Darbo kodekso liberalizavimas

[liutass]

Ką manote apie konservatorių bandymą liberalizuoti darbo kodeksą?

V.Baltraitienė - prieš siūlomą darbo santykių liberalizavimą
2012 m. gegužės 2 d.
Virginija Baltraitienė Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos narė Virginija Baltraitienė pasisako kategoriškai prieš Vyriausybės pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius ir prieš tai, kad jie būtų siejami su minimalios mėnesio algos (MMA) didinimu. Šiuos siūlymus ji vadina premjero Andriaus Kubiliaus šantažu.

"Premjero šantažas peržengia visas ribas. Tai yra pasityčiojimas iš žmonių. Aš suprantu, kad reikia darbdaviams padėti, verslui padėti, bet apie ką ir kalbame - kad reikia padėti per mokesčių sistemą, kad verslas išsilaikytų, o ne per tuos pačius dirbančiuosius, jų sąskaita verslui būtų geriau, lengviau dirbti, kad jis lengviau galėtų atleisti žmogų", - interviu Žinių radijui sakė Seimo vicepirmininkė.

Jos nuomone, Vyriausybės siūlomos Darbo kodekso pataisos blogina situaciją.

Darbdaviai ir profsąjungos laikosi nuomonės, kad MMA nuo liepos turi būti padidinta 100 litų iki 900 litų, tuo tarpu Vyriausybė siūlo MMA kelti 50 litų iki 850 litų bei priimti Darbo kodekso pakeitimus.


Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/archive/arti...#ixzz1uvoWaUao

[Neformalas]

Kubilius žiūri kaip statistiškai gerai atrodyti prieš kitas valstybes ir , kad jo pavardė būtų paminėta iš teigiamos pusės, ale jis nori įeit į istoriją kaip valstybės gelbėtojas

[Sula]

Naikint reikia tą kodeksą. Va čia tai būtų liberalizmo viršūnė.

[Čikupakas]

Būtų įdomu paskaityti kokios konkrečiai pataisos siūlomos. Dabar viskas skamba labai vienašališkai darbdavių naudai. O šiaip lankstesnių santykių tikrai reikia, bet tik taip, kad iš to išloštų abi pusės.

[liutass]

Būtų įdomu paskaityti kokios konkrečiai pataisos siūlomos. Dabar viskas skamba labai vienašališkai darbdavių naudai. O šiaip lankstesnių santykių tikrai reikia, bet tik taip, kad iš to išloštų abi pusės.

Idomiausia tai, kad jie DK liberalizavimo salyga kelia kaip butina pakeliant minimalu atlyginima 50-cia litu. Tipo, sutiksit susimazint iseitines ismokas, pakelsim 50 litu minalu atlyginima.
Taip pat ten yra salyga, kad nuo 65 m. gali atleisti darbuotoja (iki siol buvo negalima, iki pensijos likus 3 metams).

Taigi, norit ar nenorit pasikelt minalu atlyginima 50-cia litu, a?

[Sula]

Kadangi pats esu atleidinėjęs ir pats atleidžiamas, tai matau, kad 95% darbo santykių neveikia nemažai DK straipsnių.

Darbo tarybos (21 str.) ir aktyvus atstovavimas (22-23, 33 str.) yra labai reta išimtis. Specialistai sako, kad taip buvo numatytas merdinčių profsąjungų surogatas.
Taip atšoka ištisa II dalis - Kolektyviniai darbo santykiai.

Nepertraukiamo darbo stažo vienoje įmonėje (30 str.) matavimas šiuolaikiniame pasaulyje yra kažkas man nelabai suprantamo.

Darbo sutarties sąlygos (95 str) lengvai apeinamos remiantis viena fraze darbo sutartyje: "vykdo kitas darbdavio pavestas užduotis", kas yra teisėta, patvirtinta LAT. T.y. nenustebkite, jei nenorėdami tenkinti darbdavio seksualines fantazijas, ar nevedžiodami jo šuniuko, neteksite darbo (136 str. 3 dalis).

Ir t.t.

[Mjso]

Taigi patys darbdaviai sakio: kas mum tas kodeksas, darom kaip mum geriau

[Lettered]

Tokie įstatymai visiškas bereikšmis formalumas, nebent valstybės tarnyboje labiau galiojantis. Įdomu, ar yra nors vienas dirbantis žmogus privačiame sektoriuje, kurį darbdavys norėtų atleisti, bet to negalėtų padaryti (apeiti) dėl šio įstatymo?
Galima labai lengvai sumažinti algą iki minimumo ir užkrauti tiek darbų, kad darbuotojas pats tuoj pabėgtų, jau nekalbant apie pvz. liepimą visur važinėti darbo reikalais iš savo kišenės.

[D.P]

Kadangi pats esu atleidinėjęs ir pats atleidžiamas, tai matau, kad 95% darbo santykių neveikia nemažai DK straipsnių.

Darbo tarybos (21 str.) ir aktyvus atstovavimas (22-23, 33 str.) yra labai reta išimtis. Specialistai sako, kad taip buvo numatytas merdinčių profsąjungų surogatas.
Taip atšoka ištisa II dalis - Kolektyviniai darbo santykiai.

Nepertraukiamo darbo stažo vienoje įmonėje (30 str.) matavimas šiuolaikiniame pasaulyje yra kažkas man nelabai suprantamo.

Darbo sutarties sąlygos (95 str) lengvai apeinamos remiantis viena fraze darbo sutartyje: "vykdo kitas darbdavio pavestas užduotis", kas yra teisėta, patvirtinta LAT. T.y. nenustebkite, jei nenorėdami tenkinti darbdavio seksualines fantazijas, ar nevedžiodami jo šuniuko, neteksite darbo (136 str. 3 dalis).

Ir t.t.

Labai teisingai pastebėjai. Mūsų DK yra daug "išmislo",kai kurios normos, kalbant žargonu, yra "mirusios", kai kurio išimtinės, dar ya tokių, kurių turbūt net rimčiausiasi DT specai nesupras. Profsąjungos, kai buvo DK projektas svarstomas, daug ką pasiūlė, deja, mes neturime nei aktyvių-modernių profsąjungų, nei jų orientavimosi rinkoje, nei socialai atsakingo verslo.
Aš asmeniškai esu labiau už sutartinį mechanizmą. Turiu omenyje už gerai paruoštą ir abiejų šalių suderintą sutartį, o ne tipinę, pavyzdynę DS, kurią taip mėgsta daug taikyti praktikoje, joje prirašydami visokių sąlygų. Tik čia slypi problema - klausimas, ar tokiu laisvesniur eguliavimu nebus piktnaudžiaujama.

Šiaip įdomu dėl tos DK 136 str. 3 dalies, nes šiuo metu ji skamba taip : "<...>

3. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:

1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

4. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). "

Yra viena problema, kuri iš esmės paradoksali : ginčo atveju, ar tai būtų teismas ar išankstinė/privalomoji ginčo nagrinėjimo procedūra, darbuotojas realiai bus laikomas silpnesniąja šalimi ir net visiškai neefektyvios, retai taikomos normos, gali būti pritaikytos...

Lettered viskas įmanoma, bet kai minėjau, ginčo atveju kažin ar toks darbdavys išliptų sausas iš balos.

[Sula]

Yra viena problema, kuri iš esmės paradoksali : ginčo atveju, ar tai būtų teismas ar išankstinė/privalomoji ginčo nagrinėjimo procedūra, darbuotojas realiai bus laikomas silpnesniąja šalimi ir net visiškai neefektyvios, retai taikomos normos, gali būti pritaikytos...

Viskas LABAI priklauso nuo teismo interpretacijos.
Yra tekę negrąžinti per teismą chroniško tinginio darbuotojo, kuris nepažeidė formalios drausmės kaip tokios.

Yra tekę pačiam išeiti iš darbo (beje, į geriau apmokamą darbą) vienoje didžiausių šalies bendrovių, kurios Generalinis direktorius (!) įsakė važinėti pas klientus visuomeniniu transportu (kaip ir rašė Lettered)!

[Ametistas]

Tokie įstatymai visiškas bereikšmis formalumas, nebent valstybės tarnyboje labiau galiojantis. Įdomu, ar yra nors vienas dirbantis žmogus privačiame sektoriuje, kurį darbdavys norėtų atleisti, bet to negalėtų padaryti (apeiti) dėl šio įstatymo?
Galima labai lengvai sumažinti algą iki minimumo ir užkrauti tiek darbų, kad darbuotojas pats tuoj pabėgtų, jau nekalbant apie pvz. liepimą visur važinėti darbo reikalais iš savo kišenės.

Jei žmogus kvailokas, tai leisis kankinamas arba išeis. O aš tokiu atveju darbdaviui skųsčiausi dėl didinamo krūvio, o už keliones, susijusias su darbo reikalais, darbdavys turi kompensuoti. Kol liaudis leidžiasi dulkinama, tol yra dulkinama. Kol kas Lietuvoje dar nėra normaliai veikiančios politikų nešelpiamos profsąjungos. Tai yra didelė bėda. O dar didesnė bėda - nemokėjimas darbuotojui apsiginti. Gal tai susiję su teisiniu neišprusimu, o gal apskritai neišprusimu, manymu, kad visi gali viską, išskyrus jis vienas...

[D.P]

Viskas LABAI priklauso nuo teismo interpretacijos.
Yra tekę negrąžinti per teismą chroniško tinginio darbuotojo, kuris nepažeidė formalios drausmės kaip tokios.

Yra tekę pačiam išeiti iš darbo (beje, į geriau apmokamą darbą) vienoje didžiausių šalies bendrovių, kurios Generalinis direktorius (!) įsakė važinėti pas klientus visuomeniniu transportu (kaip ir rašė Lettered)!

Ir nesistebiu. Ilgą laiką mūsų darbo teisė buvo sovietmečio darbo teisės įtakos šešėlyje ir nesiformavo nuosekli praktika. Paprastas pavyzdys - nemažas skaičius bylų, susijusiu su vadovo teisiniu statusu. LAT tai keitė praktiką, tai grįždavo prie ankstesnės. ir akademikai vis dar laužo ietys ką daryti...Tačiua kaip pastebėjau, yra bendros tendencijos laikyti darbuotoją kaip silpnesnę šalį (pvz, sudėtinga yra pakeisti galiojančios sutarties sąlygas darbdavio iniciatyva, nes nemaža rizika, jog atitinkami pakeitimai bus laikomi darbo sąlygų pabloginimu.). Aišku, darbuotojas nėra vartotojas, tad esant tam tikros aplinkybės, jį gali suryti.
Chroniško tinginio atvejai yra topas. bet tai pagrindžiama pareigų nevykdymo įrodymais ir pan. Kas kita būtų, jei kiltų klausimai dėl darbo efektyvumo, turiu omenyje, kompetencijos trūkumo.
o dėl visuomeninio ar nuosavo transporto. Čia jau klausimas. Aš pats kaip minėjau pasisakau už aktyvesnį sutartinių santykių pagrindimą (darbo sutartimi) ir toks darbdavio elgesys tokiu atveju nebūtų pateisinamas. Tačiau čia susiduriama tiek su piktnaudžiavimo provlema, tiek ir su svorio ar įtakos svertais.

[Sula]

Jei žmogus kvailokas, tai leisis kankinamas arba išeis. ...

Prie ko čia kvailumas? Yra elementari etika. Jeigu aš neįtinku darbdaviui dėl jam žinomų priežasčių, tai tariamės. Nėra nei noro nei laiko tąsytis po teismus. Darbdavys, aišku, pats neis - siųs advokatus.
O, ypač, jei žinai, kad rasi geriau, tai ko ten plėšytis?
Nors, nesiginčysiu, yra įvairių situacijų.

[D.P]

Prie ko čia kvailumas? Yra elementari etika. Jeigu aš neįtinku darbdaviui dėl jam žinomų priežasčių, tai tariamės. Nėra nei noro nei laiko tąsytis po teismus. Darbdavys, aišku, pats neis - siųs advokatus.
O, ypač, jei žinai, kad rasi geriau, tai ko ten plėšytis?
Nors, nesiginčysiu, yra įvairių situacijų.

tarkimes! stebuklingas žodis, kuris padėtų išspręsti visas problemas. Bet tokia praktika, jog darbdavys nerodys iniciatyvos, tad darbuotojas turėtų būti aktyvesnis (galbūt tai net būtų svarbus argumentas darbuotojui, sakykime, ginčo atveju vertinant šalių elgesį).
Yra kita problema - požiūris į Darbo Kodeksą. Nors jame yra daug imperatyvų ("privalo", "negali kitaip negu"), tačiau kodeksas negali apimti visų esamų ribojimų, turėti užtektinai saugiklių. Tokio darbo kodekso nesukūrė jokia valstybė (nors prancūzai tą bandė/bando, tačiau FR aktyvios profsąjungos, bet jų kodeksas nėra laikomas sektiniu pavyzdžiu). Užtat nevisada suprantu visuomenės polinskio matyti teisininisu dokumentus tūkstančio lapų su aprašytomis situacijomsi ir/ar daugybę ribojimų. Juolab, jog darbo santykiai jau nėra klasikiniai grynąja snatykių prasme, vis dar atsiduodantys industriniu kvapu...
Norėtųsi, kad apie liberalizavimą ir naują projektą prabiltų darbo teisės akademikai ar šios sirties praktikai, bet ne politikai...

[Lettered]

Jei žmogus kvailokas, tai leisis kankinamas arba išeis. O aš tokiu atveju darbdaviui skųsčiausi dėl didinamo krūvio, o už keliones, susijusias su darbo reikalais, darbdavys turi kompensuoti. Kol liaudis leidžiasi dulkinama, tol yra dulkinama. Kol kas Lietuvoje dar nėra normaliai veikiančios politikų nešelpiamos profsąjungos. Tai yra didelė bėda. O dar didesnė bėda - nemokėjimas darbuotojui apsiginti. Gal tai susiję su teisiniu neišprusimu, o gal apskritai neišprusimu, manymu, kad visi gali viską, išskyrus jis vienas...

O ką reiškia leidžiasi dulkinamas? Jeigu įmonei to darbuotojo nereikia, bet jis vis tiek ten dirba, nes sunku jį ateleisti. Tai jau gaunasi, jog darbuotojas dulkina darbdavį. Aš nesu už visišką laukinį darbo kodeksą, manau reikia visų socialinių garantijų, išeitinių, bet jeigu darbdaviui darbuotojo nereikia, manau abiems geriau, jei keliai išsiskirtų šiuo atveju lengvai ir greitai.

[senasnamas]

Kodeksas turi būti kažkiek liberalizuotas, nes krūva visokių išlygų atsisuka ir prieš pačius darbuotojus - darbdaviai naujus darbuotojus priima labai gerai pasvėrę, nes žino, kad paskui gali būti sunku atsikratyti . O jei būtų paprasčiau atleisti, tai ir priimtų daugiau. Išlikimą darbo vietoje turi užtikrinti ne darbo kodekso nuostatos, bet kvalifikaciniai gebėjimai, darbo efektyvumas ir pan. dalykai. Tiesiog didesnis skaičius esamų bedarbių įgytų galimybę įrodyti, kad kažką sugeba. Kodeksas turi ginti tik esmines darbuotojo teises - teises į poilsį, atlyginimą už viršvalandžius ir pan. O atleidimo procedūra turi būti kuo paprastesnė.
Kodekse gali būti prirašyta bet kas, tačiau jei darbdavys mato, kad konkretaus darbuotojo jam nereikia, tai vis tiek suras būdų, kaip jo atsikratyti. Tik tai gali kainuoti laiko ir nervų. Tai kam gadintis nervus ir gaišti laiką mojuojant kodekso nuostatomis, verčiau sutelkti dėmesį į kvalifikacijos kėlimą ir naujos darbo vietos paieškas. Koks gali būti darbo efektyvumas ir produktyvumas, jei žinai, kad vadovas tavęs nepageidauja? Daugumai trukdo įsišaknijusi nuostata, kad va gavau darbą, tai dabar ir dirbsiu toje vietoje iki pensijos.
O jei darbdaviui darbuotojas tikrai reikalingas, tai gerins darbo sąlygas, kels užmokestį, nors jokiose sutartyje nėra įsipareigojęs tai daryti. Kitaip sakant, nereikia norėti, kad kažkoks kodeksas užtikrintų atlyginimo dydį, darbo vietą ir dar nudirbtų visus darbus . Tai reikia daryti pačiam.

[fredis]

Mano manymu, tai DK liberalizuoti galima labai lengvai, jei kartu ir pagerins sąlygas atleistam darbuotojui. Tarkim metus išdirbus, tave atleidžia su vieno mėnesio išeitine, o DB moka tau du papildomus mėnesius 100 proc. oficialaus atlyginimo ir t.t. ir pan. Daug visokių variantų galima sugalvoti ir siūlyti, bet manau vyriausybė, nesieks didinti valstybės išlaidų. Bet man asmeniškai irgi baisu priimti kelis papildomus darbuotojus, vien dėl to, kad paskui bus sunku atleisti, kokį nors piktybišką kenkėją. O gerus darbuotojus visi darbdaviai saugo ir stengiasi išlaikyti...

[Sula]

O gerus darbuotojus visi darbdaviai saugo ir stengiasi išlaikyti...

Deja, ne visi. Kai kur galioja patarlė: "kas veža - tam krauna".
Darbdavys žino, kas yra silpnesnis savo teisių gynėjas. Paprastai tai būna vienišos motinos ar pan. Paprastai tempiama iki tol, kol darbuotojas nepadeda pareiškimo. Dažnas "darbdavys" yra tik samdomas administracijos vadovas, neturintis pakankamai galių. O savininikai būna pakankamai nutolę.
Pvz.: pažįstamas dirbo didžiausiame prekybos tinkle kulinaru. 2 mėnesius negavęs sutarto atlyginimo spjovė ir išėjo. Kai moterėlės dirba už 1000Lt ant popieriaus ir dirbs ko gero dar 10 metų net sumažinus atlyginimą. O draugas gavo darbą kavinėje už dvigubai didesnę algą.
Arba kitas pavyzdys iš realybės. Pretendentas į vietą korektiškai paklausė direktorės, kokia numatoma alga. Ir iš karto buvo išvarytas. Nes toks klausimas yra tiesiog nepadorus!?

Taip kad 2/3 problemų Lietuvoje susiveda į darbdavių ir darbuotojų verslo supratimą ir elementarią etiką. Jokie DK to nesureguliuos, bet gali apriboti grubius piktnaudžiavimus. Kaip kad kasmetinių atostogų suteikimą savaitgaliais, nes dabar DK įrašytos 28 kalendorinės dienos, vadinasi galima skirti 7 savaitgalius atostogoms nenusižengiant jokiam įstatymui (kitų 14 dienų negalima dalinti, bet ir tai apeinama).

[Gator]

Bet man asmeniškai irgi baisu priimti kelis papildomus darbuotojus, vien dėl to, kad paskui bus sunku atleisti, kokį nors piktybišką kenkėją.

Arba nebutinai kenkeja, o tingini ar toki, kuris net neuzdirba tiek, kad isgaletum jam atlyginima moket. Cia tikrai yra vienas is stabdziu, del ko ir maziau darbuotoju yra priimama nei galetu buti.

[a_p]

Kodeksas turi būti kažkiek liberalizuotas, nes krūva visokių išlygų atsisuka ir prieš pačius darbuotojus - darbdaviai naujus darbuotojus priima labai gerai pasvėrę, nes žino, kad paskui gali būti sunku atsikratyti

Jei iš tikrųjų, tai darbdaviai naujus darbuotojus priima tik tada kai jau visiškai nelieka kitos išeities. Kodeksas šen ar kodeksas ten.

Todėl "liberalizuotas" kodeksas nieko nepakeis. Tik sumažins darbuotojų algas ir tiek.