Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Klaipėdoje kenčia šimtai Rusijos vairuotojų

    Comment


      Situacija dėl Rusijos vežėjų vilkikų eilės uoste suvaldyta

      Comment


        Klaipėdos uosto prieigose neliko vilkikų eilių

        Daugiau kaip du kilometrus besidriekusios maždaug 300 Rusijos vilkikų eilės uosto prieigose neliko – didžioji dalis išplukdyta keltais, o likę įleisti į Tarptautinės jūrų perkėlos terminalo teritoriją.

        „Reikia pasidžiaugti, kad „DFDS Seaways“ išsprendė pikinę situaciją ir pradės dirbti normaliu režimu, klientai nebelauks eilėse, o kartu bus priimtas didesnis krovinių kiekis“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

        Anot Vaido Klumbio, „DFDS Seaways“ komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovo Baltijos regionui, daugiausiai – apie 60 vilkikų vienu metu keltu pavyko išplukdyti ketvirtadienį, po truputį išgabenama kiekvieną dieną. Susitarus su KLASCO, likę apie 90 vilkikų įleisti į terminalo teritoriją. Tikimasi, kad per savaitgalį visas likęs srautas bus išplukdytas.
        Uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, pasirūpino biotualetais, šiukšliadėžėmis, vandeniu uosto prieigose stovėjusiems vairuotojams. „DFDS Seaways“ vakar bei šiandien vilkikų vairuotojus aprūpina maistu.

        Rusijos vilkikų eilės į Klaipėdos uostą nusidriekė kilus nesutarimams tarp Rusijos ir Lenkijos dėl tranzitinių krovinių gabenimo. Lenkams uždraudus važiuoti per savo teritoriją, rusų vežėjai pasirinko Klaipėdos uostą, iš kurio bando pasiekti Kylį.

        Comment


          Uostai patyrė net ir nokdauną

          Kaip ir prognozuota dėl Rusijos ekonomikos smukimo didieji rytinės Baltijos šalių uostai 2016 metus pradėjo su krovos kritimu.

          Išskirtiniai regione yra tik Klaipėdos ir Liepojos uostai. Pernai pasiekęs rekordinę krovą Klaipėdos uostas 2016 metus pradėjo su teigiama krova. Per sausį krauta 3,16 mln. tonų krovinių. Tai 5,1 proc. daugiau nei pernai sausį. Klaipėdos uoste šiemet mažiau kraunama tiek biriųjų, tiek įvairių kitų krovinių, įskaitant ir konteinerius. Tačiau krovą kelia net 33,5 proc. šoktelėjusi skystųjų krovinių, pagrinde naftos produktų krova.

          Be Klaipėdos regione šiemet teigiamą krovos balansą išlaiko ir Liepojos uostas. Jis per sausį krovė 477 tūkst. tonų krovinių, o tai 8,6 proc. daugiau nei pernai. Daugiau krauta naftos produktų, konteinerių, bet sumažėjo grūdų, medienos, ro ro krovinių.

          Pagal šių metų sausio mėnesio rezultatus Klaipėdos uostas beveik susilygino su Rygos uostu. Šiame uoste krova sumažėjo 6,8 proc. palyginti su 2015 m. sausiu. Iš viso ji siekė 3,27 mln. tonų. Rygos uoste 9,8 proc. sumažėjo anglių, 5,6 proc. naftos produktų, 13,2 proc. konteinerių, bet daugėjo medžio granulių ir rūdų krova.

          Didžiulį – net 30,8 proc. nuosmukį sausį patyrė Ventspilio uostas. Tai, kalbant boksininkų terminais, prilygsta nokdaunui. Iš viso krauta 1,8 mln. tonų krovinių. Kai kuriuose terminaluose krova krito 39 („Ventspils nafta“), 50 („Ventamonjaks“) ar net 79 procentais („Baltic Coal Terminal“). Bet buvo ir tokių kur krova smarkiai šoktelėjo - 88 proc. („Ventbunkers“), 48 proc. („Ventplac“).

          Comment


            Lenkų kroviniai pasuko į Klaipėdą

            Užsitęsusių deryboms tarp Rusijos ir Lenkijos dėl krovinių tranzito per Lenkijos teritoriją dalis sunkvežimių juda per Klaipėdos uostą.

            Pastaruoju metu „DFDS Seaways“ keltuose pastebimai padaugėjo krovinių iš Rusijos. Užuot stovėję prie Lenkijos sienos vežėjai suka į Lietuvą.

            Sunkvežimių susidarė tiek daug, kad keltuose jiems priimti ne visada užtenka vietų.

            Comment


              Atlyginimai Uosto direkcijoje – mažiausi regione

              Comment


                Būkit žmonės, ne tik nuorodą įdėkit, bet ir pacituokit pastraipą.

                O dėl straipsnio - gaila dėl algos. Aišku viešai skųstis nei šis nei tas, bet spėju čia norima pasakyti "pagalvokit arba išeisime". Būtų gaila jei išeitų į Taliną, bes po to išeitų dalis komandos ir kažkiek krovos. Tai reikštų ne tik uosto, bet ir LG, furistų nuostolius.

                Klaipėdos uostas - santykinai paėmus gera bendrovė, nenešanti nuostolių ir investuojanti į plėtrą. Kam taip neatrodo - pažiūrėkit į Jūrų laivininkystę.

                Comment


                  Aplinkinių uostų krova mažėja, Klaipėdoje – didėja

                  Pernai pasiekęs visų laikų rekordinę krovą – daugiau kaip 38 mln. tonų – Klaipėdos uostas neužleidžia lyderio pozicijų. Sausį daugelyje Baltijos jūros uostų krovai smuktelėjus, Klaipėdoje ji ir toliau auga. Nepaisant gerų pasiekimų, uostas nerimauja, kad prasti konkurentų rezultatai neatsiristų iki Klaipėdos.

                  Po Naujųjų krova Baltijos jūros regione gerokai sumenko: Taline, Rygoje – maždaug septyniais, Sankt Peterburge, Kaliningrade ir Ustlugoje – nuo 10 iki 18 procentų.

                  Klaipėdos uoste – priešingai – per pirmąjį šių metų mėnesį perkrauta 11 procentų arba 163 tūkst. tonų krovinių daugiau nei pernai sausį.

                  Labiausiai augo lietuviškų grūdų ir naftos produktų krova. Pasak uosto direkcijos vadovo, gerus rezultatus lėmė investicijos į uosto infrastruktūros bei atskirų uosto kompanijų subastruktūros vystymą. Tačiau nuogąstaujama, kad neigiamos krovos tendencijos kaimyninėse valstybėse gali atsiristi ir į Lietuvą.

                  „Tokie ženklūs rinkos pokyčiai, ypač naftos srityje, kaip rodo gyvenimas, nebūna labai ilgalaikiai. Bet šiais metais uosto naudotojai deklaruoja tolimesnį krovinių augimą ir mes bandome tuo tikėti“, – situaciją komentavo Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                  Šiemet prognozuojama itin augsianti krova suskystintųjų gamtinių dujų terminale. Dujas pradėjus pirkti „Lietuvos dujų tiekimui“ ir „Achemai“, krova, planuojama, išaugs du–tris kartus. Vien „Achema“ žada įsigyti apie 800 kubinių metrų dujų.

                  „Uoste veikiantys terminalai nuo SGD terminalo atidarymo dienos niekada nedirba 100 proc. apkrovimu. Tai pasiekti galima per maždaug 2–3 metus, kitą kartą – ir 4 metus – priklauso nuo krovinio rūšies, kas de facto ir vyksta šiandien su SGD terminalo veikla. Tai – būtent tretieji metai ir per juos, mes tikimės, tas augimas tikrai dar nesustos“, – vylėsi A. Vaitkus.

                  Suskystintųjų gamtinių dujų ir naftos krova, viliamasi, augs, kai „Klaipėdos nafta“ pastatys dujų skirstymo stotį.

                  Comment


                    Uoste mažėja valdžios globa

                    Comment


                      Regioną „kelia“ Klaipėdos uostas

                      Šiais metais Klaipėdos uostas yra savotiškas rytinės Baltijos jūros regiono uostų veiklos kelrodis – jo veikla išliko teigiama kitiems uostams ritantis žemyn.


                      Vėl naujas rekordas

                      Šiemet per sausį Klaipėdos uoste krauta 3,339 mln. tonų krovinių. Tai 10,9 proc. daugiau nei pernai sausį. Ir tai yra didžiausias augimas rytinės Baltijos jūros regione.

                      Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo, kad šių metų sausis buvo visų laikų Klaipėdos uosto geriausios krovos mėnuo. Jo rezultatus lėmė sėkminga naftos produktų (+33,5 proc.) ir biriųjų krovinių (+7,1 proc.) krova. Čia dominavo žemės ūkio produktai - augimas net 68 proc.

                      Ir toliau Klaipėdos uoste mažėjo konteinerių krova – pagal tonas 18 proc., pagal TEU – 7,6 proc. Tai rodo, kad konteineriai gabenami tušti arba mažiau pakrauti.

                      Net 14,9 proc. šiemet sausį didesnė ir Būtingės naftos terminalo krova. Iš viso krauta 803,6 tūkst. tonų.


                      Lemia patikimi partneriai

                      Nepaisant sėkmingos metų pradžios apie 2016 metų krovos prognozes A.Vaitkus kalbėjo atsargiai.

                      „Ūkinėje veikloje krovos amplitudės šokinėja labai stipriai, todėl šiemet sunku planuoti savo apimtis ir ateitį. Bijau, kad sėkminga metų pradžia gali būti trumpalaikė. Kai regione yra ypač sunki geopolitinė situacija sunku tikėtis pastoviai geros uosto krovos“,- teigė jis.

                      Klaipėdos uosto sėkmę iš dalies remia tai, kad ji mažai priklausoma nuo Rusijos tranzito. Jis siekia apie 5 proc. nuo visų Klaipėdos uosto krovinių.

                      Apie 60 proc. Klaipėdos uosto krovinių sudaro Lietuvos gamintojų arba mūsų šalies vartojimui skirti kroviniai. Tai yra ir tam tikra Klaipėdos uosto sėkmė, nes Lietuvos ekonomika nejaučia tokio sunkumo koks yra Rusijoje

                      Iš bendro maždaug 40 proc. Klaipėdos uosto tranzito didžiausią dalį apie 33 proc. sudaro Baltarusijos kroviniai. Baltarusija tampa ypač svarbiu ir palankiu Klaipėdos uosto partneriu.

                      Comment


                        Ar Klaipėdos uostui reikia bijoti kinų?

                        Egzistuoja nuomonė, kad Europoje kinų investicijos nėra vertinamos palankiai. Tad, ar gerai, kad į Klaipėdos uostą ateis Kinijos, o ne Europos Sąjungos investicijos? Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus nemano, kad dėl to mums reikėtų baimintis.

                        Klaipėdos uostas iš kitų Baltijos jūros valstybių uostų išsiskiria tuo, kad jame dominuoja vietinės kilmės kapitalas. Dar yra šiek tiek baltarusiško, estiško, turint omenyje LKAB "Klaipėdos Smeltė" savininkus - šveicariško ir itališko.

                        Kinijos kompanija "China Merchants group" (CMG) planuoja steigti atstovybę Vilniuje. Ją domina galimybė Klaipėdos uoste įsigyti terminalą, o ateityje dalyvauti vystant išorinį uostą.

                        Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus sako, kad šiandien Lietuvos uosto prieigose yra puikios sąlygos kurtis Europos ir kitų šalių verslo grupėms. Tačiau, pasak jo, tas procesas nėra toks dinamiškas, kaip norėtųsi. Deja, Lietuva šiandien negeneruoja tų transporto srautų, kuriuos galėtų aptarnauti Klaipėdos uostas. Užtat ir bandoma ieškoti papildomų rinkų ir papildomų galimybių. Todėl viliojamos ir Kinijos kompanijos, siekiant išnaudoti Klaipėdos uosto ir Lietuvos transporto bei tranzito potencialą.

                        ---

                        "Šiandien neturiu kokių nors indikacijų, kad mums reikėtų nuogąstauti. Man neteko girdėti, kad Europos uostai bijo kinų. Abstrakčių nuogąstavimų pasitaiko, bet tai nėra faktai. Mano žiniomis, CMG kuriasi daugelyje Europos uostų. Be to, Klaipėdos uostas savo krovos mastu yra vienas iš labiausiai Baltijos jūroje dominuojančių uostų. Kas galėtų paneigti, kad specialios žinutės, nelabai atitinkančios faktologiją, platinamos tam, kad pasiektų mūsų ausis ir kad mes baimintumėmės. Man imponuoja, kad CMG yra įpareigota plėtoti "Didžiojo akmens" projektą 10 tūkstančių hektarų teritorijoje Baltarusijoje. Tai jau garantuotų gana nemažus krovinių srautus. Iš savo partnerių kinų mes girdime gana rimtas indikacijas apie siekį plėtoti ne tik logistikos, bet ir gamybos sektorių. Klaipėdos uoste didėtų apyvarta nepriklausomai nuo to, ar tai būtų žaliavos ar prekės", - spaudos konferencijos metu vakar sakė A. Vaitkus.

                        ---

                        Apie kinų atėjimą į Klaipėdos uostą diskutuota ir su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Buvo keliamas klausimas, kodėl Klaipėdos išorinio uosto statyba yra tiesiogiai siejama su Kinijos kompanijos atsiradimu Lietuvos uoste.

                        A. Vaitkaus teigimu, AB "Klaipėdos nafta", UAB Krovinių terminalas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") dar pernai pranešė apie poreikį turėti papildomą krantinių liniją išoriniame uoste. Anot Uosto direkcijos vadovo, nėra pagrindo tuo netikėti, nes "Klaipėdos nafta" ir Krovinių terminalas per pastaruosius 1,5 metų ženkliai padidino savo krovą.

                        "Statant išorinį uostą pirmiausia būtų prasminga tenkinti tų kompanijų, kurios šiandien jau dirba uoste, norus", - sakė A. Vaitkus.

                        Anot jo, kad ir kokia kompanija ateitų į Klaipėdos uostą, jai nebus sudarytos kokios nors ypatingos sąlygos, nes visiems uosto naudotojams turi būti užtikrintos vienodos sąlygos.

                        Comment


                          Uostų krovos pokyčiai Baltijos šalyse

                          Per 10 metų nuo 2005-ųjų rytinės Baltijos regiono uostų krova išaugo 39 proc. – nuo 265 iki 368 mln. tonų.

                          Atlikti tyrimai akivaizdžiai rodo, kad Rusijos uostai atima krovinius iš kitų Baltijos šalių. Jų dalis vertinant bendrą regiono krovinių kiekį išaugo nuo 52 iki 62 proc. Krovinius perima tuščioje vietoje pastatytas Ust Lugos uostas.

                          Labiausiai kroviniai yra perimami iš Estijos ir Latvijos uostų. Per 10 metų Talino uosto dalis bendroje rytinės Baltijos uostų krovoje, įskaitant ir Rusijos uostus, sumažėjo nuo 15 iki 6 proc.

                          Latvijos uostų krovinių dalis regione 2005 metais siekė 22,2 proc. Tuo metu didžiausias Latvijos uostas buvo Ventspilis. Bendrai visi Latvijos uostai – Ventspilis, Ryga ir Liepoja krovė 58,8 mln. tonų krovinių. Dabar tarp Latvijos uostų pasikeitė lyderis. Juo tapo Rygos uostas. Bendra Latvijos uostų dalis padidėjo iki 68 mln. tonų. Tačiau Latvijos uostų dalis vertinant visą regioną sumažėjo iki 18,5 proc.

                          Vieninteliai Lietuvos uostai – Klaipėda ir Būtingė išlaikė kilimo tendencijas tiek pagal krovinių kiekį tonomis, tiek pagal regiono procentą. 2005 metais Klaipėdos uostas ir Būtingės terminalas kartu krovė 27,9 mln. tonų krovinių, kai 2015 metais ta krova siekė 47,2 mln. tonų. Vertinant pagal bendrą rytinės Baltijos jūros regiono uostų krovą Lietuvos uostų dalis nuo 10,5 proc. (2005 metais) išaugo iki 12,8 proc. (2015 metais).

                          Comment


                            UNESCO atstovams pristatyti uosto plėtros planai

                            Uosto direkcijoje lankėsi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai, kuriems pristatyti Klaipėdos uosto plėtros planai bei vizijos.

                            „Mums yra svarbu, kad uostas būtų vystomas darniai, vadovaujantis visais teisės aktais. Kovoti su pasekmėmis – ne mūsų principas, reikia išvengti pasekmių. Jeigu norime išlikti konkurencingi, mums svarbu ne tik gyliai, bet ir naujos teritorijos, turime užtikrinti saugią infrastruktūrą“, – kalbėdamas apie uosto plėtros svarbą pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                            Pabrėžiama, kad uosto infrastruktūra gali netgi pasitarnauti gamtosauginiams procesams. Kaip teigiamas veiksnys kranto linijai, anot A. Vaitkaus, yra pietinis molas, o ateityje pailgintas molų konstruktyvas leis dar labiau apsaugoti krantą nuo erozijos. Svečiams pristatyti uosto vartų rekonstrukcijos planai, plėtros galimybės pietinėje dalyje bei išorinio uosto perspektyvos.

                            „Svarbu, kad būtų atliktos visos būtinos procedūros, kurios reglamentuotų planuojamos plėtros sprendinių galimą poveikį saugomų teritorijų ir kultūros paveldo vertingosioms savybėms“, – teigė Asta Junevičienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė.

                            Supažindinti su plėtros planais ir vizijomis UNESCO atstovai patikino neįžvelgiantys, kad uosto plėtra gali padaryti neigiamą įtaką paveldo vertingosioms savybėms.

                            Comment


                              „DFDS Seaways“ pokyčiai Baltijoje pasitvirtino

                              Iš Klaipėdos uosto keltų linijas turinti Danijos DFDS grupė pasiekė bene geriausius pastarojo dešimtmečio savo veiklos rezultatus. Skaičiuojant Danijos pinigais jos pelnas 2015 metais siekė per du milijardus kronų, ko nėra buvę.

                              Gerokai pagerėjusių “DFDS Seaways” rezultatų priežastys yra įvairios – geresnis turimų pajėgumų išnaudojimas Lamanšo kanale, išaugę krovinių ir keleivių srautai, efektyvesnė veikla, įskaitant ir sėkmingą perėjimą prie ekologiškesnės laivybos įdiegus laivuose “skruberius”. Vienur, Šiaurės jūros ir Lamanšo kanalo linijose, šalia kitų priežasčių geresnius finansinius rezultatus lėmė ir palankus svaro sterlingo kursas.

                              Baltijos jūros regiono veiklai atsiliepė savalaikis laivų tonažo optimizavimas.

                              ...

                              2016 metais “DFDS Seaways” Baltijos linijose taip pat tikisi krovinių augimo. Tai parodė ir šių metų pradžia. Sausį ro ro krovinių augimas Klaipėdos uoste siekė apie penkis procentus.

                              Vasarį augimas turėtų būti dar didesnis. Nesusitarus dėl Rusijos krovininio transporto srautų per Lenkiją, pastebimai padaugėjo krovininių sunkvežimių iš Rusijos į Klaipėdos uostą.

                              Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pastebėjo, kad “DFDS Seaways” uosto prieigose susidarius dideliems sunkvežimių srautams priėmė teisingą sprendimą talpesnį keltą iš Klaipėdos – Karlshamno linijos perkelti į Klaipėdos – Kylio liniją. Taip iš Klaipėdos buvo išgabenta daugiau sunkvežimių ir likviduotos eilės.

                              “Kalbėjausi su Klaipėdos uosto ro ro terminal operatoriais. Jie užtikrino, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti ir aptarnauti dar didesnius srautus nei buvo atsiradę Klaipėdoje. Negaliu kaltinti ir laivybos kompanijos, nes greitai surasti keltus nėra lengva. Tačiau “DFDS Seaways” pasielgė profesionaliai – sugebėjo greitai likviduoti susidariusias eiles”, - sakė A.Vaitkus.

                              Comment


                                Baltijos regione toliau nyksta konteineriai

                                Šių metų sausį rytinės Baltijos šalyse 10,4 proc. mažėjo konteinerių kiekis.

                                Klaipėdos uostas krovė 31,63 tūkst. TEU konteinerių (7,6 proc. mažiau nei pernai sausį) , Ryga – 26,12 tūkst. TEU (13,2 proc. mažiau), Talinas - 15,28 tūkst. TEU (11,3 proc. mažiau). Vieninteliame Liepojos uoste konteinerių kiekis augo šiemet augo 4,2 proc. Bet ten konteinerių kraunama itin mažai – vos 170 TEU per mėnesį.

                                Rusijos uostuose fiksuojamas konteinerių mažėjimas dar didesnis nei rytinės Baltijos uostuose.

                                Comment


                                  Krovinių srautai ir „fūrų karo“ nuostoliai

                                  Dėl vadinamojo Lenkijos ir Rusijos „fūrų karo“ krovinių gabenimo iš ES į Rusiją kainos išaugo iki pusantro karto.

                                  Dabar atvežti krovinius „fūra“ iš Italijos iki Maskvos kainuoja 4700 eurų, kai anksčiau kainavo 3200 eurų. Šioje situacijoje nauja yra ir tai, kad krovinių daugėja Klaipėdos uoste.

                                  Tai, kad kroviniai iš kelių pereina į jūrų transportą tik gerina ekologinę ir avaringumo situaciją Vakarų Europos keliuose.

                                  Comment


                                    „Klaipėdos nafta“ vasarį perkrovė rekordinį kiekį naftos produktų

                                    Bendra „Klaipėdos naftos“ naftos produktų krova išaugo bene 45 proc. – šįmet vasarį į talpyklas perkrauta 746 tūkst. t, kai palyginti pernai vasarį – 515 tūkst. t naftos produktų.

                                    Naftos terminalo krovos apimtys, lyginant su praėjusių metų vasariu, išaugo 1,5 karto – nuo 495 tūkst. t 2015 m. vasarį iki 740 tūkst. t šįmet. Daugiausiai krovinių per „Klaipėdos naftos“ valdomą naftos terminalą vežė „Orlen Lietuva“ ir Baltarusijos bendrovė BNK.

                                    Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale vasarį išdujinta 1,7 tūks. MWh dujų, kai palyginti pernai vasarį buvo išdujinta 377 tūkst. MWh dujų. Išdujinimo poreikis augo atsiradus naujiems terminalo naudotojams bei padidėjus dujų iš terminalo paklausai.

                                    „Naftos produktų krovoje per pirmuosius du šių metų mėnesius toliau stebime teigiamas tendencijas, susijusias su kritusiomis žaliavinės naftos kainomis ir to sąlygotu naftos produkcijos gamybos augimu, ką atspindi ir mūsų bendrovės rezultatai. Kitas mūsų objektas – SGD terminalas – nuo metų pradžios dirba intensyviai, kadangi ženkliai išaugo išdujinimo ir dujų patiekimo į Lietuvos dujų tinklą poreikis. Šįmet iki spalio laukiame net 12-os SGD krovinių“, - aiškino Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

                                    Išaugusios krovos apimtys lėmė 7,9 proc. preliminarių pajamų augimą. Šį vasarį bendrovė uždirbo beveik 9,6 mln. Eur preliminarių pajamų, kaip palyginti pernai vasarį – 8,9 mln. Eur.

                                    Comment


                                      Puikios naujienos!„DFDS“ turės konkurentą: į Klaipėdos uostą gali ateiti nauja laivybos kompanija....http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...a-keltu-linija
                                      Paskutinis taisė Jopapa; 2016.03.07, 15:25.

                                      Comment


                                        Išgilintas išorinis laivybos kanalas

                                        Baigti gilinimo iki 15,5 m darbai atviroje jūroje esančiame laivybos kanale. Tai pirmieji žingsniai Klaipėdos uoste siekiant 17 metrų gylio.

                                        „Labai svarbu, kad didesnės gramzdos laivai, esant sudėtingesnėms oro sąlygoms, gali išlaikyti didesnį greitį ir saugiai pasiekti uosto vartus bei uosto akvatoriją. Tai yra reikšmingas įdirbis ateityje einant 17 m gylio link“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                                        Išorinis laivybos kanalas išgilintas maždaug 1 200 m ruože. Gilinimo metu iškasta daugiau kaip 51 tūkst. kub. m grunto. Darbų, kuriuos ganėtinai sudėtingomis oro sąlygomis atliko belgų bendrovė „Jan DE Nul N.V“, vertė siekia 1,08 mln. Eur. Gilinant uosto prieigas iškelta nemažai akmenų, tam rangovas savo sąskaita iš Danijos buvo atsigabenęs specialią įrangą.

                                        2018–2020 m. planuojama uosto laivybos kanalą iki upės žiočių išgilinti iki 16,5–17 m.

                                        Comment


                                          Rekonstruos krantinę prie Jūrų muziejaus
                                          http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...ejaus-1442676/
                                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                          Comment

                                          Working...
                                          X