas į privačią nuosavybę (pavadinimas yra nuosavybė), bet ir grubus ES vidaus rinkos taisyklių pažeidimas. Žodžiu, suk kaip nori, bet "w" yra lietuvių kalbos dalis. Galima ją išmesti, bet tam reikės radikalių priemonių - apsitverti spygliuota viela ir atsiriboti nuo viso pasaulio.

                                      Kita vertus, tas pats KT akcentavo, kad pasas patvirtina asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis ir dėl to piliečio vardas ir pavardė pase turi būti rašomi valstybine kalba;
                                      To ir neginčiju. Kalbame apie politinį klausimą - ar draudimas žmogui rašyti pavardę taip, kaip jis nori, yra prasmingas, naudingas, reikalingas, ir ar vertas savo kainos?


                                      Na, be abejo galima ginčytis, ar tokia tvarka naudinga, ar ne. Visgi reiktų prisiminti, kad lenkai ne vienintelė tautinė mažuma Lietuvoje. Kitos (tame tarpe skaitlinga rusų mažuma) naudoja raidyną, kuris su lietuvišku turi labai mažai bendro, tad jeigu į pasą savo pavardes būtų galima rašyti bet kaip, problemų valstybės institucijoms bus per akis.
                                      Kirilica ir kinietiški hieroglifai - išgalvotos problemos, su mūsų svarstoma tema neturinčios nieko bendra.

                                      Comment


                                        #99
                                        Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                        Kirilica ir kinietiški hieroglifai - išgalvotos problemos, su mūsų svarstoma tema neturinčios nieko bendra.
                                        Tegu leidžia lenkam rašyti vardus taip kaip jie nori ir tada pamatysim ar kirilica su hieroglifais ilgam liks išgalvotomis problemomis

                                        Comment


                                          Parašė qwe Rodyti pranešimą
                                          Tegu leidžia lenkam rašyti vardus taip kaip jie nori ir tada pamatysim ar kirilica su hieroglifais ilgam liks išgalvotomis problemomis
                                          Nors sutinku, kad "Londone visi taip daro" nėra argumentas, bet vistiek paklausiu - kodėl visame pasaulyje, kur pavardės rašomos "pagal originalią rašybą", tokios problemų nėra NIEKUR, o pas mus bus? Kuo mes tokie unikalūs?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X