Geležinkeliai, uostai ir politika

[Aleksio]

Taigi, tvirtinti, kad veža per Lietuvą, nes pigiau, negalima. Galbūt tiek pat. Galbūt Ust Lugos pajėgumai iki tol neleido, o uostas nuolat yra plečiamas ir dabar atsirado pajėgumai.

Ust Lugos naftos produkto terminalo projektinis galingumas yra 30 mln.t. http://ustlugaoil.ru/
Per 2016 9 mėn. perkrovė 22,9626 mlt.t., reiškia metinė krova bus ~30 mln.t. (t.y. maksimumas). Taip kad be terminalo plėtros (o tai tikrai ne poros mėnesių darbas) papildomų krovinių jie perkrauti tiesiog nesugebės.

[Al1]

2014 m. per Lietuvą LG į Klaipėdą vežė apie 2,8 mln. tonų naftos produktų iš Rusijos ir Baltarusijos. Pernai ir šiemet rusiškų jau nėra. Liko tik baltarusiški. Jei iš jų dalį paims, tai Ust Lugai bus lašas jūroje. Jei iš Latvijos dar paims dalį, na, tai tegul tai būna bendrai 2 mln. tonų iš LT ir LV, Ust Luga susitvarkys. O Latvija ir Lietuva pajus.

[Romas]

/\ Ustj Luga kol kas ne Baltarusijoje

Prasom teikti pasiūlymus, ar reikia atskiros temos konkurencijai dėl krovinių tarp Rusijos ir Baltijos šalių

[Al1]

Nereikia, nes greitai ši diskusija išsisems.

[jpou]

2016-10-20

ab "klaipėdos nafta"
pranešimas apie esminį įvykį

ab „klaipėdos nafta“ pasirašė ilgalaikę sutartį dėl naftos produktų krovos

ab „klaipėdos nafta“ (toliau – bendrovė) su bnk (uk) limited, kuri priklauso didžiausiai baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – zat „belaruskaja neftenaja kampanija“, sudarė ilgalaikę paslaugų teikimo, susijusio su naftos produktų perpylimu ab „klaipėdos nafta“ terminale, sutartį (toliau – sutartis).

Sutartis sudaryta iki 2019 m. Spalio 31 d. Su galimybe ją pratęsti šalių sutarimu. Sutarties galiojimo laikotarpiu bnk (uk) limited įsipareigoja per bendrovės terminalą krauti mazutą, pagamintą baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose oao „mozyrskij npz“ bei оао „naftan“.

[lietus]

O beje kaip dėl importo? Ar tie vagonai į Baltarusiją tušti važiuoja? T.y. Baltarusija nieko geležinkeliais iš vakarų neimportuoja?

[Al1]

Turėtų importuoti, kito išėjimo į Baltijos uostus kaip per Lenkiją, Latviją, Lietuvą, Estiją ar Rusiją nėra.
Kuro cisternos tai grįžta tuščios. Trąšų vagonai taip pat. Dengti, platformos ir kitokie gali būti naudojami ir importui į Baltarusiją.

[Fulgur]

Baltija viena. O kaip Juodoji jūra? Baltarusijos eksporte/importe?

[Eidvis]

Rusijos pasiūlyta solidi lengvata baltarusių nesuviliojo – pasirinko Klaipėdą

Valstybinė įmonė „Rusijos geležinkeliai“ Baltarusijai pasiūlė 25 proc. nuolaidą naftos produktų pervežimams. Taip rusai siekė, kad baltarusiški naftos produktai būtų gabenami per Rusijos, o ne Baltijos šalių uostus, rašo „Vedomosti“. Tačiau "Klaipėdos nafta" ketvirtadienį su baltarusiais pasirašė ilgalaikę sutartį.

Sutartis pasirašyta trejiems metams su galimybe terminą pratęsti dar dvejiems. Sutartis pasirašyta tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir Belarusskaja neftenaja kampanija. „Ši sutartis užtikrina naftos produktų krovą iš pagrindinių Baltarusijos gamyklų – Mozyrio ir Naftano“, – komentavo Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

[Al1]

Kad pasirašė sutartį su Lietuva, tai nereiškia, kad negali tokios pat pasirašyti su Rusija.
Juodoji, aišku, kad yra. Neveš gi krovinių į Baltijos uostus, jei jie skirti Viduržemio jūros regionui.

[Tylus]

Rusijos uostų galia auga

Per pastaruosius 15 metų Rusijos uostų krovos galimybės išaugo 4 kartus. Teigiama, kad per 2010-2015 metų laikotarpį uostams vystyti iš Rusijos federalinio biudžeto buvo skirta 78 mlrd. rublių (1,128 mlrd. eurų), o kitų šaltinių – net 135,6 mlrd. rublių (1,961 mlrd. eurų).

Tokius duomenis pateikė Rusijos jūrų prekybos uostų asociacija.

Bendras Rusijos uostų krovos pajėgumas išaugo iki 1 mlrd. tonų per metus.

Pagal Rusijos uostų vystymo strategiją jos uostų pajėgumas toliau bus didinamas ir 2030 metais sieks 1,6 mlrd. tonų. Baltijos jūros regione Rusijos uostų galia augo nuo 330 mln. iki 450 mln. tonų per metus.

[Tylus]

Logistikos centras Kaliningrado srityje

Rusija Kaliningrado srityje ketina įrengti didžiulį logistikos centrą. Jį statytų Rusijos geležinkelių Kaliningrado srities padalinys. Vienas iš investuotojų būtų Vokietijos kompanija „DB Schenker“.

Logistikos centro statyba kainuos 1,3 mlrd. rublių (apie 18,77 mln. eurų). Centre planuojama pastatyti šaldytuvų parką, dengtas ir atviras krovinių sandėliavimo aikšteles, iškrovimo iš vagonų aikšteles, biuro patalpas.

Atviros aikštelės jau pradėtos rengti. Į logistikos centrą pirmiausia planuojama perkelti apie 700 tūkst. tonų anglių, kurios dabar gabenamos per Lenkiją.

Kaliningrado logistikos centras bus vienas iš 50 tokių centrų, kuriuos visoje Rusijoje yra pasirengusi įrengti Rusijos geležinkelių bendrovė (RŽD).

Kaliningrado logistikos centro statyba bus viena iš pirmųjų tokių RŽD investicijų. Rusijoje laikomasi nuomonės, kad Kaliningrado sritis ateityje turėtų tapti tarptautiniu Rusijos transporto HUB-u (krovinių skirstymo centru).

Priminsime, kad Kaliningrado srityje planuojama pastatyti ir didžiulį giliavandenį uostą. Į jo konteinerių terminalo statybą ketino investuoti Danijos laivybos kompanija „Maerks Line“, bet pablogėjus Rusijos ir ES santykiams kalbos apie šią investiciją užtilo.

[Tylus]

Krovinių srautai labiausiai nyksta Latvijoje

Šiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose kraunamas krovinių keikis yra 4,2 proc. mažesnis nei pernai.

Tai lėmė net 12,9 proc. mažėjęs bendras Latvijos krovinių srautas. Bendras Lietuvos uostų krovinių srautas didėjo 7,5 proc., Estijos uostų krovinių srautas mažėjo 1,7 proc.

42,5 proc. visų rytinės Baltijos šalių jūros uostų krovinių kraunama Latvijos, 33,7 proc. – Lietuvos, ir 23,8 proc. – Estijos uostuose.

[Tylus]

Terminalas Kazachstanui peršoko Lietuvą

Prisimename daugiau nei 10 metų senumo laikus, kai „Mažeikių naftą“ norėję įsigyti kazachai, žadėjo investuoti Klaipėdos uoste.

Lietuvos politikai tuomet atmetė kazachų siūlymus. Šie ėmėsi ieškoti naujų verslo partnerių Latvijoje ir Estijoje. Lietuva dėl to pralaimėjo.

Neseniai paaiškėjo, kad kazachai savo prekių logistikos ir krovos centrą kurią Estijos Paldiski uoste. Šis centras laikomas viena iš Šilko kelio atšakų. Kaip tik dabar tarp rytinės Baltijos šalių vyksta savotiškos lenktynės, kas daugiau susirinks tų Šilko kelio atšakų. Tokios atšakos gali būti ne tik iš Kazachstano, bet ir iš Kinijos.

[Aleksio]

Faktas vienas - jei RŽD davė tokią nuolaidą, tai reiškiasi viskas paskaičuota. Taip, tai politinis sprendimas iš viršaus, todėl jis turi duoti efektą. Su 25 proc. nuolaida Rusijos uostų privalumas turi būti triuškinantis. Kitaip būtų arba kitokia nuolaida, arba tiesiog nedarytų pasiūlymo, jei nenori apsijuokti. O Putinas juokais neužsiima.

Atrodo kad 25% nuolaidos neužtenka - planuoja didinti iki 50%.
http://www.interfax.by/news/belarus/1217162 (rusų klb.)

[Perfect]

Atrodo kad 25% nuolaidos neužtenka - planuoja didinti iki 50%.
http://www.interfax.by/news/belarus/1217162 (rusų klb.)

Atrodo Rusija nusiteikusi rimtai atmušti (netgi dempinguojant) Baltarusijos krovinius iš Baltijos šalių.
Kol kas ramina keli dalykai. Pirmas, kad LT-BY naftos krovimo sutartis buvo pasirašyta nesenai, yra "take or pay" tipo ir galios bent porą metų. Tai reiškia, kad jeigu Baltarusija dabar nutrauktų susitarimą su Klaipėdos nafta už rezervuotus ir nepanaudotus krovos rezervus turėtų susimokėti baudą.
Belarus kalis ar kitas trašų gamintojas yra investavęs į kažkurią krovos kompaniją, tai jie kaip ir yra kompanijos bendrasavininkai, todėl jiems irgi trauktis nebūtų taip paprasta.
Antras, būtų labiau dvejonė Rusijos uostų galimybėmis greitai ir kokybiškai absorbuoti Baltarusijos krovinius. Tiksliai nežinau kokia yra jų apimtis Klaipėdos uoste.

[Al1]

O jūs ne vien apie Lietuvą galvokite. Yra dar Latvija. Estija ne prie ko, nes per ten Baltarusija mažai ką gabeno.

[Romas]

Sukurta atskira tema

Kadangi diskusijos apie Baltijos uostų ir geležinkelių konkurenciją dėl Rusijos, Baltarusijos bei kitų šalių krovinių vis atsinaujina, atitinkami pranešimai perkelti iš "Baltarusijos geležineklių" temos.

Buvo abejonių, kur talpinti šią diskusiją - joje yra ir uostai, ir geležinkeliai.
Kadangi čia persipynę politikos ir ekonomiokos argumentai, talpinu šią temą į "Visuomenės ir ūkio" skiltį.

[John]

Ir vėl tas pats. Geležinkeliais praktiškai tas pats, ar netgi trumpiau. Dar kartą kartoju, kad kaina gali atsverti ilgesnį kelią jūra. Laikas taip pat trąšoms ar naftos produktams neturi lemiamos reikšmės (+1 para per Ust Lugą), tai ne pomidorai ar bulvės.

O kinai per savo logistikos terminalus ir komercinius centrus Baltarusijoje gabens trąšas? Pro Ust Luga?

[Perfect]

Įsibėgėja...
Atšaukiama visa „Lietuvos geležinkelių“ valdyba
vz.lt
ir
FNTT įtarimai: pelnas iš vidaus sandorių – į „Lietuvos geležinkelių“ vadovų kišenes
vz.lt