Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vidaus vandens keliai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Valstybės tarnybos neberegistruos smulkių prieplaukų

    Vyriausybė keičia prieplaukų ir smulkių uostelių registravimo tvarką. Ji taps liberalesnė.


    Neberegistruos lieptelių

    Iki šiol Lietuvos saugios laivybos administracija registruodavo ir valstybinės reikšmės vandens keliuose, ir vietinės reikšmės vidaus vandens keliuose, ir privačiuose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandens uostus ir nekomercines prieplaukas, pavyzdžiui, privačius lieptelius.

    Dabar numatyta, kad Saugios laivybos administracija į Vidaus vandens uostų ir prieplaukų sąrašą įtrauktų tik valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose esančius uostus ir prieplaukas. Vietinės reikšmės vidaus vandens keliuose uostus ir komercines prieplaukas į Vidaus vandens uostų ir prieplaukų registrų sąrašą privalės įtraukti savivaldybės.

    Nekomercinės prieplaukos (liepteliai) iš viso nebebus registruojami.


    Prieplauka ar uostas?

    Įregistruoti uostelį bus kiek sudėtingiau nei prieplauką. Todėl net ir atrodytų pakankamai dideli vidaus vandens uosteliai Lietuvoje registruojamos kaip prieplaukos.

    Be teritorijos planavimo, techninių dokumentų, navigacinių, priešgaisrinių, gelbėjimo priemonių, radijo ryšio įrenginių registruojant uostelį dar reikės pateikti dokumentus, kurie įrodytų, kaip iš atplaukusių laivų priimamos atliekos, vykdomas išsiliejusių teršalų surinkimas. Taip pat registruojamas uostas privalo turėti ir uosto kapitoną, kai prieplaukai užtenka nurodyti atsakingą specialistą.

    Lietuvos saugios laivybos administracija nuolat kontroliuos, kaip valstybinės reikšmės vandens keliuose esančiose prieplaukose laikomasi nustatytos jų eksploatavimo tvarkos.


    Daugiausiai prieplaukų - Kaune

    Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruoti 5 vidaus vandens uostai ir 25 vidaus vandenų laivybos prieplaukos.

    Vidaus vandens uostai yra šie – Pilies jachtų ir Smiltynės jachtų uostai Klaipėdoje, Uostadvario uostas Šilutės rajone, Nidos keleivinis vidaus vandenų uostas ir Kauno žiemos vidaus vandenų uostas.

    Imant pagal atskirus miestus daugiausiai net 7 prieplaukos yra įregistruotos Kaune: Marvelės krovininė, Senoji keleivinė, „Žalgirio“ jachtklubas, Kauno motorlaivių prieplauka, Kauno krovininė, Kauno keleivinė ir Kauno marių. Po dvi prieplaukas įregistruota Druskininkuose ir Jurbarke. Po vieną prieplauką yra įregistruota Birštone ir Palangoje. Beje, Palangos tilto prieplauka yra vienintelė jūrinė prieplauka registruota Lietuvoje.

    Vidaus vandens prieplaukų sąraše nėra ne vienos prieplaukos, kuri būtų registruota Klaipėdoje.

    Pagal atskirus vandens telkinius – daugiausiai prieplaukų registruota Nemune – 5 prieplaukos Kaune, po dvi Druskininkuose ir Jurbarke, o taip pat Zapyškyje, Kulautuvoje, Vilkijoje, Raudonėje, Rusnės saloje. Šyšos upėje įregistruota Šilutės prieplauka, Minijos upėje – Mingės kaimo prieplauka. Nemuno deltos atšakoje Pakalnės upėje yra įregistruota Nemuno deltos regioninio parko prieplauka.

    Kuršių mariose yra įregistruotos 4 prieplaukos – Nidos keleivinė, Ventės turizmo centro Šturmuose, „Ventainės“ (Šarūno Laužiko) Ventėje ir Drevernos. Kuršių mariose yra daugiau prieplaukų, bet jos arba nebaigtos rengti, arba neturi jokios įtakos valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose.

    Comment


      Šįvakar Jurbarko uoste.



      Comment


        Kauno mieste jau sudėti laivybos ženklai (bakenai). Nors navigacija tikriausiai dar neprasidėjo. kažin ar per sezoną iki "Žalgirio" (Minkovskių prieplaukos) arenos atplauks nors vienas laivas?

        Comment


          Parašė Vitas Rodyti pranešimą
          Kauno mieste jau sudėti laivybos ženklai (bakenai). Nors navigacija tikriausiai dar neprasidėjo.
          Navigaciją planuojama pradėti balandžio 25 dieną.

          Comment


            Balandžio 25 –ąją pradedama navigacija

            Balandžio 25 d. skelbiama navigacijos pradžia eksploatuojamuose Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Laivybos sezonais šiais metais tęsis 199 paras iki lapkričio 9 d.

            Laivybos mylėtojus turėtų pradžiuginti tai, kad šiais metais navigacijos trukmė visuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose bus 199 paros. Palyginus su 2016 m., 2017 m. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija prailgino navigacijos laikotarpį ir suvienodino jį visuose eksploatuojamose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose iki 199 parų, kaip ir tarptautinės reikšmės kelyje E41. Atitinkamai navigacija 25 paromis didinama Nemuno upės ruožuose Liškiava – Druskininkai (11 km), Žemaitkiemis – Birštonas (20 km), Kauno HE tvenkinyje Birštonas – Kauno HE (63 km); 45 paromis Neries upės ruože Vilniuje (10,5 km); ir 66 paromis Karaliaus Vilhelmo kanalo ruože Minijos upė – Drevernos upė (8,7 km) ir Drevernos upės ruože Karaliaus Vilhelmo kanalas – Dreverna (1,9 km).

            Iš viso 2017 m., kaip ir praėjusiais metais, bus eksploatuojama 424,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Dar viena naujiena šį laivybos sezoną – visuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės keliuose yra nustatyti garantiniai gyliai.

            Kaip ir praėjusiais metais, populiariausi vandens keliai paženklinti šviečiančiais ženklais. Laivakelis ruože Kaunas – Atmatos žiotys (213,8 km) paženklintas šviečiančiais navigaciniais ženklais, išskyrus ruožą Kulautuva – Smalininkai (80,8 km), kur yra sustatyti nešviečiantys ženklai. Atkreiptinas dėmesys, kad šviečiančiais navigaciniais ženklais laivakelis ruože Smalininkai – Rusnė (pasienio ruožas) paženklintas tik dešinėje pusėje (Lietuvos pusėje), o kairėje pusėje (Rusijos Federacijos) - nešviečiančiais ženklais. Kelio ruožas Kuršių mariose nuo Nidos uosto iki Lietuvos valstybinės sienos (4 km) bei nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (65,3 km) paženklintas šviečiančiais ženklais. Laivakelis ruože nuo Kruonio HE iki Kauno HE (24 km) bus taip pat ženklinamas šviečiančiais navigaciniais ženklais.

            Comment


              Ilgėja vidaus vandens kelių sąrašas

              Susisiekimo ministras 63,3 km prailgino Lietuvos vietinių vidaus vandens kelių sąrašą.

              Į jį įtraukta 4,3 km Danės upės atkarpa Klaipėdoje nuo upės žiočių. Taip pat sąraše atsirado 7,3 km ilgio vandens kelias nuo Drevernos iki Juodkrantės, 19,7 km kelias nuo Drevernos iki Ventės, 5 km ilgio ruožas Šyšoje nuo jos žiočių iki Šilutės. Nauja vidaus vandens kelio dalimi įrašyta ir 9 kilometrų atkarpa Skirvytėje. 14 kilometrų ilgio nauja kelio atkarpa atsirado ir Kuršių mariose. Dar 4 km naujas kelias nustatytas Galvės ežere.

              Naujuose vandens keliuose numatytas 1,5 metro gylis. Tiesa, jis išskirtinis vandens trasose iš Drevernos. Čia iš Drevernos į Ventę numatytas 1 metro gylis, iš Drevernos į Juodkrantę - 1,2 metrų.

              Iš viso Lietuvoje yra 820 kilometrų valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių ir apie 300 kilometrų vietinių vandens kelių.

              Comment


                Vakar vakare apie 20h. nuo Vilniaus-Klaipėdos (Kauno miesto šiaurinio apvažiavimo) tilto per Nerį mačiau nuo Kauno prieš upės tėkmę plaukiantį laivelį.
                Kad bet kokie didesni laivai Nerimi atplauktų iki šitos vietos, pastaruoju metu matęs nebuvau. Nors iš praeities žinau, kad laivas Jogaila anksti pavasarį į Vilnių nutempė prieplauką (tą kuri netaip seniai per ledonešį atitrūko nuo kranto, nuplaukė pasroviui apgadino Žvėryno tiltą, kol buvo "sugauta"...). Dar sovietmečiu daug kartų Kaune matytą keleivinį laivą "Taškentas" (tokį, kaip dabar iš Kauno į Kulautuvą plaukiojantis "Tolstojus") netikėtai pamačiau Vilniuje.
                Taigi, kažkiek įdomu (gal būt ne tik man) iki kur kateriu iš Kauno galima nuplaukti Nerimi aukštyn?

                Comment


                  Sieks įteisinti prieplauką Danėje

                  Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                  Comment


                    Įsibėgėja naujos žemsiurbės statybos darbai

                    Įgyvendinant valstybės investicijų projektą „Naujos žemsiurbės įsigijimas“, Nyderlandų laivų statykloje statomai žemsiurbei užbaigtas korpusas, sumontuoti pagrindinis ir pagalbinis varikliai, įsigyta pagrindinė įranga. Darbai atliekami pagal sudarytą grafiką. Šiuo metu atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 50 % projekto vertės.

                    Comment


                      Pakeliavęs po Vokietiją, Olandiją, Angliją suprantu, kad vidaus vandenų keliai yra labai svarbu pramonės vystymuisi, turi būti ne tik pagrindinis uostas, kaip Lietuvos atveju Klaipėda, bet ir vidaus vandenų uostai, kaip Jurbarkas, Kaunas. Neperseniausiai mačiau vieną antraštę lietuviškuose portaluose, kad vokietis ar olandas nustebęs buvo, kad Lietuvoje visiškai mirusi vidaus vandenų laivyba, tai dabar ir aš tapačiai nustebęs. Iš tikrųjų atsivertų daug galimybių, jeigu nuo Kauno, Jurbarko Nemunu galėtų plaukti didesni laivai, baržos, kurios galėtų gabenti didesnius krovinius, konteinerius, išplaukti vietoje pagaminti laivai ir t.t. Gal kas žinote daugiau apie vidaus vandenų kelius, ypač Nemuną, kokios jo galimybės šiuo klausimu? Kokio tonažo laivas galėtų plaukti, kokio gylio (ar kaip ten vadinasi)? Būtų įdomu bet kokia informacija šiuo klausimu.

                      P.S. Dar reikėtų turbūt pridėti ir Jonavą.
                      Paskutinis taisė booraz; 2017.08.07, 14:54. Priežastis: Jonava
                      AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

                      Comment


                        Kažkiek informacijos yra čia:

                        http://vvkd.lt
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                          Kažkiek informacijos yra čia:

                          http://vvkd.lt
                          Nuo Kauno iki Kuršių marių galima grimzlė laivo 160cm. Kokio dydžio laivas gali būti su tokia grimzle?
                          AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

                          Comment


                            Lietuvos Respublika 1997 m. pasirašė Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN susitarimas), kuriuo vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos yra tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 (ilgis – 291,2 km). Kelyje E41 visą navigacijos laikotarpį turi būti palaikomi Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Vandens kelių tinklo pagrindinių standartų ir parametrų apraše TRANS/SC.3/144 nustatyti rodikliai. Kelio E41 ruožui Klaipėda – Jurbarkas nustatyti šie matmenys: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,50 m (laivo grimzlė ne daugiau 1,30 m); ruožui Jurbarkas – Kaunas: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,20 m (laivo grimzlė ne daugiau 1,00 m).
                            Truputį perdėjau su grimzle, oficialiai tokie turėtų būti tenkinami reikalavimai.
                            AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

                            Comment


                              Buvo planuojama rimtai užsiimti tuo ką sakai ir Kauno upių uosto, apie 10 ar panašiai baržų kalbėjo ir tt.. Tik neaišku ar atsidėjo, ar galutinai įstrigo projektas.

                              Comment


                                Kadaise vėpsodamas į upeivių darbus dyvijausi, kad Lietuvoje mažai matosi plaukiojančių ekskavatorių. Jei ir būna, tai tik Klaipėdos uoste ir tie patys atplauktiniai. Ąnadien, t.y., 2017-08-02, prie Vilijampolės ("Combo") prieplaukos Kaune pastebėjau tokį aparatą. Gal naujas pačios VVKD kūrinys? (Tiesa, saulė plieskė tiesiai į akį, todėl kokybė tokia).

                                Comment


                                  Iškarpa iš Jurbarko laikraščio 'Mūsų laikas', 2017 m. rugpjūčio 4 d.

                                  Comment


                                    Laivo nuleidimas į vandenį laivų keltuvu (slipu)

                                    Šiandien VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai į vandenį nuleido plūduriuojančią priemonę – brandvachtą, kuri iki šiol buvo remontuojama ant kranto. Brandvachta buvo nuleista naudojant laivų keltuvą – slipą. Tai – vienintelis Pabaltijo šalyse keltuvas, skirtas vidaus vandenų laivų iškėlimui į sausumą ar nuleidimui į vandenį.

                                    Slipo veikimo principas – laivas užplaukia ant specialių vežimėlių ir kėlimo mechanizmų (gervių) pagalba nuožulniais bėgiais ištraukiamas į horizontalią aikštelę, kur hidrauliniais vežimėliais skersiniais ir išilginiais bėgiais yra pervežamas į remontui skirtą vietą. Slipas yra unikalus savo techniniais pajėgumais – juo galima iškelti 75 m ilgio, 12 m pločio ir iki 600 t svorio laivus. Be to, nors įrengtas prieš daugiau nei 40 metų (pastatytas 1974 m.), slipo veikimo principas yra nepasenęs ir naudojamas iki šiol.

                                    Siūlome pasižiūrėti nuotraukas ir susipažinti, kaip veikia šis keltuvas.

                                    ...

                                    Comment


                                      Buv. Lindenau slipas "KLR" teritorijoje irgi veikiantis.
                                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                      Comment


                                        Kurortinei teritorijai reikia laivo

                                        Kauno rajono savivaldybė ieško sprendimų, kurie galėtų pagyvinti pramoginę laivybą Nemune ir padidinti turistų srautus Kulautuvos, Kačerginės ir Zapyškio kurortinėje teritorijoje.

                                        Antradienį Vidaus vandens kelių direkcijoje (VVKD) įvyko laivybos specialistų, savivaldybės ir visuomeninių organizacijų atstovų pasitarimas, kuriame buvo aptartas praėjęs turizmo sezonas ir diskutuojama apie turistinės laivybos galimybes Nemune.

                                        Šią vasarą tarp Zapyškio ir Kulautuvos plaukiojo nedidelis pramoginis laivelis „Vytis“, kuris plukdė daugiausia dviratininkus. Laivas sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau juo plaukti vienu metu galėjo tik 12 žmonių, o dviračiams likdavo dar mažiau vietos.

                                        Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad „Vytis“ buvo geras žvalgas, kuris parodė, kokie iš tiesų yra turistų poreikiai šioje teritorijoje. „Mes neatsisakome lyno keltuvo per Nemuną idėjos, tačiau jai įgyvendinti reikia lėšų ir laiko, todėl turime ieškoti sprendimų, kurie galėtų jau dabar tenkinti žmonių poreikius“, - kalbėjo rajono vadovas.

                                        Merui pritarė ir Dviračio mėgėjų klubo vadovas Algirdas Pukelis: „Akivaizdu, kad dviratininkų srautai tik didės.“

                                        Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas ir jo komandos nariai siūlė įvairius sprendimus, rodė laivų pavyzdžius, pabrėždami, kad problemą reikia spręsti kompleksiškai, kartu su kita turizmo infrastruktūra.

                                        Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Aistė Sinkevičienės nuomone, kurortinei teritorijai tiktų maždaug 20 -30-ties vietų pontoninis laivas su 20-čia vietų dviračiams. Svarbu ir tai, kad jis būtų pritaikytas neįgaliesiems.

                                        V. Makūnas teigė, kad jau kitąmet bus nutiestas dviračių takas nuo Kačerginės iki Zapyškio, restauruota Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, sutvarkyta jos aplinka. Pokyčiai vyks ir kitame Nemuno krante įsikūrusioje Kulautuvoje: čia bus statomas viešbutis su maitinimo įstaiga, karjere veiks vandenlenčių parkas.

                                        „Norėtųsi, kad laivas ne tik keltų dviratininkus per Nemuną, bet ir plukdytų vasarotojus iki Kačerginės, Raudondvario, Vilkijos. Kartu būtų galima apžiūrėti piliakalnius, kitus paveldo objektus“, - kalbėjo meras.

                                        VVKD Laivų technikos priežiūros bazės viršininkas Juozas Lenkutis patarė galvoti apie tvirtą, saugų ir ilgaamžį laivą. Jį laivų statytojai galėtų pagaminti pagal specialų užsakymą. Galimi ir kiti variantai: laivą nuomotis arba teikti paslaugas bendradarbiaujant su verslu.

                                        Kauno rajono vadovai išnagrinės pateiktus siūlymus ir priims sprendimus.

                                        Comment


                                          Pradedamas naujos žemsiurbės testavimas

                                          Comment

                                          Working...
                                          X