[LT] Lietuvos kapinės

[algirdas a. bireta]

Juodkrantės kapinėse

[algirdas a. bireta]

In memory tragiškai žuvusiam skulptoriui Rimantui Dauginčiui
Parnidžio kopose
Rimantas Daugintis (1944-1990) susidegino prie Sovietų Sąjungos ir Vengrijos sienos protestuodamas prieš okupaciją (pasieniečiai neišleido į Budapešte rengiamą jo personalinę parodą). "Buvo 1990 m. gegužės 19 d. Vengrijoje, kurios pasienyje su TSRS įvyko skaudus politinis incidentas. Neseniai paskelbtos Lietuvos valstybės pilietis Rimantas tapo gyvu laisvės fakelu. Mirė dvi dienos iki sukaks keturiasdešimt šešeri" (iš Bernardinų).

[algirdas a. bireta]

Rozalimo kapinės, Pakruojo r.

[algirdas a. bireta]

Palanga
Krikštai Žemaičių kalnelyje, Birutės parke, žymintys senosios gyvenvietės, o vėliau čia buvusių kapinaičių vietą; foto-2013

Krikštas – antkapinis paminklas (smulkiosios architektūros rūšis). Tai viena iš pačių seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Krikštai daryti iš medžio, puošti kiaurapjūviu.
Vienas seniausių memorialinių paminklų Lietuvoje. Pirmąkart paminėti XVI a. Krikštai labiausiai buvo paplitę Mažojoje Lietuvoje: Kuršių Nerijoje ir Nemuno žemupio teritorijoje. Dažniausiai statė Prūsijos lietuviai protestantai.
Statyti mirusiojo kojūgalyje, todėl simbolizuoja kelią, kuriuo vėlė žengia į amžinybę.[1] Neaukšti, retai viršija vieną metrą, dažniausiai profiliuoto silueto (vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų bei paukščių, o moterų šalia paukščių dažnai sutinkami augalų ir širdies motyvai), paprastai simetriškos kompozicijos. Kartais paįvairinami geometriniais ornamentais (kiaurapjūvio ar polichromijos technika). Krikštai daryti iš ąžuolo, beržo, uosio, klevo – vyrų kapams, drebulės, eglės, liepos, pušies – moterų kapams. Buvo nudažomi viena kuria – mėlyna, geltona, raudona, žalia – spalva.
XIX a. atsirado kitokios formos krikštas – žemas kryžiaus pavidalo stulpas, šonuose skliaustas lentelėmis.
Panašių į krikštą objektų būta Latvijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje.
Šiais laikais krikštai statomi ant įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų kapų kaip pagarbos ženklas.
(iš Vikipedijos)

[algirdas a. bireta]

Velykių kapinaitės bažnyčios šventoriuje, Panevėžio r.

[algirdas a. bireta]

Naujamiesčio kapinės, Panevėžio r.

[algirdas a. bireta]

Pušaloto kapinės, Pasvalio r.

[algirdas a. bireta]

Beržoro kapinės, Plungės r.

[algirdas a. bireta]

Išlaužo kapinėse, Prienų r.

[algirdas a. bireta]

Radviliškio kapinės

[algirdas a. bireta]

Raseinių rajonas
Alėjų kapinių vartai, foto-2009


Akmenės kaimo kapinaitės


Raseinių kapinėse

[algirdas a. bireta]

Tverų kapinėse, Rietavo sav.






Rietavo kapinėse

[algirdas a. bireta]

Kamajų kapinės, Rokiškio r.




5 metų berniuko kapas su žaislais

[algirdas a. bireta]

Ylakių kapinės, Skuodo r.

[algirdas a. bireta]

Daukšių kapinės, Skuodo r.

[algirdas a. bireta]

Šačių kapinės, Skuodo r.

[algirdas a. bireta]

Apleistos Stumbriškės kapinės, Šakių r.




Čia stovėjo koplyčia...

[algirdas a. bireta]

Gražiškių kapinėse, Šakių r.


Politiko Juozo Olekos protėvių kapavietė

[algirdas a. bireta]

Pajūriškių kapinės Šilutės r.
Meistro Bonifaco Norvaišo (1841-1913) darbai iš akmens








Dar vienas meistro Bonifaco Norvaišos koplytstulpis Tenenių bažnyčios šventoriuje

[algirdas a. bireta]

Vilkėnų (Švėkšnos) kapinės Šilutės r.






Grafų Broel-Pliaterių mauzoliejus




Rašytojo Simono Stanevičiaus (1799-1848) kapas